Rinkos tyrimas
5 (100%) 1 vote

Rinkos tyrimas

Turinys

1. Rinkos tyrimo objektas…………………………………………………………………… 3

2. Marketingo aplinkos įvertinimas………………………………………………………. 4

3. Problemos formulavimas, tyrimo tikslai, hipotezės…………………………….. 10

4. Tyrimo metodo ir metodikos parinkimas…………………………………………… 11

5. Duomenų rinkimas ir analizė ……………………………………………………………. 14

6. Išvados ir pasiūlymai……………………………………………………………………….. 20

7. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………. 22

1. Rinkos tyrimo objektas, marketingo aplinkos įvertinimas

Marketingo tyrimai užima itin svarbią vietą šiandieninėje rinkoje. Marketingo tyrimų dėka įmonės gali pasirinkti tinkamą įėjimo į rinką, ar rinkos užvaldymo politiką. Kiekvieno tyrimo tikslas – įvertinti esamą rinkos situaciją, bei prognozuoti būsimąją. Remiantis šia nuostata galime drąsiai teigti, kad marketingo tyrimai – tai informacijos šaltinis padedantis priimti efektyvius valdymo sprendimus.

Svarbiausias marketingo tyrimo etapas yra rinkos tyrimas, apimantis rinkos segmentavimą, rinkos duomenų rinkimą ir analizę, prekės padėties rinkoje nustatymą bei pirkėjų studijavimą apskritai.

Tyrimo objektu pasirinkau akcinę bendrovę “Žemaitijos pienas “. Akcinė bendrovė “Žemaitijos pienas “ įkurta Telšiuose 1924 metais. Keletą dešimtmečių ji buvo žinoma kaip Telšių sūrinė. 1993 metais liepos 23 dieną įmonė įregistruota kaip akcinė bendrovė ŽEMAITIJOS PIENAS. Įmonė specializuojasi pieno produktų gamyboje. Bendrovės grupei, be pagrindinės įmonės Telšiuose, priklauso „Klaipėdos pienas“, „Šilutės Rambynas“ ir UAB „Žemaitijos pieno žaliava“.

Tyrimo objektas – AB “Žemaitijos pienas” – viena iš didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių, viena iš stambiausių pieno produktų gamintojų Lietuvoje, užimanti apie 18 proc. šalies pieno produktų rinkos. Įmonė gamina daugiau kaip 80 rūšių kokybiškus pieno produktus. Bendrovė remia žemės ūkio bendroves ir žemdirbius, padedama jiems kreditais. AB “Žemaitijos pienas” yra viena iš Lietuvos pieno perdirbimo pramonės įmonių, kurioms Europos Sąjunga leido į jos šalis įvežti pieno produktus.

Gerą produkcijos kokybę lemia modernūs įrenginiai, pažangi gamybos tecnologija, kuriems įmonėje skiriamas nuolatinis dėmesys.

2001 m.IV ketv. AB “Žemaitijos pienas” pavyko padidinti pardavimus ir per ketvirtį uždirbti 1,5 karto daugiau grynojo pelno, nei per prieš tai ėjusius tris ketvirčius. Tokį pelno padidėjimą iš esmės nulėmė ne pagrindinės veiklos pelnas, o šalutinių (kita, finansinė-investicinė veikla, pagautė) veiksnių teigiami rezultatai. Tačiau įmonei visiškai nutraukus eksportą į Rusiją, kuris anksčiau sudarė penktadalį bendrovės apyvartos, ir stiprėjant konkurencijai vietinėje rinkoje išaugo AB “Žemaitijos pienas” veiklos sąnaudos.

Bendrovės valdymui didelę įtaką daro tai, jog pagrindiniais akcininkais, lemiančiais strateginius valdymo sprendimus, yra AB “Žemaitijos pienas” darbuotojai, kurie kartu kontroliuoja ir AB “Klaipėdos pienas” bei AB “Šilutės Rambynas”. Po 1999m. lapkričio mėn. įvykusio AB “Žemaitijos pienas” akcininkų susirinkimo, patvirtinusio naują bendrovės tarybą, AB “Žemaitijos pienas” palankesnėmis sąlygomis perfinansavo savo skolas bankams.

Valstybei vykdant neapibrėžtą pieno pramonės subsidijavimo ir reguliavimo politiką (Žemės ūkio ministerija net grasino atimti veterinarijos sertifikatą, leidžiantį eksportuoti bendrovei produkciją į Vakarų Europą, AB “Žemaitijos pienas” pradėjus pieną supirkinėti tik 5 dienas per savaitę), AB “Žemaitijos pienas” siekia įsitvirtinti vietinėje rinkoje, atsisakydamas nepelningo eksporto. Tačiau paklausiems produktams (pavyzdžiui sūriui, kurį bendrovė pradėjo eksportuoti ne tik į JAV, bet rasti nauji pirkėjai ir Vokietijoje) bendrovė ieško rinkų, dalyvaudama mugėse užsienyje. Būdama didžiausia Vakarų Lietuvos regiono pieno perdirbimo įmone, AB “Žemaitijos pienas” bando derinti pieno supirkimo apimtis su žemdirbiais – pieno produkcijos perdirbėjų veiklos rezultatai gali augti tik tada, kai Vyriausybė liberalizuos pieno supirkimo politiką.

Pagrindinė problema yra ta, kad įmonėje nesubalansuotas reklamos priemonių naudojimas, neatsižvelgiama į produktų populiarumą rinkoje.

Prieš suformuluojant rinkos tyrimo tikslus verta panagrinėti veiksnius, veikiančius įmonės mikro, bei makro aplinkas.

2. Makro – mikro aplinkos analizė

AB “Žemaitijos pienas” marketingo sprendimus labiausiai įtakoja šie makroaplinkos veiksniai :

politiniai-teisiniai;

socialiniai – ekonominiai.

Socialinė – ekonominė aplinka. Lietuvos ekonomika 2002 metų sausio-birželio mėn. toliau augo, nors kai kurie rodikliai ne taip sparčiai kaip praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu:

· išankstiniu
vertinimu bendrasis vidaus produktas, lyginant su 2001 m. I pusmečiu, realiai išaugo 5,8 proc. (2001 metų I pusmetį – 5,1 proc.);

· prekių eksportas per 2002 metų I pusmetį padidėjo 3,3 proc. (2001 m. tuo pačiu laikotarpiu – 23,9 proc.), o prekių importas atitinkamu laikotarpiu padidėjo 11,5 proc. (2001 m. tuo pačiu laikotarpiu – 16,8 proc.).;

· mažmeninės prekybos įmonių 2002 m. sausio-birželio mėn. apyvarta, palyginus su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 14,5 proc. (2001 metų per tą patį laikotarpį – 6,5 proc.);

· 2002 metų sausio-birželio mėnesiais pastebima nedarbo lygio mažėjimo tendencija – sausio mėn. nedarbo lygis buvo 13,1 proc., birželio mėn. pabaigoje – 10,7 proc. (2001 metų birželio mėn. – 12,1 proc.).

Analitikų nuomone, tikrasis augimas buvo susijęs su nedarbo mažėjimu ir vidutinio darbo užmokesčio augimu.

Spartus BVP augimas 2002 metų I pusmetį (5,8 proc.) susijęs su padidėjusiu vidaus vartojimu bei visų ūkio sričių plėtra.

Svarbiausių pramonės produkcijos rūšių gamybos pokyčiai, skaičiuojant natūrine išraiška, pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

Svarbiausios pramonės produkcijos gamybos apimtys

Produkcija Mat. vnt. Pagaminta 2001 m. I pusmetyje Pagaminta 2002 m I pusmetyje Padidėjo, sumažėjo (-), 2002 m. palyginus su 2001 m. ( % )

Maisto produktų ir gėrimų gamyba

Mėsa ir I kategorijos subproduktai tūkst.t 32,0 34,2 6,9

Dešros ir rūkyti gaminiai tūkst.t 22,4 22,2 -0,9

Žuvies produkcija (be žuvų konservų) tūkst.t 25,6 24,0 -6,2

Majonezas tūkst. t 4,5 5,0 11,1

Aliejus tūkst. t 3,3 2,4 -27,3

Sviestas tūkst.t 7,4 8,3 12,2

Riebūs sūriai tūkst.t 19,9 20,9 5,0

Sausi pieno produktai tūkst.t 4,1 4,5 9,8

Pieno konservai tūkst.t 1,0 3,4 3,4 k.

Valgomieji ledai tūkst.t 7,2 8,6 19,4

Šalyje per šių metų I pusmetį pieno perdirbimo įmonės supirko pieno 8 proc. daugiau ir daugiau pagamino sviesto, sūrių, nenugriebto pieno produktų. Naujieji UAB ,,Marijampolės pieno konservai” savininkai konservų gamybą padidino net 3,4 karto.

Tačiau sumažėjus pieno produktų kainoms užsienio rinkose, sutriko realizacija, žymiai daugiau jų laikoma sandėliuose. Šių metų liepos 1 d. įmonių sandėliuose buvo laikoma 11,7 tūkst. t sūrių, t.y. beveik 2 k. daugiau kaip praėjusių metų liepos 1 d. Šių metų birželio mėnesį sūrių, sviesto, riebaus pieno miltų vidutinės eksporto kainos buvo apie 10 proc., o lieso pieno miltų beveik 30 proc. mažesnės kaip pernai. To pasėkoje įmonės už šių metų I pusmetyje eksportuotus pagrindinius produktus (sūrius, sviestą, pieno miltus) gavo 28,2 mln. Lt mažiau įplaukų ir mažino žaliavos supirkimo kainas.

Nors žemdirbiai šiemet parduoda daugiau ir geresnės kokybės pieno, tačiau, sumažėjus jo supirkimo kainoms, per II šių metų ketvirtį nebegavo tikėtųsi pajamų.

Pieno supirkimo kainos praėjusių metų II pusmetį kas mėnesį didėjo ir buvo vidutiniškai 509,8 Lt/t. arba 2 proc. didesnės kaip 2001 m. I pusmetį. Tačiau šiemet, neprognozuodami padėties pieno produktų užsienio rinkose pagerėjimo, perdirbėjai liepos mėnesį toliau mažino žaliavos supirkimo kainas, ypač smulkiųjų pieno tiekėjų, iš kurių superkama 60 proc. pieno, sąskaita.

Statistikos departamento duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, pieno supirkimo kainos nukrito 29,4 proc.

Prognozuojama, kad, dėl užsitęsusios šios vasaros sausros pablogėjusių žolinių pašarų gamybos sąlygų, pieno gamyba, o tuo pačiu ir jo supirkimas, II pusmetį lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu nebedidės. Įmonės supirks apie 670 tūkst. t bazinio riebumo pieno.

Galime padaryti tokias išvadas:

Teigiamas veiksnys – padidėjo pieno supirkimas, tuo pačiu pagaminta daugiau pieno produktų.

Neigiamas veiksnys – Sumažėjus pieno produktų kainoms užsienio rinkose, sutriko realizacija. įmonės už šių metų I pusmetį eksportuotus pagrindinius pieno produktus gavo mažiau pajamų ir tuo pačiu mažino žaliavos supirkimo kainas.

Praėjusiais metais supirkta 1100 tūkst.t pieno – mažiausiai nuo 1990 metų ir 9 proc. mažiau nei 1999 metais. Tai lėmė keletas priežasčių – sumažėjęs karvių skaičius, mažesnės pieno supirkimo kainos, sunkumai eksportuojant perteklinius pieno produktus, sumažėjusi paklausa vidaus rinkoje, sutrikę atsiskaitymai už supirktą pieną, įmonių bankrotai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1286 žodžiai iš 4241 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.