Rezarvų apskaita
5 (100%) 1 vote

Rezarvų apskaita

Rezervų apskaita

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

Turinys

1.

ĮVADAS………………………………………………………

……………………………………………………3

1. REZERVŲ APSKAITA IR

INVENTORIZAVIMAS……………………………………………….4

1. Perkainojimo rezervų inventorizavimas

…………………………………………………………..

……4

2. Kitų rezervų inventorizavimas

…………………………………………………………..

…………………4

2. PELNO REZERVO

APSKAITA……………………………………………………

…………………….6

1. Rezervų sudarymo

apskaita……………………………………………………

…………………………….7

2. Rezervų panaudojimo

apskaita……………………………………………………

………………………..7

3. KAPITALO IR REZERVŲ

APSKAITA……………………………………………………

………… 9

1. Kapitalo

apskaita……………………………………………………

…………………………………………..9

4. REZERVŲ

APSKAITA……………………………………………………

……………………………….15

5. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ ………………

………………………………………16

6. PERKAINOJIMO REZERVŲ APSKAITA

…………………………………………………………171. Rezervų ir atidėjimų

apskaita……………………………………………………

…………………………19

7.

REZERVAI…………………………………………………….

………………………………………………..19

8. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ

………………………………………………………..21

9. GARANTINIO APTARNAVIMO LĖŠŲ REZERVO

PANAUDOJIMAS……………….23

10. IŠVADOS IR

PASIŪLYMAI………………………………………………….

…………………………..25

11.

LITERATŪRA…………………………………………………..

………………………………………………26

Įvadas

Lietuvoje sparčiai plėtojasi rinkos santykiai, keičiasi nuosavybės formos,

didėja įmonių įvairovė, atsiranda vis daugiau asmenų, pradėjusių ar dar tik

pradedančių savo verslą. Rinkos ekonomikoje tiek mažos individualios

įmonės, tiek didelės akcinės bendrovės, banko ar pelno nesiekiančios įmonės

sėkmė neatsiejama nuo Buhalterinės apskaitos profesinės kompetencijos,

sugebėjimo spręsti kasdieniškus uždavinius ir pasirengti būsimiems

pokyčiams.Rezervai laikini pelno paskirstymo apribojimai, sudaromi įmonės savininkų

valia arba valdžios nurodymu. Paskirta į juos pelno dalis negali būti

panaudota kitiems tikslams, nei buvo numatyta sudarant rezervus. Kadangi

rezervų sudarymas ir panaudojimas – tik savininkų prerogatyva, jie gali

būti formuojami bei naikinami tik visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimas.

Šio darbo objektas – rezervų apskaita, jų teikiamos paslaugos bei vaidmuo

įmonėms.Pagrindinis darbo tikslas yra išsiaiškinti apie rezervų apskaita bei

apžvelgti vienų ar kitų autorių panašumus ir skirtumus ar jie siejasi vieni

su kitais.Šio darbo uždaviniai:

□ Supažindinti su rezervų šaltiniais, trūkumais ir privalumais;

□ Nustatyti rezervų apskaitos tikslus ir jų keliamus reikalavimus;

□ Išsiaiškinti veiksnius, į kurį atsižvelgiama remiantis į rezervų

apskaita;Ankščiau buvo kalbama apie garantinio aptarnavimo lėšų rezervo (atidėjimų)

sudarymą, tačiau yra svarbi ir tų atidėjimų lėšų panaudojimo apskaita.

Atitekamų garantinių aptarnavimų išlaidos turi būti apskaitomos atskirai.

Ir jeigu apskaita būtų kompiuterizuota, šias išlaidas reikėtų apskaityti

pagal kiekvieną parduotą daiktą. Tačiau – tvarkant apskaitą rankiniu būdu

reikėtų tokiai apskaitai panaudoti atitinkamu kortelių sistemą. (Aš turiu

omenį prekių pardavimo su garantiniu aptarnavimu firma, kuri aptarnauja tik

savo pirkėjus).

Apie atidėjimus norėčiau pakalbėti, kad tai tokios sąvokos,

kurios

dažniausiai būna nesuprantamos „žmogui iš gatvės“, pirmą kartą

perskaičiusiam šiuos žodžius. Ne retai jų ekonominės prasmės nesuvokia net

ir apskaitos darbuotojai. Teisingai suprasti rezervus ir atidėjimus svarbu

dar ir dėl to, kad jie dažnai sudaro didelę nuosavybės dalį ir todėl yra

reikšmingi daugeliui įmonių. Aš norėčiau dar išsiaiškinti kodėl tos sąvokos

yra labai sunkiai suprantamos.

Man yra ne labai suprantama rezervų apskaitą. Kodėl taip vyksta šis

procesas? pvz:. (svarbiausia tokio neatitikimo priežastis – praktiškai

kiekvienoje valstybėje sparčiau ar lėčiau vykstantys infliacijos procesai.

Tuomet finansinės atskaitomybės duomenys jų vartotojams pateikia iškreiptą

vaizdą. Pirma, balanse ilgalaikis tunas atspindimas nerealiai mažomis

kainomis. Antra. į įmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju įskaičiuojamas

nerealiai mažas to turto nusidėvėjimas).

Todėl aš norėčiau paanalizuoti kodėl šis procesas taip vyksta.

1. REZERVŲ APSKAITA IR INVENTORIZAVIMAS

Įmonės rezervai yra apskaitomi 33 balansinėje sąskaitoje – Rezervai ir

32 sąskaitoje – Perkainojimo rezervas.

1.1 Perkainojimo rezervų inventorizavimas

Inventorizuojant perkainojimo rezervą tikslinga pasitikrinti, kokiu

pagrindu ir kada sudarytas. Gal jis per klaidą nebuvo mažinamas, kai

perkainotas turtas buvo parduodamas ar nurašomas.

Perkainojimo rezervo sudarymui teisinį pagrindą duoda Akcinių bendrovių

įstatymo 30 str. (LR Akcinių bendrovių įstatymas 1994 m. liepos 5 d. Nr. 1-

528) kur perkainojimo rezervas apibrėžiamas kaip kapitalo sudėtinė dalis. O

to paties įstatymo 31 straipsnis nustato jo sudarymo ir išnykimo tvarką,

atsirandantį dėl ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės

padidėjimo bei sumažėjimo. Perkainojimo rezervu gali būti didinamas

įstatinis kapitalas, sutinkamai su AB įstatymo 42 str. numatyta tvarka (D

320 – Materialaus ilgalaikio turto vertės padidėjimas perkainojant, K 301

-Akcinis kapitalas bei 321 – Finansinio ilgalaikio turto vertės padidėjimas

perkainojant. K 301). Todėl komisija, inventorizuodama perkainojimo

rezervus, gali pasiūlyti akcininkų susirinkimui tuos rezervus prijungti

prie kapitalo. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į įmonės įstatuose nustatytą

tvarką.

1.2 Kitų rezervų inventorizavimas

Taip vadinamieji kiti rezervai yra apskaitomi 33 – Rezervai balansinėje

sąskaitoje. Ši sąskaita detalizuota į:

* 330 – (statymo numatyti rezervai;

* 33 1 – Nepaskirstyti n i rezervai;

* 332 – Paskirstytini rezervai.

330 sąskaitoje – Įstatymo numatyti rezervai yra apskaitomi privalomieji

atskaitymai iš pelno į privalomąjį rezervą, kurio dydis yra nustatomas

kiekvienos įmonės įstatuose.

Inventorizavimo tikslas – nustatyti, ar tas rezervas nebuvo panaudotas

ne pagal paskirtį, koks jo santykis su kapitalu, ar už ataskaitinius metus

skirstant pelną bus reikalingi papildomi atskaitymai ir 1.1. Jeigu

paaiškėtų, kad skirstant pelną dar būtina tuos rezervus papildyti, galima

daryti tokius buhalterinius įrašus;

Eil. Įrašų turinys D K

N r.

1. Papildomai paskiriama pelno dalis

į rezervus 6 91 330

2. Uždaroma 691 sąskaita 39 6 91

5. Uždaroma 39 sąskaita, mažinant

(skirstant) pelną 34 39

Pastaba

Galimas ir tiesioginis pelno skyrimas į rezervus, nes 691 ir 39 sąskaitos yra tiktai tarpinės ir jos uždaromos 34 330

Įstatymo nustatytasis rezervas, taip vadinamas privalomasis rezervas yra

didinamas ar mažinamas sutinkamai su AB įstatymo 48 straipsnio bei įmonių

Įstatų nuostatomis.

331 sąskaita – Nepaskirstytini rezervai inventorizuojama tokia pat

tvarka, kaip ir anksčiau nurodyta 330 sąskaita.

Pagal AB įstatymo 31 straipsnio – Rezervai ir jų sudėtis nuostatas,

nepaskirstytinieji rezervai sudaromi Įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta

tvarka konkretiems tikslams įgyvendinti pervedant dalį ataskaitinio

laikotarpio grynojo pelno. Šiuo metu. pakeitus Juridinių asmenų pelno

mokesčio įstatymą (JAPMĮ 21 straipsnis – VŽ Kr. 68 1998) yra nurodyta: „…

Jeigu įmonė, apskaičiuodama pelno mokestį, investicijas apskaičiuoja šiuo

būdu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir skirstant pelną, investicijai

panaudota pelno dalis paskiriama į nepaskirstytinuosius rezervus“.

Lygiagrečiai AB įstatymo 48 straipsnyje – Pelno paskirstymas yra papildymas

(7 d. 1 p.), kad „… į privalomąjį rezervą, paskirstytinuosius ir

nepakirstytinuosius rezervus paskiriama pelno dalis, kuri buvo panaudota

ilgalaikiam materialiajam ir finansiniam turtui įsigyti tais ūkiniais

metais, kurių pelnas yra skirstomas…“

Sutinkamai su tomis nuostatomis, nepaskirstytinjeji rezervai jau

privalomu būdu. jeigu įsigyjant ilgalaiki turtą jo verte nebus

apmokestintas delnas, tai pelnas neturi būti panaudotas kitiems tikslams

(pavyzdžiui, dividendų išmokėjimui), o privalomai turi būti nukreiptas į

nepaskirstytinuosius rezervus:

Įrašų turinys

Eil. N r.

Debetas Kreditas

1. Investicijom panaudota pelno
paskirstoma į nepaskirstytinuosius rezervus 692 331

2. Uždaroma 692 sąskaita 39 692

3. Uždaroma 39 sąskaita – pelno sąskaita 34 39Pastaba

Žinoma, yra galimas ir tiesioginis pelno nukreipimas į rezervus, nes692 ir 39 sąskaitos užsidaro 34 331

Šitie įrašai daromi remiantis akcininkų susirinkimo protokolu,

patvirtinančiu metinės atskaitomybės rezultatus

Pagal AB įstatymo 31 straipsnio 3 p. nuostatas: „nepaskirstytinieji

rezervai sudaromi, mažinami ir naikinami visuotinio akcininkų susirinkimo

nutarimu ne mažiau kaip 2/3 balsų. Mažinant ir naikinant nepaskirstinuosius

rezervus, tuo dydžiu didinamas įstatinis kapitalas ir proporcingai

akcininkų turimų akcijų nominaliai vertei didinama akcijų nominali vertė

arba išleidžiamos naujos akcijos“.

Didinant akcininkų kapitalą nepaskirstytinujų rezervų sąskaita

buhalteriniai įrašai labai paprasti:

* debetuojama 331 sąskaita – Nepaskirstytinieji rezervai

* kredituojama 301 sąskaita – Akcinis kapitalas

Toks sprendimas gali būti priimtas tame pačiame visuotiniame akcininkų

susirinkime, kuriame buvo tvirtinami finansiniai rezultatai.

332 – Paskirstytinieji rezervai inventorizuojama anksčiau nurodyta

tvarka. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami akcinių bendrovių

(AB ir UAB) įstatuose nustatyta tvarka. Skirstant pelną, jie sudaromi pelno

sąskaita. Lygiagrečiai pagal AB įstatymo 48 straipsnio 1 d. 4 p. nuostatas,

skirstant pelną, į jį gali būti pervedami ankstesnių metų rezervai

(pervedimai iš rezervų). Visa tai turi būti įteisinta akcinių bendrovių

(UAB) įstatuose. Tuo tikslu turėtų būti padaromi tokie buhalteriniai

įrašai:

Eil. Įrašų turinys

Debetas Kreditas

Nr.

I. Paskirstytinųjų rezervų likutis pervedamas

į pelno paskirstymo sąskaitą 332

592

2. Uždaroma 592 sąskaita 592

39

3. Uždaroma 39 sąskaita, perkeliant

į pelno sąskaitą 39

34

4. Arba tiesioginiu įrašu, nes 39 ir 592 sąskaitos

užsidaro 332 34

2. PELNO REZERVŲ APSKAITA

LR akcinių bendrovių įstatymo 48 straipsnyje „Pelno paskirstymas“

nurodytos bendros pelno paskirstymo taisyklės, kurios turi būti numatytos

bendrovės įstatuose. Jei privalomojo rezervo ir akcijų priedų dydžių suma

yra mažesnė kaip 1/10 įmonės įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į

privalomąjį rezervą yra būrini ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo

ataskaitinių meru pelno. Įstatyme reglamentuojama minimali privalomoji

rezervo suma.

Kitus pelno rezervus sudaro nepaskirstytini ir paskirstytini rezervai.

Nepaskirstytinų rezervų sudarymas dažniausiai susijęs su perspektyviniais

tikslais: technologijų atnaujinimu, investicijomis, naujomis statybomis,

ilgalaikio turto įsigijimu ir pan. Šie rezervai sudaromi, mažinami ir

naikinami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ne mažiau kaip 2/3

balsų. Tokia jų sudarymo tvarka labai reikšminga, nes ja-įstatymiškai

įteisinamos įmonės akcininkų garantijos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo

31 straipsnį, mažinant ir, naikinant nepaskirstytinus rezervus, tuo dydžiu

didinamas įstatinis kapitalas.

Paskirstytini rezervai sudaromi įmonės, įstatuose nustatyta tvarka

visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paprastąja balsų dauguma.

Šie rezervai formuojami dviem pagrindiniams tikslams:

1) pelno paskirstymui, kuris bus atliktas ataskaitiniu laikotarpiu;

2) pelno paskirstymui, kuris bus atliktas ateinančiais laikotarpiais.

Vienas iš akivaizdžių pelno paskirstymo atvejų, atliekamų ataskaitiniu

laikotarpiu, – labdara ir parama. Įmonės savininkai, skirstydami praėjusių

metų pelną, gali nuspręsti dalį pelno skirti ataskaitinių merų labdaringai

veiklai. Tam tikslui patogiausia suformuoti paskirstytina rezervą labdarai,

kurio ribose per ataskaitinį laikotarpį įmonės administracija gali dovanoti

turtą arba paslaugas. Ataskaitiniams metams pasibaigus, ir administracijai

pateikus labdaros suteikimo ataskaitą, akcininkai patvirtina šio

paskirstytino rezervo sumažėjimą.

Pelno rezervavimo būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais pavyzdžiu

gali būti įmonė, siekianti išlaikyti stabilų akcijų kursą rinkoje. Tam

tikslui ji ketina keletą ataskaitinių laikotarpių mokėti stabilius

dividendus akcininkams. Tai įgyvendinti praktiškai įmanoma tik rezervavus

sėkmingų ūkininkavimo metų pelną ateinantiems laikotarpiams, kai tikimasi

uždirbti mažesni pelną ar net patirti nuostolių.

2.1 Rezervų sudarymo apskaita

Ir paskirstytini, ir nepaskirstytini rezervai sudaromi akcininkų

sprendimu, debetuojant sąskaitą Nr. 692 Pervedimai į kitus rezervus,

kredituojant atitinkamą rezervų sąskaitą:D 692 Pervedimai į kitus rezervus

[pic]K 331 Nepaskirstytini rezervai arba 332 Paskirstytini rezervai

Sudarant įstatymų
numatytus rezervus, atliekama tokia sąskaitų

korespondencija:

D 691 Pervedimai į įstatymų numatytus rezervus

K 330 Įstatymų numatyti rezervai

2.2 Rezervų panaudojimo apskaita

Nepaskirstytinų rezervų panaudojimas numatytas LR akcinių bendrovių

įstatyme. Šie rezervai sudaromi tik pelno rezervavimo tikslais. Todėl

išnykus aplinkybėms, dėl kurių anksčiau buvo rezervuoti pelnai, įmonei

belieka naikinti nepaskirstytiną rezervą. LR akcinių bendrovių įstatyme

numatyta, kad, naikinant nepaskirstytinus rezervus, turi būti didinamas

įstatinis kapitalas. Akivaizdus tokių rezervų panaudojimo pavyzdys:

nepaskirstytinas rezervas įstatiniam kapitalui didinti. Tarkime, 1998 m.

kovo 20 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė 20 000 Lt 1996 m.

grynojo pelno skirti įstatiniam kapitalui padidinti, tam tikslui sudarant

nepaskirstytiną rezervą. Kadangi įstatinio kapitalo padidinimo procedūra

užtrunka keliolika dienų ir jis laikomas padidintu tik nuo jo įregistravimo

momento, todėl akcininkų sprendimas užregistruojamas tokia sąskaitų

korespondencija:

D 692 Pervedimai į kitus rezervus 20 000 Lt

K 331 N e pas kirs tyrini rezervai 20 000 Lt

Tarkime, 1997 m. balandžio 20 d. įmonė įregistravo padidintą įstatinį

kapitalą. Tuomet atliekama tokia korespondencija:

D 331 Nepaskirstytini rezervai 20 000 Lt

K 301 Akcinis kapitalas (užregistruotas) 20 000 Lt

Analogiška korespondencija atliekama ir tada, kai pelnas buvo rezervuotas

kitiems nei paskirstymas tikslams, o tikslai, kuriems pelnas buvo

rezervuotas, jau pasiekti (pavyzdžiui, įvedus naują gamybą).

Yra 2 paskirstytinų rezervą panaudojimo atvejai:

a) kai tai atlieka įmonės akcininkai,

a) kai tai atlieka akcininkų įgaliota įmonės administracija.

Pirmuoju atveju tai tradicinis paskirstymo rezervo mažinimas, kuris

atliekamas per sąskaitą Nr. 59 Pelno paskirstymas. Tarkime, įmonės

akcininkai nusprendė išsidalyti ankstesniais laikotarpiais dividendais

suformuotą 50 000 Lt paskirstytiną rezervą:

D 332 Paskirstytini rezervai 50 000 Lt

K 592 Pervedimai iš rezervu 50 000 Lt

D 694 Dividendai 50 000 Lt

K 480 Mokėtinos sumos

iš pelno paskirstymo 50 000 Lt

Kaip matote, pirmuoju įrašu naikinamas paskirstytinas rezervas ir pelno

suma atkeliama skirstymui. Antruoju įrašu registruojami paskelbti

dividendai.

Antruoju atveju, kai rezervo panaudojimą registruoja įmonės įgaliota

akcininkų administracija, per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai

koresponduoja rezervo sąskaita. Tarkime, įmonės savininkai iš anksto

suformavo 10 000 Lt paskirstytinąjį rezervą labdarai ataskaitiniais metais

teikti. Įmonės administracija, suteikusi labdarą konkrečiai labdaringai

organizacijai, tai registruoja šia korespondencija:

D 332 Paskirstytini rezervai 10 000 Lt.

K 2 klasės turtinė sąskaita 10 000 Lt.

Ataskaitiniams metams pasibaigus, įmonės administracija atsiskaito

akcininkams dėl suteiktos labdaros, o šie patvirtina paskirstymo rezervo

panaudojimą.

Kaip matote, skirtumas tarp pirmojo ir antrojo būdo yra tik toks, kad

pirmuoju atveju rezervuota pelno suma įprasta tvarka (per sąskaitą Nr. 59)

grąžinama galutiniam skirstymui.

Antruoju atveju atliekamas tiesioginis rezervo mažinimas, nenaudojant

Pelno paskirstymo sąskaitų Nr. 59 ir 69.

LR akciniu, bendrovių įstatyme numatyta, dar viena rezervų rūšis –

perkainojimo rezervas. Skirtingai nei visi anksčiau aptarti, sis sudaromas

ne rezervuojant pelną, bet perkainojant turtą ir registruojant atsiradusį

perkainojimo perviršį. Šio rezervo apskaita yra glaudžiai susijusi su

atskiromis LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, todėl šiame

straipsnyje ji nenagrinėjama.

3. Kapitalo ir rezervų apskaita

Kapitalo kaip ir apskritai nuosavybės fenomenas yra labai sudėtingas,

juolab sudėtinga savininkų nuosavybės rodiklius išmatuoti ir tiksliai bei

teisingai atspindėti finansinėje atskaitomybėje. Kapitalo apskaitos

operacijos vykdomos palyginti retai, o jų registravimas buhalterinėje

apskaitoje reikalauja labai gero ne tik buhalterinio, bet ir juridinio

pasirengimo. Todėl Šios srities apskaitą paprastai veda aukščiausios

kvalifikacijos buhalteriai. Pirmajame šio skyriaus poskyryje spausdinamoje

balanso ištraukoje matyti, kad kapitalas ir rezervai – neatsiejamos įmonės

savininkų nuosavybės dalys, pateikiamos viename to paties pavadinimo

balanso skyriuje. Vis dėlto tai skirtingos to paties reiškinio sudedamosios

dalys, kurių apskaitą reikia nagrinėti atskirai.

3.1 Kapitalo apskaita

Istoriškai susiklostė, kad sąskaitų grupę Nr. 30 Kapitalas sudaro trys

pagrindinės sąskaitos: Nr. 300 Valstybinis kapitalas. Nr. 30! Akcinis

kapitalas. Nr. 302 Nepareikalautas Įmokėti kapitala(-).

Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas.

Valstybei tenkanti bendrovės nuosavybės dalis taip pat išreiškiama

konkrečių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, skaičiumi. Ypatingos

privilegijos
nuosavybės daliai paprastai nesuteikiamos (visuotinio

akcininkų susirinkimo metu visiems galioja viena taisyklė: „kiek akcijų,

tiek balsų“), nors gali būti ir išimčių, o kartais, kaip žinote, valstybės

turimoms akcijoms suteikiamas specialiųjų statusas, suteikiant joms ir

atitinkamas specialias privilegijas. Todėl visada pravartu žinoti, kokia

įmonės nuosavybės dalimi per atitinkamas vyriausybės institucijas

disponuoja valstybė. Vien dėl to. kad kartais nuo šio veiksnio gali

priklausyti ir mokesčių dydis. Todėl valstybei priklausančią akcinio

kapitalo dalį tikslinga registruoti atitinkamose sąskaitos Nr. 301 Akcinis

kapitalas subsąskaitose atskirai nuo kirų akcininkų nuosavybės. Be to,

atskirose tos pačios sąskaitos subsąskaitose reikia apskaityti ir visų kitų

rūšių bei klasių akcijas. Taigi sąskaitoje Nr. 301 registruojama visų

akcininkų nuosavybė. Sąskaitoje Nr. 300 Valstybinis kapitalas apskaitoma

valstybei priklausanti nuosavybė valstybės ir savivaldybių įmonėse.

Jau aptarėme, kad visos akcijos pagal jų savininkų – akcininkų – teises

į turtą bei jų galimybes dalyvauti bendrovės valdyme skirstomos į dvi

dideles grupes: paprastąsias akcijas ir privilegijuotąsias akcijas. Todėl

ir sąskaitų plane išskirtos dvi subsąskaitos: Nr. 3010 Paprastosios akcijos

ir Nr. 3011 Privilegijuotosios akcijos. Pažymėtina, kad įvairių klasių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2411 žodžiai iš 8031 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.