Repo ir repo atvirkštiniai sandoriai
5 (100%) 1 vote

Repo ir repo atvirkštiniai sandoriai

[pic]

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Bankininkystės katedra

Dieninių studijų skyriaus

III kurso BN03A grupės studentas

Viktor LIPIN

Kursinis darbas

Darbo vad. lėkt. Birutė PALEVIČIŪTĖ

Vertinimas

Vilnius

2005

TURINYS1. Įvadas 3

2. Repo sandorių rinkos 4

3. Repo sandorių sudarymas 7

4. Išvados 16

5. Literatūra 17

6. Priedai 18

1. 1 priedas 19

2. 2 priedas 26ĮVADAS

Atpirkimo sandoris (sutartis) arba repo sandoris (angl. repurchase

agreement, repo) Lietuvos rinkoje profesionalai dažniausiai taip ir

įvardija – „repas“) ir atvirkščias atpirkimo sandoris (angl. reverse

repurchase agreement, reverse repo) yra operacijos tipas, kai rinkos

dalyvis (bankas, įmonė) pasiskolina lėšas parduodamas vertybinius popierius

ir tuo pačiu metu pasižadėdamas atpirkti tuos pačius ir panašius

vertybinius popierius po sutarto laiko ir sutarta kaina. Iš esmės repo yra

visiškai vertybiniais popieriais garantuota terminuota paskola (t.y.

vertybiniai popieriai yra užstatas už pasiskolinamas lėšas). Tai vienas iš

tų retų atvejų, kai finansinė naujovė JAV rinkoje atsirado ne komercinių

finansinių institucijų, bet Centrinio banko iniciatyva. Vienas iš 1913

metais įsteigtos Federalinės rezervų sistemos uždavinių buvo skatinti

tarptautinę prekybą, suteikiant jai finansavimą. Pagrindinis toks

instrumentas buvo banko akceptai. 1914 metais Federalinė rezervų sistema

ėmė teikti trumpalaikes paskolas mažomis palūkanomis, imdama užstatus banko

akceptus. Tai ir buvo repo rinkos pradžia (nors sandoriai vadinosi

perpardavimo sandoriais (angl.resale agreements). Tokiu būdu Federalinė

rezervų sistema be rizikos galėjo skatinti eksportą. Be rizikos, nes repo

paskolą visiškai dengia užstatas. Greitai idėją perėmė komercinės

institucijos. Nuo 1984 metų liepos Federalinis rezervų bankas užstatu

akceptų nebepriima, tam tinka tik iždo skolos instrumentai.

Repo sandoris – tai, iš esmės, pinigų skolinimas, laikinai

parduodant vertybinius popierius (toliau vadinsim VP). Kreditorius iš

kliento įsigyja VP sutartam terminui, o suėjus šiam terminui juos parduoda

klientui už iš anksto sutartą kainą.

Šio darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti su repo sandoriais

bei jo vykdymo procesu.

Darbo informacija pateikiama, remiantis įvairiais šaltiniais:

rašytine literatūra, internetinių svetainių informacija.

REPO SANDORIŲ RINKOS

JAV repo rinka siekia 1,85 trilijono USD arba apie 55,35 proc. JAV

iždo instrumentų nominalios vertės, arba vidutiniškai 200-300mlrd. USD

vertės sandorių per dieną.

|JAV repo sandorių užstatai 1999 metais |

|Iždo bilietai |71,00% |

|Iždo obligacijos |13,90% |

|Iždo vekseliai |9,20% |

|Kiti |5,90% |

Tarptautinės repo rinkos pradžia buvo devinto XX a. dešimtmečio

viduryje-pabaigoje, kai repo ėmė atlikinėti JAV institucinių bankų Londono

padaliniai. Dešimto dešimtmečio pradžioje repo rinkoje ėmė aktyviai veikti

ir Europos bankai-Barclays Capital, UBS, Deutsche bank, CSFB, SBC ir Banque

Paribas, taip pat ir Japonijos firmos Nomura ir IBJ.

Repo sandorius Lietuvoje sudaro bankai ir finansų maklerio įmonės.

Kalbėdami apie vertybinius popierius turėsime omenyje akcijas, nors repuoti

galima ir pvz. obligacijas.

Lietuvoje repo rinkos sandoriai ėmė rastis maždaug 1996-98 metais.

Labai sėkmingai repo sandorius su bankais sudarinėja finansų maklerio

įmonės, pasiskolindamos lėšas akcijų paketams supirkti, ir tuo pačiu metu

užstatydamos superkamas akcijas arba kitus vertybinius popierius. Iš

Lietuvos bankų vienas aktyviausių repo sandorių sudarinėtojas šiuo metu yra

bankas „Snoras“.

|Šalis |Metai |Repo rinkos dydis, kaip procentas nuo |

| |Nominalusis BVP |M3 |Vyriausybės |

| | | |skolos |

|Belgija |1995 |18,4 |22,5 |23,5 |

| |1997 |25 |28,9 |31 |

|Prancūzija |1995 |14,5 |20,4 |34,7 |

| |1997 |21,7 |32,8 |47,3 |

|Italija |1995 |8,1 |9 |6,5 |

| |1997 |9,9 |11,1 |7,3 |

|Japonija |1995 |n.d. |n.d. |n.d. |

| |1997 |5,7 |2,8 |9 |

|D.Britanija |1995 |0
|0 |0 |

| |1997 |9,5 |10,0 |17,4 |

|JAV |1995 |12 |18,3 |17,8 |

| |1997 |14,9 |22,9 |22,4 |Repo rinkos auga tiek apyvarta, tiek dalyvių ratu. Atsirado

euroobligacijų, įmonių obligacijų, besivystančių rinkų instrumentų ir

akcijų repo. Daugelio šalių repo rinkose dabar galima derinti

euroobligacijas ir įmonių obligacijas, arba akcijas ir VVP. Repo leidžia

sumažinti skolinimosi kaštus, padidina obligacijų likvidumą.

Repo gali būti laikomas kapitalo rinkos instrumentu, nes jo pasiūlą

ir paklausą lemia obligacijų rinkos sąlygos. Tačiau tuo pačiu metu repo yra

ir pinigų rinkos instrumentas, nes gaunami pinigai gali būti laikomi

trumpalaike paskola. Iš esmės tai hibridinis instrumentas. Repo palūkanų

normos yra artimos kitų pinigų rinkos instrumentų palūkanų normoms. 1996-98

metais JAV iždo vekselių ir repo palūkanų normos skyrėsi vidutiniškai 76

baziniais punktais. Nuo iždo vekselių yra skirtumas dėl to, kad repo yra ne

visai be kredito rizikos, priklausomai nuo užstato, be to, repo neturi

antrinės rinkos. Repo palūkanų normas palaiko faktas, kad jis yra kitų

pinigų rinkos instrumentų pakaitalas. Jeigu jų palūkanos per daug išauga,

lėšas interesantai skolinasi kitais būdais, ir repo paklausa sumažėja, tuo

tarpu repo skolintojų pasiūla skolinti už didesnes palūkanas irgi padidėja,

todėl palūkanos pasikoreguoja.

Kitas repo rinkai priskirtinas instrumentas – pardavimo – pirkimo

sutartys (angl.sell/buyback agreements) yra du atskiri sandoriai, vienas su

išankstinio sandorio atsiskaitymu. Forwardo kursas priklauso nuo rinkos

palūkanų normos. Ši struktūra yra paprasta teisiškai ir atlikimo požiūriu,

dėl to dažnai naudojama besivystančiose rinkose. Šie sandoriai irgi

priskiriami repo rinkos instrumentams.

Išvystytose rinkose apie pusė visų išleistų obligacijų yra

paskolinamos per repo, vertybinių popierių skolinimo (securities lending)

arba pardavimo/pirkimo (sell/buyback) operacijas. Motyvas tradicinis-

dileriai turi kažkaip finansuoti ilgas ir trumpas įvairių finansinių

instrumentų pozicijas, o skolintojai nori uždirbti daugiau. Kitaip sakant,

iždo instrumentų dileriai per atpirkimo sandorius atgauna dalį lėšų, kurias

jie investavę į iždo instrumentus. Pagal repo sandorį dažniausiai

instrumento pinigų srautai (kupono palūkanos) priklauso iždo instrumento

savininkui (t.y. dileriu, kuris skolinasi pinigus repo sandoriu), o ne tam,

kuris tuos popierius laiko užstatu. Tokiu būdu, dileris ir išlaiko

instrumento teikiamą naudą savo rankose, ir atgauna dalį lėšų.

Taip pat repo sudaromi norint garantuoti užstatu kredito ir

likvidumo rizikas (pvz., išduodant kreditus), centriniai bankai per repo

valdo likvidumą tarpbankinėje rinkoje. Centriniai bankai dabar vis labiau

perėjo prie repo kaip prie pagrindo atviros rinkos operacijoms. Europoje

jau seniai repo palūkanų normos valdymas nurengė lombardo ir diskonto tipo

palūkanų normų valdymą kaip Centrinio banko pinigų politikos priemonę.

Centriniams bankams repo yra pagrindinis atviros rinkos operacijų

instrumentas, leidžiantis greitai ir efektyviai sumažinti arba padidinti

pinigų kiekį rinkoje. Kai žiūrima iš Centrinio banko pozicijų, paprastai

vartojamas ne atvirkščios atpirkimo sutarties, bet porinio pirkimo-

pardavimo sandorio (angl.matched sale-purchase agreement, MSP) terminas.

Tai operacija, kai centrinis bankas parduoda VVP iš savo portfelio,

susiurbdamas pinigų perteklių rinkoje. Kai centrinis bankas daro paprastą

repo (tam dažniausiai taikoma aukciono forma), suteikdamas pinigų rinkai,

tai jis priima aukščiausių palūkanų pasiūlymus iki paskutinio žemiausio

priimtino (t.y. iki paskutinės normos (angl.stop-out rate)), t.y. kurie už

paskolą mokės daugiausia, o kai daro porinio pirkimo-pardavimo sandorį, tai

priima žemiausių palūkanų pasiūlymus, kad pasiskolintų pinigus pigiausiai.

Techniškai porinis pirkimas-pardavimas skiriasi nuo atvirkščio repo, ir

įforminamas kaip paprastas VVP pardavimas, nes Centriniam bankui draudžiama

skolintis iš privačių šaltinių.

Įmonės JAV repo rinkoje ėmė dalyvauti šeštame dešimtmetyje dėl

įvairių rinkos reguliavimų ir suvaržymų. Tuo metu JAV bankams buvo

uždrausta mokėti palūkanas už indėlius iki pareikalavimo. Be to, buvo

griežtai nustatyta maksimali palūkanų už terminuotus indėlius norma-iki 5%

bankams ir ne daugiau 5,22 paskolų institucijoms (angl.thrift

institutions). Tuo tarpu, atsigaunant ekonomikai, įmones užplūdo laisvi

pinigai. Reikėjo rasti, kaip sumažinti alternatyvius laisvų pinigų laikymo

kaštus. Tačiau įmonės nenorėjo patirti kainų rizikos investuojant į finansų

rinkos instrumentus, jos norėjo turėti saugius indėlius, bet su didesnėmis

palūkanomis. Atvirkščias repo tam buvo idealus instrumentas. Bankai

susiurbdavo laisvus pinigus pateikdami užstatu VVP iš savo
s buvo didesnė negu indėlių, nes nebuvo jų apribojimo. Gandai sako,

kad pirmoji repo buvo atlikti tarp General Motors Corporation ir Discount

Corporation, pirminio VVP dilerio. Vėliau repo buvo panaudoti, kai

aštuntame dešimtmetyje padidėjo palūkanų normos, ir įmonių finansinių

investicijų vertė smarkiai smuko. Jų parduoti firmos negalėjo, nes tada

būtų užfiksuoti nuostolį. Kadangi balanse jie stovėjo buhalterine verte,

tai niekam nekliudė, o pardavus tektų rašyti į nuostolį. Tada buvo rasta

išeitis, kad galima pasiskolinti pinigų užstatant VP rinkos verte, bet

neužfiksuojant nuostolio balanse.

Atvirkščias atpirkimo sandoris būtų žiūrint iš lėšų tiekėjo

(skolintojo) pusės. Paprastai sandorio tipas priklauso nuo to, kas buvo

operacijos iniciatorius, bet yra išimčių. Pavyzdžiui, atpirkimo operacijos

tarp dilerio ir kliento arba dilerio ir Centrinio banko paprastai nusakomos

iš dilerio pozicijų. Atpirkimo sandoriai tarpbankinėje rinkoje paprastai

sudaromi trumpam-nuo vienos nakties iki keleto savaičių termino. Jeigu repo

terminas yra ilgiau nei naktis, tai jis vadinamas terminuotu repo sandoriu

(angl. term repo). Ilgesnio galiojimo laiko atpirkimo sandoriai sudaromi

pagal standartą-1, 2, 3 savaitės ir 1, 2, 3, kartais 6 mėnesiai. Gali būti

ir neterminuotos atpirkimo sutartys (angl.open repo), iki tiek, kiek abi

pusės susitaria. Tuomet kas dieną jie pakoreguojami atpirkimo sutarčių

palūkanų normai. Dažniausiai JAV rinkoje trumpalaikiai (iki 1 savaitės)

atpirkimo sandoriai sudaromi 25 milijonų USD ir pasitaiko 100 000 USD, bet

mažiausias nominalas JAV, kuris tinka dilerio operacijoms, yra 1 milijonas

USD. Lietuvoje populiarūs atpirkimo sandorių dydžiai, kai užstatas VVP

svyruoja nuo 1mln. iki 10mln.litų.2. REPO SANDORIŲ SUDARYMAS

Repo sandoriai nuo pat pradžių sudarinėjami užbiržinėje,

tarpbankinėje rinkoje, kainos kotiruojamos Reuters arba Telerate sistemoje.

Kad būtų paprasčiau sudarinėti sandorius, pasirašoma Pagrindinė

(Generalinė) sutartis, kuri numato visų repo sandorių sąlygas (angl.

PSA/ISMA Global Master Repurchase Agreement). Tam tikrais atvejais, ypač

skolinant ilgam laikui, sudaroma atskira repo sutartis.

Lietuvoje kai kuriais atvejais repo užstatu naudojamos įmonių

akcijos, o atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi ir atskirų sutarčių

pagrindu, t.y. neturint vienos generalinės sutarties.

Atpirkimo sutarties palūkanų norma yra suderama abiejų sutarties

pusių ir nepriklauso nuo vertybinio popieriaus mokamų palūkanų ar

dividendų. Atpirkimo sutarties palūkanų normą veikia visos pinigų rinkos

sąlygos, o taip pat panašių sutarčių palūkanų normos.

Atpirkimo sutarties pelningumas apskaičiuojamas taip:

I=FV*i*T/360

Kur: I-uždirbtos palūkanos;

FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas;

i-repo palūkanų norma;

T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360.

Pvz., 1mln.LTL, 1 dienos repo uždarbis su 5,75 proc.palūkanomis bus

skaičiuojamas taip:

1 000 000*0,0575*1/360=159,72 LTL

Jei tomis pačiomis sąlygomis investuota 10 dienų tai:

1 000 000*0,0575*10/360=1579,72 LTL

Nors atpirkimo sutartys sudaromos santykinai nerizikingų vertybinių

popierių pagrindu, tačiau pačios sutartys nėra nerizikingos. Atpirkimo

sutartys, ypač ilgesnio galiojimo termino, turi palūkanų normos ir kredito

riziką. Sudarant atpirkimo sutartį tai reikia įvertinti. Paprastai kaip

papildomas užstatas pateikiami vertybiniai popieriai. Užstatas gali būti

saugomas atskiroje sąskaitoje, pateikiamas pardavėjui ar laikomas pas

trečią pusę.

Pvz., repo sandorio pirma „koja“ parduodama 1mln. LTL, nominalo 270

dienų 5 proc.iždo vekseliai. Tada užstato vertė (ir maksimali paskolos

suma):

1 000 000*(1-0,05)*270/360=962 500 LTL

Paprastai pradinė atpirkimo sandorio vertė būna mažesnė už ją

pagrindžiančių vertybinių popierių rinkos vertę, kad būtų mažesnė

skolintojo rinkos rizika (t.y. rizika, kad užstato rinkos vertė smuks ir

paskolinta suma nebus visiškai padengta užstatu). Papildomų vertybinių

popierių (užstato) marža (angl.haircut) turi būti pakankama, kad sugebėtų

apsaugoti nuo užstato kainos pokyčių atpirkimo sutarties metu. Ši marža

apsaugo užstato savininką nuo galimo jo vertės sumažėjimo žemiau paskolos

dydžio. Jeigu marža bus per maža, tai visiškai garantuota paskola gali

virsti dalinai garantuota paskola. Jeigu marža bus per aukšta, tai

skolinimosi per repo kaštai per daug išaugs.

Papildoma marža pinigine išraiška=Užstato rinkos vertė-Repo

nominalas

Užstato rinkos vertė=(Repo nominalas)/(1-Papildoma marža baziniais

punktais)

Nuo 1985 metų JAV buvo krypstama prie maržos standartizacijos. 25

baziniai punktai per mėnesį yra standartas užstatui. Iždo instrumentais,

2proc. (200 bazinių punktų) per mėnesį-užstatui depozitų sertifikatais; 300

bazinių punktų per mėnesį marža ipoteka garantuotiems
instrumentams, ir

pan. Maržos dydį lemia:

( Repo terminas-kuo jis ilgesnis, tuo didesnė kainos rizika ir

didesnė papildoma marža.

( Užstato kainos nepastovumas (angl.volatility), kurį lemia:

( Užstato instrumentų emitento tipas.

( Ar užstatas kuponinis, ar nulinio kupono. Pastarojo kainos

nepastovumas didesnis.

( Užstato terminas arba trukmė, kuo ilgesnis, tuo didesnis kainos

nepastovumas.

( Užstato instrumentų rinkos aktyvumas. Kuo rinka likvidesnė, tuo

mažesnis kainos nepastovumas.

( Kita repo šalis. Kuo patikimesnis ir geriau žinomas partneris,

tuo mažesnė reikalaujama marža.

Su nuolaida rinkoje pardavinėjamoms obligacijoms marža paprastai

būna didesnė, negu su premija pardavinėjamoms obligacijoms. Marža didėja,

didėjant kredito rizikai. Iždo vertybiniams popieriams ji būna mažesnė,

negu kitiems pinigų rinkos vertybiniams popieriams.

Repo sandorio vertė (nominalas)=VP užstato vertė LTL*(1-papildoma

marža)= =962 500 LTL * (1-0,0025)=960 093 LTL.

Tai reiškia, kad už pateiktą 962 500 LTL vertės Iždo vekseliais

užstatą pagal repo bus galima gauti 960 093 LTL paskolą.

Kadangi abi atpirkimo sutarties pusės patiria palūkanų normos

riziką, tai yra priimta kas dieną daryti pataisas, kad būtų išlaikoma iš

anksto sutarta užstato norma (tai vadinama įvertinimu rinkos verte (angl.

marked to market)). Jei atpirkimo sutarties užstatu esančio vertybinio

popieriaus rinkos vertė smunka, tai iš skolininko gali būti pareikalauta

pateikti daugiau papildomų vertybinių popierių ir atvirkščiai.

Taigi, pirma sandorio „koja“ (angl.leg) buvo pasiskolinta 960 093

LTL, sakykime, 90 dienų už 4,75 repo palūkanų normą. Tada antra sandorio

„koja“ kreditoriui sugrįžta:

Repo nominalas+Palūkanos=FV*(1+i*T/360)=960

093*(1+0,0475*90/360)=971494 LTL

Kur: FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas;

i-repo palūkanų norma;

T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360.

Kaip matyti aukščiau, užstatui naudojami instrumentai įvertinami

pagal vertę sandorio pradžioje, dėl to dažnai gaunami nepatogūs skaičiai,

net keletas po kablelio. Tai buvo nepatogu, ir devintame dešimtmetyje rinka

ėmė apvalinti nesveikus užstato vertės skaičius dėl patogumo. Tokia

praktika leido atsirasti apgaudinėjimams (Drysdale Government Securities

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2298 žodžiai iš 7635 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.