Rezervų apskaita
APSKAITOS KURSINIS DARBAS
Turinys
1.
ĮVADAS………………………………………………………
……………………………………………………3
1. REZERVŲ APSKAITA IR
INVENTORIZAVIMAS……………………………………………….4
1. Perkainojimo rezervų inventorizavimas
…………………………………………………………..
……4
2. Kitų rezervų inventorizavimas
…………………………………………………………..
…………………4
2. PELNO REZERVO
APSKAITA……………………………………………………
…………………….6
1. Rezervų sudarymo
apskaita……………………………………………………
…………………………….7
2. Rezervų panaudojimo
apskaita……………………………………………………
………………………..7
3. KAPITALO IR REZERVŲ
APSKAITA……………………………………………………
………… 9
1. Kapitalo
apskaita……………………………………………………
…………………………………………..9
4. REZERVŲ
APSKAITA……………………………………………………
……………………………….15
5. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ ………………
………………………………………16
6. PERKAINOJIMO REZERVŲ APSKAITA
…………………………………………………………171. Rezervų ir atidėjimų
apskaita……………………………………………………
…………………………19
7.
REZERVAI…………………………………………………….
………………………………………………..19
8. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ
………………………………………………………..21
9. GARANTINIO APTARNAVIMO LĖŠŲ REZERVO
PANAUDOJIMAS……………….23
10. IŠVADOS IR
PASIŪLYMAI………………………………………………….
…………………………..25
11.
LITERATŪRA…………………………………………………..
………………………………………………26
Įvadas
Lietuvoje sparčiai plėtojasi rinkos santykiai, keičiasi nuosavybės formos,
didėja įmonių įvairovė, atsiranda vis daugiau asmenų, pradėjusių ar dar tik
pradedančių savo verslą. Rinkos ekonomikoje tiek mažos individualios
įmonės, tiek didelės akcinės bendrovės, banko ar pelno nesiekiančios įmonės
sėkmė neatsiejama nuo Buhalterinės apskaitos profesinės kompetencijos,
sugebėjimo spręsti kasdieniškus uždavinius ir pasirengti būsimiems
pokyčiams.Rezervai laikini pelno paskirstymo apribojimai, sudaromi įmonės savininkų
valia arba valdžios nurodymu. Paskirta į juos pelno dalis negali būti
panaudota kitiems tikslams, nei buvo numatyta sudarant rezervus. Kadangi
rezervų sudarymas ir panaudojimas – tik savininkų prerogatyva, jie gali
būti formuojami bei naikinami tik visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimas.
Šio darbo objektas – rezervų apskaita, jų teikiamos paslaugos bei vaidmuo
įmonėms.Pagrindinis darbo tikslas yra išsiaiškinti apie rezervų apskaita bei
apžvelgti vienų ar kitų autorių panašumus ir skirtumus ar jie siejasi vieni
su kitais.Šio darbo uždaviniai:
□ Supažindinti su rezervų šaltiniais, trūkumais ir privalumais;
□ Nustatyti rezervų apskaitos tikslus ir jų keliamus reikalavimus;
□ Išsiaiškinti veiksnius, į kurį atsižvelgiama remiantis į rezervų
apskaita;Ankščiau buvo kalbama apie garantinio aptarnavimo lėšų rezervo (atidėjimų)
sudarymą, tačiau yra svarbi ir tų atidėjimų lėšų panaudojimo apskaita.
Atitekamų garantinių aptarnavimų išlaidos turi būti apskaitomos atskirai.
Ir jeigu apskaita būtų kompiuterizuota, šias išlaidas reikėtų apskaityti
pagal kiekvieną parduotą daiktą. Tačiau – tvarkant apskaitą rankiniu būdu
reikėtų tokiai apskaitai panaudoti atitinkamu kortelių sistemą. (Aš turiu
omenį prekių pardavimo su garantiniu aptarnavimu firma, kuri aptarnauja tik
savo pirkėjus).
Apie atidėjimus norėčiau pakalbėti, kad tai tokios sąvokos,
kurios
dažniausiai būna nesuprantamos „žmogui iš gatvės“, pirmą kartą
perskaičiusiam šiuos žodžius. Ne retai jų ekonominės prasmės nesuvokia net
ir apskaitos darbuotojai. Teisingai suprasti rezervus ir atidėjimus svarbu
dar ir dėl to, kad jie dažnai sudaro didelę nuosavybės dalį ir todėl yra
reikšmingi daugeliui įmonių. Aš norėčiau dar išsiaiškinti kodėl tos sąvokos
yra labai sunkiai suprantamos.
Man yra ne labai suprantama rezervų apskaitą. Kodėl taip vyksta šis
procesas? pvz:. (svarbiausia tokio neatitikimo priežastis – praktiškai
kiekvienoje valstybėje sparčiau ar lėčiau vykstantys infliacijos procesai.
Tuomet finansinės atskaitomybės duomenys jų vartotojams pateikia iškreiptą
vaizdą. Pirma, balanse ilgalaikis tunas atspindimas nerealiai mažomis
kainomis. Antra. į įmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju įskaičiuojamas
nerealiai mažas to turto nusidėvėjimas).
Todėl aš norėčiau paanalizuoti kodėl šis procesas taip vyksta.
1. REZERVŲ APSKAITA IR INVENTORIZAVIMAS
Įmonės rezervai yra apskaitomi 33 balansinėje sąskaitoje – Rezervai ir
32 sąskaitoje – Perkainojimo rezervas.
1.1 Perkainojimo rezervų inventorizavimas
Inventorizuojant perkainojimo rezervą tikslinga pasitikrinti, kokiu
pagrindu ir kada sudarytas. Gal jis per klaidą nebuvo mažinamas, kai
perkainotas turtas buvo parduodamas ar nurašomas.
Perkainojimo rezervo sudarymui teisinį pagrindą duoda Akcinių bendrovių
įstatymo 30 str. (LR Akcinių bendrovių įstatymas 1994 m. liepos 5 d. Nr. 1-
528) kur perkainojimo rezervas apibrėžiamas kaip kapitalo sudėtinė dalis. O
to paties įstatymo 31 straipsnis nustato jo sudarymo ir išnykimo tvarką,
atsirandantį dėl ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės
padidėjimo bei sumažėjimo. Perkainojimo rezervu gali būti didinamas
įstatinis kapitalas, sutinkamai su AB įstatymo 42 str. numatyta tvarka (D
320 – Materialaus ilgalaikio turto vertės padidėjimas perkainojant, K 301
-Akcinis kapitalas bei 321 – Finansinio ilgalaikio turto vertės padidėjimas
perkainojant. K 301). Todėl komisija, inventorizuodama perkainojimo
rezervus, gali pasiūlyti akcininkų susirinkimui tuos rezervus prijungti
prie kapitalo. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į įmonės įstatuose nustatytą
tvarką.
1.2 Kitų rezervų inventorizavimas
Taip vadinamieji kiti rezervai yra apskaitomi 33 – Rezervai balansinėje
sąskaitoje. Ši sąskaita detalizuota į:
* 330 – (statymo numatyti rezervai;
* 33 1 – Nepaskirstyti n i rezervai;
* 332 – Paskirstytini rezervai.
330 sąskaitoje – Įstatymo numatyti rezervai yra apskaitomi privalomieji
atskaitymai iš pelno į privalomąjį rezervą, kurio dydis yra nustatomas
kiekvienos įmonės įstatuose.
Inventorizavimo tikslas – nustatyti, ar tas rezervas nebuvo panaudotas
ne pagal paskirtį, koks jo santykis su kapitalu, ar už ataskaitinius metus
skirstant pelną bus reikalingi papildomi atskaitymai ir 1.1. Jeigu
paaiškėtų, kad skirstant pelną dar būtina tuos rezervus papildyti, galima
daryti tokius buhalterinius įrašus;
Eil. Įrašų turinys D K
N r.
1. Papildomai paskiriama pelno dalis
į rezervus 6 91 330
2. Uždaroma 691 sąskaita 39 6 91
5. Uždaroma 39 sąskaita, mažinant
(skirstant) pelną 34 39
Pastaba
Galimas ir tiesioginis pelno skyrimas į rezervus, nes 691 ir 39 sąskaitos yra tiktai tarpinės ir jos uždaromos 34 330
Įstatymo nustatytasis rezervas, taip vadinamas privalomasis rezervas yra
didinamas ar mažinamas sutinkamai su AB įstatymo 48 straipsnio bei įmonių
Įstatų nuostatomis.
331 sąskaita – Nepaskirstytini rezervai inventorizuojama tokia pat
tvarka, kaip ir anksčiau nurodyta 330 sąskaita.
Pagal AB įstatymo 31 straipsnio – Rezervai ir jų sudėtis nuostatas,
nepaskirstytinieji rezervai sudaromi Įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta
tvarka konkretiems tikslams įgyvendinti pervedant dalį ataskaitinio
laikotarpio grynojo pelno. Šiuo metu. pakeitus Juridinių asmenų pelno
mokesčio įstatymą (JAPMĮ 21 straipsnis – VŽ Kr. 68 1998) yra nurodyta: „…
Jeigu įmonė, apskaičiuodama pelno mokestį, investicijas apskaičiuoja šiuo
būdu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir skirstant pelną, investicijai
panaudota pelno dalis paskiriama į nepaskirstytinuosius rezervus“.
Lygiagrečiai AB įstatymo 48 straipsnyje – Pelno paskirstymas yra papildymas
(7 d. 1 p.), kad „… į privalomąjį rezervą, paskirstytinuosius ir
nepakirstytinuosius rezervus paskiriama pelno dalis, kuri buvo panaudota
ilgalaikiam materialiajam ir finansiniam turtui įsigyti tais ūkiniais
metais, kurių pelnas yra skirstomas…“
Sutinkamai su tomis nuostatomis, nepaskirstytinjeji rezervai jau
privalomu būdu. jeigu įsigyjant ilgalaiki turtą jo verte nebus
apmokestintas delnas, tai pelnas neturi būti panaudotas kitiems tikslams
(pavyzdžiui, dividendų išmokėjimui), o privalomai turi būti nukreiptas į
nepaskirstytinuosius rezervus:
Įrašų turinys
Eil. N r.
Debetas Kreditas
1. Investicijom panaudota pelno
paskirstoma į nepaskirstytinuosius rezervus 692 331
2. Uždaroma 692 sąskaita 39 692
3. Uždaroma 39 sąskaita – pelno sąskaita 34 39Pastaba
Žinoma, yra galimas ir tiesioginis pelno nukreipimas į rezervus, nes692 ir 39 sąskaitos užsidaro 34 331
Šitie įrašai daromi remiantis akcininkų susirinkimo protokolu,
patvirtinančiu metinės atskaitomybės rezultatus
Pagal AB įstatymo 31 straipsnio 3 p. nuostatas: „nepaskirstytinieji
rezervai sudaromi, mažinami ir naikinami visuotinio akcininkų susirinkimo
nutarimu ne mažiau kaip 2/3 balsų. Mažinant ir naikinant nepaskirstinuosius
rezervus, tuo dydžiu didinamas įstatinis kapitalas ir proporcingai
akcininkų turimų akcijų nominaliai vertei didinama akcijų nominali vertė
arba išleidžiamos naujos akcijos“.
Didinant akcininkų kapitalą nepaskirstytinujų rezervų sąskaita
buhalteriniai įrašai labai paprasti:
* debetuojama 331 sąskaita – Nepaskirstytinieji rezervai
* kredituojama 301 sąskaita – Akcinis kapitalas
Toks sprendimas gali būti priimtas tame pačiame visuotiniame akcininkų
susirinkime, kuriame buvo tvirtinami finansiniai rezultatai.
332 – Paskirstytinieji rezervai inventorizuojama anksčiau nurodyta
tvarka. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami akcinių bendrovių
(AB ir UAB) įstatuose nustatyta tvarka. Skirstant pelną, jie sudaromi pelno
sąskaita. Lygiagrečiai pagal AB įstatymo 48 straipsnio 1 d. 4 p. nuostatas,
skirstant pelną, į jį gali būti pervedami ankstesnių metų rezervai
(pervedimai iš rezervų). Visa tai turi būti įteisinta akcinių bendrovių
(UAB) įstatuose. Tuo tikslu turėtų būti padaromi tokie buhalteriniai
įrašai:
Eil. Įrašų turinys
Debetas Kreditas
Nr.
I. Paskirstytinųjų rezervų likutis pervedamas
į pelno paskirstymo sąskaitą 332
592
2. Uždaroma 592 sąskaita 592
39
3. Uždaroma 39 sąskaita, perkeliant
į pelno sąskaitą 39
34
4. Arba tiesioginiu įrašu, nes 39 ir 592 sąskaitos
užsidaro 332 34
2. PELNO REZERVŲ APSKAITA
LR akcinių bendrovių įstatymo 48 straipsnyje „Pelno paskirstymas“
nurodytos bendros pelno paskirstymo taisyklės, kurios turi būti numatytos
bendrovės įstatuose. Jei privalomojo rezervo ir akcijų priedų dydžių suma
yra mažesnė kaip 1/10 įmonės įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į
privalomąjį rezervą yra būrini ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo
ataskaitinių meru pelno. Įstatyme reglamentuojama minimali privalomoji
rezervo suma.
Kitus pelno rezervus sudaro nepaskirstytini ir paskirstytini rezervai.
Nepaskirstytinų rezervų sudarymas dažniausiai susijęs su perspektyviniais
tikslais: technologijų atnaujinimu, investicijomis, naujomis statybomis,
ilgalaikio turto įsigijimu ir pan. Šie rezervai sudaromi, mažinami ir
naikinami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ne mažiau kaip 2/3
balsų. Tokia jų sudarymo tvarka labai reikšminga, nes ja-įstatymiškai
įteisinamos įmonės akcininkų garantijos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo
31 straipsnį, mažinant ir, naikinant nepaskirstytinus rezervus, tuo dydžiu
didinamas įstatinis kapitalas.
Paskirstytini rezervai sudaromi įmonės, įstatuose nustatyta tvarka
visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paprastąja balsų dauguma.
Šie rezervai formuojami dviem pagrindiniams tikslams:
1) pelno paskirstymui, kuris bus atliktas ataskaitiniu laikotarpiu;
2) pelno paskirstymui, kuris bus atliktas ateinančiais laikotarpiais.
Vienas iš akivaizdžių pelno paskirstymo atvejų, atliekamų ataskaitiniu
laikotarpiu, – labdara ir parama. Įmonės savininkai, skirstydami praėjusių
metų pelną, gali nuspręsti dalį pelno skirti ataskaitinių merų labdaringai
veiklai. Tam tikslui patogiausia suformuoti paskirstytina rezervą labdarai,
kurio ribose per ataskaitinį laikotarpį įmonės administracija gali dovanoti
turtą arba paslaugas. Ataskaitiniams metams pasibaigus, ir administracijai
pateikus labdaros suteikimo ataskaitą, akcininkai patvirtina šio
paskirstytino rezervo sumažėjimą.
Pelno rezervavimo būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais pavyzdžiu
gali būti įmonė, siekianti išlaikyti stabilų akcijų kursą rinkoje. Tam
tikslui ji ketina keletą ataskaitinių laikotarpių mokėti stabilius
dividendus akcininkams. Tai įgyvendinti praktiškai įmanoma tik rezervavus
sėkmingų ūkininkavimo metų pelną ateinantiems laikotarpiams, kai tikimasi
uždirbti mažesni pelną ar net patirti nuostolių.
2.1 Rezervų sudarymo apskaita
Ir paskirstytini, ir nepaskirstytini rezervai sudaromi akcininkų
sprendimu, debetuojant sąskaitą Nr. 692 Pervedimai į kitus rezervus,
kredituojant atitinkamą rezervų sąskaitą:D 692 Pervedimai į kitus rezervus
[pic]K 331 Nepaskirstytini rezervai arba 332 Paskirstytini rezervai
Sudarant įstatymų
numatytus rezervus, atliekama tokia sąskaitų
korespondencija:
D 691 Pervedimai į įstatymų numatytus rezervus
K 330 Įstatymų numatyti rezervai
2.2 Rezervų panaudojimo apskaita
Nepaskirstytinų rezervų panaudojimas numatytas LR akcinių bendrovių
įstatyme. Šie rezervai sudaromi tik pelno rezervavimo tikslais. Todėl
išnykus aplinkybėms, dėl kurių anksčiau buvo rezervuoti pelnai, įmonei
belieka naikinti nepaskirstytiną rezervą. LR akcinių bendrovių įstatyme
numatyta, kad, naikinant nepaskirstytinus rezervus, turi būti didinamas
įstatinis kapitalas. Akivaizdus tokių rezervų panaudojimo pavyzdys:
nepaskirstytinas rezervas įstatiniam kapitalui didinti. Tarkime, 1998 m.
kovo 20 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė 20 000 Lt 1996 m.
grynojo pelno skirti įstatiniam kapitalui padidinti, tam tikslui sudarant
nepaskirstytiną rezervą. Kadangi įstatinio kapitalo padidinimo procedūra
užtrunka keliolika dienų ir jis laikomas padidintu tik nuo jo įregistravimo
momento, todėl akcininkų sprendimas užregistruojamas tokia sąskaitų
korespondencija:
D 692 Pervedimai į kitus rezervus 20 000 Lt
K 331 N e pas kirs tyrini rezervai 20 000 Lt
Tarkime, 1997 m. balandžio 20 d. įmonė įregistravo padidintą įstatinį
kapitalą. Tuomet atliekama tokia korespondencija:
D 331 Nepaskirstytini rezervai 20 000 Lt
K 301 Akcinis kapitalas (užregistruotas) 20 000 Lt
Analogiška korespondencija atliekama ir tada, kai pelnas buvo rezervuotas
kitiems nei paskirstymas tikslams, o tikslai, kuriems pelnas buvo
rezervuotas, jau pasiekti (pavyzdžiui, įvedus naują gamybą).
Yra 2 paskirstytinų rezervą panaudojimo atvejai:
a) kai tai atlieka įmonės akcininkai,
a) kai tai atlieka akcininkų įgaliota įmonės administracija.
Pirmuoju atveju tai tradicinis paskirstymo rezervo mažinimas, kuris
atliekamas per sąskaitą Nr. 59 Pelno paskirstymas. Tarkime, įmonės
akcininkai nusprendė išsidalyti ankstesniais laikotarpiais dividendais
suformuotą 50 000 Lt paskirstytiną rezervą:
D 332 Paskirstytini rezervai 50 000 Lt
K 592 Pervedimai iš rezervu 50 000 Lt
D 694 Dividendai 50 000 Lt
K 480 Mokėtinos sumos
iš pelno paskirstymo 50 000 Lt
Kaip matote, pirmuoju įrašu naikinamas paskirstytinas rezervas ir pelno
suma atkeliama skirstymui. Antruoju įrašu registruojami paskelbti
dividendai.
Antruoju atveju, kai rezervo panaudojimą registruoja įmonės įgaliota
akcininkų administracija, per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai
koresponduoja rezervo sąskaita. Tarkime, įmonės savininkai iš anksto
suformavo 10 000 Lt paskirstytinąjį rezervą labdarai ataskaitiniais metais
teikti. Įmonės administracija, suteikusi labdarą konkrečiai labdaringai
organizacijai, tai registruoja šia korespondencija:
D 332 Paskirstytini rezervai 10 000 Lt.
K 2 klasės turtinė sąskaita 10 000 Lt.
Ataskaitiniams metams pasibaigus, įmonės administracija atsiskaito
akcininkams dėl suteiktos labdaros, o šie patvirtina paskirstymo rezervo
panaudojimą.
Kaip matote, skirtumas tarp pirmojo ir antrojo būdo yra tik toks, kad
pirmuoju atveju rezervuota pelno suma įprasta tvarka (per sąskaitą Nr. 59)
grąžinama galutiniam skirstymui.
Antruoju atveju atliekamas tiesioginis rezervo mažinimas, nenaudojant
Pelno paskirstymo sąskaitų Nr. 59 ir 69.
LR akciniu, bendrovių įstatyme numatyta, dar viena rezervų rūšis –
perkainojimo rezervas. Skirtingai nei visi anksčiau aptarti, sis sudaromas
ne rezervuojant pelną, bet perkainojant turtą ir registruojant atsiradusį
perkainojimo perviršį. Šio rezervo apskaita yra glaudžiai susijusi su
atskiromis LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, todėl šiame
straipsnyje ji nenagrinėjama.
3. Kapitalo ir rezervų apskaita
Kapitalo kaip ir apskritai nuosavybės fenomenas yra labai sudėtingas,
juolab sudėtinga savininkų nuosavybės rodiklius išmatuoti ir tiksliai bei
teisingai atspindėti finansinėje atskaitomybėje. Kapitalo apskaitos
operacijos vykdomos palyginti retai, o jų registravimas buhalterinėje
apskaitoje reikalauja labai gero ne tik buhalterinio, bet ir juridinio
pasirengimo. Todėl Šios srities apskaitą paprastai veda aukščiausios
kvalifikacijos buhalteriai. Pirmajame šio skyriaus poskyryje spausdinamoje
balanso ištraukoje matyti, kad kapitalas ir rezervai – neatsiejamos įmonės
savininkų nuosavybės dalys, pateikiamos viename to paties pavadinimo
balanso skyriuje. Vis dėlto tai skirtingos to paties reiškinio sudedamosios
dalys, kurių apskaitą reikia nagrinėti atskirai.
3.1 Kapitalo apskaita
Istoriškai susiklostė, kad sąskaitų grupę Nr. 30 Kapitalas sudaro trys
pagrindinės sąskaitos: Nr. 300 Valstybinis kapitalas. Nr. 30! Akcinis
kapitalas. Nr. 302 Nepareikalautas Įmokėti kapitala(-).
Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas.
Valstybei tenkanti bendrovės nuosavybės dalis taip pat išreiškiama
konkrečių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, skaičiumi. Ypatingos
privilegijos
nuosavybės daliai paprastai nesuteikiamos (visuotinio
akcininkų susirinkimo metu visiems galioja viena taisyklė: „kiek akcijų,
tiek balsų“), nors gali būti ir išimčių, o kartais, kaip žinote, valstybės
turimoms akcijoms suteikiamas specialiųjų statusas, suteikiant joms ir
atitinkamas specialias privilegijas. Todėl visada pravartu žinoti, kokia
įmonės nuosavybės dalimi per atitinkamas vyriausybės institucijas
disponuoja valstybė. Vien dėl to. kad kartais nuo šio veiksnio gali
priklausyti ir mokesčių dydis. Todėl valstybei priklausančią akcinio
kapitalo dalį tikslinga registruoti atitinkamose sąskaitos Nr. 301 Akcinis
kapitalas subsąskaitose atskirai nuo kirų akcininkų nuosavybės. Be to,
atskirose tos pačios sąskaitos subsąskaitose reikia apskaityti ir visų kitų
rūšių bei klasių akcijas. Taigi sąskaitoje Nr. 301 registruojama visų
akcininkų nuosavybė. Sąskaitoje Nr. 300 Valstybinis kapitalas apskaitoma
valstybei priklausanti nuosavybė valstybės ir savivaldybių įmonėse.
Jau aptarėme, kad visos akcijos pagal jų savininkų – akcininkų – teises
į turtą bei jų galimybes dalyvauti bendrovės valdyme skirstomos į dvi
dideles grupes: paprastąsias akcijas ir privilegijuotąsias akcijas. Todėl
ir sąskaitų plane išskirtos dvi subsąskaitos: Nr. 3010 Paprastosios akcijos
ir Nr. 3011 Privilegijuotosios akcijos. Pažymėtina, kad įvairių klasių