Rizikos grupės vaikai
5 (100%) 1 vote

Rizikos grupės vaikai

112131415161

Referatas

Rizikos grupės vaikai

Turinys

I.ĮVADAS

II.RIZIKOS GRUPĖS VAIKAMS BŪDINGI BRUOŽAI

III.SOCIALINĖS ŠEIMOS GYVENIMO APLINKYBĖS

IV.GATVĖS VAIKAI

V . ASOCIALŪS VAIKAI

1.Vaikai linkę nusikalsti;

VI. ALKOHOLIKŲ VAIKAI

1.Vaiko gyvenimas namuose;

2.Suaugę alkoholikų vaikai.

VII.ORGANIZACIJOS, KURIOS DIRBA SU RIZIKOS GRUPĖS VAIKAIS:

1.“Gelbėkit vaikus”;

2.“SOS vaikai”;

3.Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.

VIII. IŠVADOS.

ĮVADAS

“ – O kas, jūsų manymu, blogiau: numirėliai ar vaikai? – paklausiau aš.

– Vaikai, ko gero, blogiau, jie dažniau mus trukdo. O numirėliai vis dėlto nesibrauna į mūsų gyvenimą – pasakė Sakerdonas Michailovičius.”

“Senė” ,D. Charmsas

Vis bėgam, iriamės per darbus, idėjas, nuolat už kažką kovojame. Tarytum turime kuo pasididžiuoti, nes procesas vyksta ir procesas nesustoja. Kitas klausimas- kaip tas veiksmas vyksta ir kaip atrodo iš šalies šitas bruzdėjimas. Sprendžiant vaikų klausimus, vaizdas labai panašus į F. Kafkos aprašytą “Procesą”. Aplinkui nieko jau nesigirdi, tik kaip visi stengiasi spręsti vaikų problemas, tais klausimais domisi daugybė institucijų, bet laikas eina, o situacija ir toliau mažai tesikeičia. Keičiasi gal pavardės, gal veidai, bet sistema pati nejuda. Visi pakalba, kad vaikų klausimai labai svarbūs, bet ir toliau Vyriausybei svarbesnės pensininkų problemos, PVM mažinimo ar didinimo klausimai, ir tikrai ne vaikų klausimai. Tiesa dėl savo sąžinės ramybės pameta kelis milijonus narkomanijos prevencijai, kad greitai per metus sutvarkytų šią problemą, kaip prieš kurį laiką bandė spręsti gatvės vaikų problemas.Rizikos grupės vaikams priskiriami beglobiai (gatvės) vaikai, asocialiose, nedarniose arba nepilnose šeimose gyvenantys vaikai, kurie nuolatos patiria psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, taip pat agresyvūs ir bendraamžių atstumti vaikai, bei vaikai, kurie yra padarę smulkių prasižengimų ar nusikaltimų.Daugelis jaunimo auklėjimo uždavinių yra susiję su ekonominiais, socialiniais veiksniais, kurių tėvai negali kontroliuoti, tačiau jie savo rankose turi daug priemonių, kuriomis gali pakreipti didelę jaunimo dalį moralinio ir religinio jautrumo išugdymo linkme. Kodėl kai kurie pasirenka ne savęs ugdymo, bet nuodijimo, svaiginimo ir naikinimo kelius? Kodėl jaunimas taip veržiasi prie alkoholio, rūkymo ir net narkotikų, linksta į seksualinius nukrypimus? Kodėl taip daug jaunuolių bėga iš tėvų namų, kur, atrodo, jiems beveik nieko netrūksta? Atsakymą į šį klausimą ir daugelį kitų duoda tam tikri aplinkos veiksniai.

Rizikos grupės vaikams būdingi bruožai

Norint keisti netikusį vaiko elgesį, labai svarbu išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, norint, kad darbas būtų efektyvus, reikia sukaupti kuo daugiau informacijos apie tokių vaikų gyvenimo sąlygas ir šeimos gyvenimo aplinkybes. Šiems vaikams, kuriems gręsia ypač didelė elgesio sutrikimų rizika turi tam tikrų bendrų bruožų:

Šie vaikai dažniausiai būna nedrausmingi, nemandagūs, įžūlūs su suaugusiais, nes namuose nėra išmokę deramai elgtis.

Vaikams būdingas nepasitikėjimas savimi, dėl to jie labai greitai įsižeidžia, reaguoja į kiekvieną suaugusiųjų (tėvų, mokytojų) ar bendraamžių pastabą keiksmažodžiais, muštynėmis, įvairiais užgauliojimais arba tiesiog pabėgimu iš klasės.

Šie vaikai dažniausiai jaučia baimę, nerimą, yra nervingi. Tai verčia juos ieškoti stiprių draugų, lyderių, kurie gali juos apginti nuo įvairių pavojų.

Vaikų kalba dažniausiai primityvi, žodynas skurdus, kalboje jie vartoja daug keiksmažodžių, dažnai grąsina savo bendraamžiams, erzina ir pravardžiuoja vieni kitus.

Šie vaikai turi įvairų mokymosi sunkumų, sunkiai sukaupia dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl suformuoja neigiamą mokymosi motyvaciją, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja lankyti mokyklą.

Šie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išsisuktų nuo bausmės arba sukeltų gailestį ir užuojautą, gautų vienokios ar kitokios naudos. Jie gali meluoti , norėdami nuslėpti šeimos problemas, pateisintį savo tėvų netikusį elgesį, norėdami patys išsisukti nuo bausmės ir pan.

Jie gana gerai orentuojasi įvairiose socialinėse situacijose, yra apsukrūs, aktyvūs, sugeba numatyti, kaip galima sukelti suaugusiųjų gailestį ir užuojautą, išprašyti pinigų ar gauti kokios nors naudos.

Šiems vaikams būdingas interesų siaurumas. Pagrindinė vertybė gyvenime, jų požiūriu, yra pinigai, todėl visos jų pastangos ir mintys nukreiptos į tai, kaip ir iš kur jų gauti. Gatvės vaikai gerbia ir vertina vienas kitą tik pagal tai, kiek kuris gali elgetaudamas ar kokiais būdais įsigyti pinigų. Tai stumia vaikus į nusikalstamą veiklą.

Jie nepasitiki suaugusiais, labai įtarūs, greitai pastebi tikrąsias suaugusiųjų nuostatas, negerbia ir niekina pedagogus, jaučiančius tik gailestį ar panieką tokiems vaikams.

Vaikai yra nestabilios psichikos, nesugeba valdyti savo emocijų, greitai supyksta ir dėl to
gali būti labai agresyvūs, visada pasiruošę pulti arba gintis nuo užpuolėjo.

Socialinės šeimos gyvenimo aplinkybės

Dažniausiai į gatves vaikai patenka dėl nepalankių socialinių šeimos gyvenimo aplinkybių; be to jų šeimoms būdingi tam tikri bruožai:

Girtaujantys tėvai, kurie nesugeba pasirūpinti savo vaikais, dažnai juos terorizuoja, muša (ypač tėvas, terorizuojantis ir motiną), namuose nuolat renkasi kompanijos, nuolat girtaujama. Visa tai vaikus stumia į gatvę.

Šeimos, kurios neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio (abu tėvai niekur nedirba), neturi kur gyventi, nuolat keliasi iš vienos vietos į kitą, gyvena netinkamuose gyventi būstuose, namuose trūksta maisto ir kitų būtiniausių dalykų. Vaikai tėvų verčiami arba patys išeina elgetauti, vėliau įtraukiami į nusikalstamų grupuočių veiklą, prostituciją.

Vienišos motinos šeima, kurioje motina dažnai kaltina vaikus dėl nenusisekusio gyvenimo, įkyriai pamokslauja ir priekaištauja. Padėtis dar pablogėja, jeigu vieniša motina verčiasi prostitucija, girtauja, valkatauja. Šeimoje nuolatos trūksta pinigų, vaikas jaučiasi nemylimas, nuolat kuo nors kaltinamas, ypač tokiomis ydomis, kurias turėjo ir jo tėvas.

Vienišo tėvo šeima (motina mirusi arba palikusi šeimą, patekusi į įkalinimo įstaigą ir pan.), kurioje tėvas nesugeba suteikti vaikams reikiamos priežiūros, garantuoti saugumo bei emocinio palaikymo, mažai dėmesio skiria bendravimui su vaikais.

Netikęs tėvų pavyzdys vaikams. Šeimose, kuriose tėvai užsiima nusikalstama veikla arba yra nesąžiningi su kitais žmonėmis, vaikai mato nederamo elgesio pavyzdžius, dažnai yra tėvų paliekami likimo valiai. Tokių šeimų vaikai pradeda vagiliauti, norėdami atkeršyti tėvams (dažnai vagia iš namų), arba tiesiog pateisina savo elgesį tuo, kad ir jų tėvai elgiasi panašiai. Šiuo atveju šeimos narių elgesys nulemia vaiko polinkį nusikastamai veiklai.

Nepakankamas dėmesys vaikui. Vaikai iš šeimų, kuriose tėvai jais visai nesidomi, neskiria jiems laiko, nesidomi jų interesais, veikla, nebendrauja su jais, gali susirasti draugų, kurie užsiima nusikalstama veikla, uosto klijus, vartoja narkotikus, ir taip pat įsitraukti į šią veiklą, norėdami prie jų pritapti.

Dažniausiai visi šie socialinės aplinkos aspektai tarpusavyje yra susipynę: skurdas, nedarbas vedą šeimą prie alkoholizmo ir narkotikų vartojimo, prie gyvenamosios vietos netekimo ir nesugebėjomo reikiamai pasirūpinti savo vaikais.

GATVĖS VAIKAI

Gatvės vaikai gali būti laikomi tie, kurie praleidžia didžiąją savo laiko dalį gatvėje, įvairiai uždarbiaudami. Įvairiausiose pasaulio šalyse šiai vaikų grupei priskiriami gana skirtingi vaikai. Gatvės vaikams gali būti priskiriami tie vaikai, kurie neturi pastogės, apleisti vaikai, tie, kurie yra patyrę prievartą, arba tie, kurių ryšiai su šeima nėra tvirti.

Mes gatvės vaikais linkę laikyti 3 skirtingas vaikų grupes:

1.grupė – priskiriami tie vaikai, kurie gyvena gatvėje, bet palaiko pastovius ryšius su savo šeima; tokie vaikai gali būti vadinami “vaikai gatvėje”.

2.grupė-vaikai, kurie gyvena ir dirba gatvėje; “vaikai iš gatvės”. Jei ryšiai su šeima egzistuoja, vaikai juos vertina negatyviai ir kontaktą su šeima paliko nereguliariai.

3.grupė- apleist ir patyrę prievartą, smurtą vaikai. Jie nepalaiko jokių ryšių su savo tėvais, gyvena visiškai savarankiškai.

Daug nerimo kelia gatvės vaikai – ir jų daugėjimas, ir jų bėdos, kurios tuo sudėtingesnės, kuo miestas didesnis ar skurdesnis. Dauguma gatvės vaikų vartoja pigias ir lengvai gaunamas svaiginamąsiais medžiagas, t.y. uosto klijus, kurie nuslopina alkio ir šalčio pojūčius, bet sukelia negrįžtamų pakitimų smegenyse; be to, kai kurie vaikai vagiliauja arba užsiima prostitucija. Gatvės vaikai paprastai minta menkaverčiu maistu, dažnai yra pusalkaniai, todėl sutrinka jų augimas. Šie vaikai patiria negatyvių užterštos aplinkos poveikį, žiaurumą, dažnai serga infekcinėmis ligomis.

Benamiais paprastai laikomi žmonės, neturintys nuolatinės tinkamos gyvenamosios vietos. Kartą patekus į gatvę, labai sunku iš jos išsiveržti, kadangi vaikai prisitaiko ir net įpranta prie tokio gyvenimo būdo. Mušamos moterys, ypač skurdžiai gyvenančiose šeimose, dažnai priverstos rinktis – gyventi tai, ar išeiti į gatvę, nes tokia moteris neturi kur eiti. Tokios moterys pasiima ir vaikus, yra atitinkančios institucijos, kurios suteikia prieglobstį tokioms moterims ir jų vaikams, bet jos negali aprūpinti pastoge visų ir dalis neišvengiamai tampa benamiais.

Didelią problemą sudaro benamių vaikų ir jaunimo išsimokslinimas. Šeimai tapus bename, ji paprastai priversta dažnai keltis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, todėl benamiams vaikams kyla problema lankant mokyklą; problema kyla ir dėl mokyklų įrašų perdavimo vėlavimo, nuolatinio adreso, transporto nebuvimo. Neturėdami galimybių lankyti mokyklos ir įgyti išsilavinimo, benamiai vaikai neįgyja įgūdžių ir žinių, kurie ateityje padėtų jiems išsivaduoti iš skurdo.

Reikėtų taipogi aptarti benamių šeimų su vaikais situaciją. Benamystė žlugdo šeimą. Ji suardo beveik visus šeimos gyvenimo aspektus, pažeisdama šeimos narių fizinę ir emocinę sveikatą, trukdydama vaikams lavintis ir tobulėti. Benamystė skaudžiai
visų šeimos narių, o ypač- vaikų sveikatai. Ji ypač žalinga pirmaisiais vaikystės metais, tačiau ir paaugus kelia daug minėtų problemų dėl mokyklų lankymo ir išsilavinimo įgijimo.

Benamis jaunimas – jaunesni nei 18 metų individai, gyvenantys be tėvų, globėjų ar atitinkamos įstaigos globos. Paprastai jaunuoliai tampa benamiais dėl kelių priežasčių – šeimos problemų, ekonominių sunkumų bei gyvenamosios vietos nestabilumo. Didelė benamio jaunimo dalis paliko namus po metų metus trukusio fizinio ir emocinio smurto, įtemtų santykių, žalingų šeimos narių įpročių, tėvų nerūpestingumo. Dalis jaunimo netenka namų, kai jų šeimos patiria finansines krizes, kilusias dėl prieinamumo gyvenamojo ploto trūkumo, ribotų įsidarbinimo galimybių, mažų atlyginimų, sveikatos draudimo nebuvimo, nepakankamos socialinės rūpybos. Neretai benamiais tampa ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikų prieglaudas palikę jauni žmonės. Gatvėje dėl jauno amžiaus šiems žmonėms sunku rasti legalių būdų užsidirbti pragyvenimui, todėl daugelis pradeda teikti seksualines paslaugas tam, kad uždirbtų maistui, drabužiams, pastogei. Taip jie atsiduria tiesioginiame pavojuje užsikrėsti ŽIV ar AIDS. Jie dažnai kenčia nuo nerimo ir depresijos, prastos sveikatos ir mitybos, žemo savęs vertinimo. Neturėdami galimybių įgyti išsilavinimo, jie sunkiai gali keisti savo gyvenimo būdą. Bandymai juos įkurdinti prieglaudose dažniausiai baigiasi nesėkmingai, nes vaikams priprasti prie kokių taisyklių yra sunku.

Apskritai benamystės problemai visuomenėje skiriama pernelyg mažai dėmesio, trūksta objektyvios ir patikimos informacijos. Gatvėse ir šiukšlynuose laiką leidžiantys vaikai, paprastai nelanko mokyklos, neįgyja specialybės, todėl beveik neturi galimybių išsiveržti iš “užribio klasės”. Savartyne ir šiandien gyvena vaikai. Jie ten rausiasi šiukšlėse, valgo ir miega. Švietimo ir mokslo ministerija konstatuoja, kad kasmet apie 16 tūkst. vaikų meta mokslus, nebaigę dešimtmetės. Tai reiškia, kad šie vaikai negalės mokytis netgi proftechninese mokyklose. O kam šiais laikais reikalingi beraščiai? Jiems nebelieka nieko kita, tik eiti vogti.

Schemoje pateikti keli įprasti pagalbos benamiams vaikams būdai.

Kaip kitose šalyse yra sprendžiamos šios problemos? Vokietijoje valstybė samdo šeimą, kurioje būtinai turi būti specalius pedagoginius ar socialinius mokslus išėjęs žmogus. Laikomasi nuostatos, jog benamiai vaikai turi gyventi būtent šeimoje, o ne valdiškuose internatuose, tam, kad susipažintų su normalaus gyvenimo būdu. Šeimoje apgyvendinami 6 vaikai. Valstybė visiškai išlaiko ir šeimą, ir jos globotinius. Maža to, kad kiekvienas šeimos narys gauna atlyginimą už darbą. Valstybei apsimoka išlaikyti tokias šeimas,dėl kitokios ugdymo kokybės. Tokios šeimos struktūra atitinka natūralios šeimos gyvenimą.

Lietuvoje ketinama panakinti Čiobiškio ir Veliūčionių specialiuosius namus, skirtus nusikaltusiems vaikams. Matyti, po to, kai Čiobiškyje apsilankęs šalies Prezidentas pašiurpo nuo matytų ir išgirstų dalykų. “Nebus specialiųjų globos namų – nebus ir problemos, – liūdnai juokauja Vanda Juknaitė.- Kaip Stalino laikais: nėra žmogaus – nėra ir problemos. Kur tie vaikai dėsis? Iš gatvės – tiesiai į kalėjimą”.

Kas iš tų vaikų, išaugusiam internate? Kur jis iš ten eis? Kas antras vaikas, elgetaujantis stotyje ar gatvėje, sučiuptas vagiant ar besirausiantis Kariotiškėse – oficialiai gyvena ir mokosi internate. Tiksliau jo pavardė yra sąrašuose. Internate vieno vaiko išlaikymas valstybei kainuoja 1100litų per mėnesį. Vaikas vagiliauja, elgetauja ir uosto klijus gatvėje. Nakvoti pas girtaujančius tėvus ar gimines. Ir viskas gerai? Kiekvienas globėjas už vaiką gauna 500Lt per mėnesį, bet jeigu vaikas lanko pamokas, jo lankomumas ir pažangumas yra nepriekaištingas, jeigu vaikas kiekvieną dieną ateina paruošęs pamokas, tvarkingas, švarus, sveikas ir t.t. Įtarinėti žmones, kad jie globoja gatvės vaikus dėl pinigų, yra kvailystė. Kažkodėl valdininkai nemėgsta privačios iniciatyvos ir iš visų jėgų stengiasi išsaugoti milžiniškus vaikų namus bei internatų sistemą. Tai niekam neįdomu. Niekam nereikia tų vaikų, bet jiems mūsų prireiks. Jie tykos mūsų tarpuvartėse. Gerai jei tik rankinę norėdami atimti – kartais gyvybę…

ASOCIALŪS VAIKAI

Asocialiu laikomas toks vaikas, kurio elgesys neatitinka visuomenėje nusistojusių elgesio normų ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas. Pagrindiniai tokio elgesio bruožai yra agresyvumas, nesąžiningumas ir amoralumas. Vaikui būdingas nesugebėjimas savęs atskleisti ir panaudoti savo galimybių visuomenei priimtinais būdais, nepakankamas dalyvavimas socialiniame gyvenime, menkavertiškumo jausmas, menki socialiniai interesai, nesugebėjimas ir nenoras bendrauti su kitais žmonėmis. Vaikų pasižyminčių asocialiu elgesiu yra gana daug, apie 5-7­­% pradinėje mokykloje ir apie 10-16% vidurinėje mokykloje.

Dauguma nusikalsti linkusių vaikų dažniausiai yra iš tų šeimų, kurios patiria stiprų stresą ir yra nestabilios. Skurdas, tėvų psichopatologija ar kriminalinis elgesys, skyrybos, tarpusavio konfliktai – visa tai yra šeimos veiksniai, susiję
vaikų elesio sutrikimais. Nestabiliose, stresą patiriančiose šeimose pasireiškus tokiai vaiko savybei kaip impulsyvumas, sutrinka vaiko ir tėvų bendravimas.

Agresyvus ir destruktyvus vaikų elgesys gali tapti bendraamžių atstūmimo priežastimi. Jeigu bendraamžių atstūmimas tęsiasi keletą metų, padėtis dar labiau blogėja, nes bendraamžiai ima žiūrėti į tokius vaikus kaip į turinčius atstumtųjų statusą. Savo ruožtu rizikos grupės vaikai ima vis labiau nepasitikėti savo bendraamžiais ir reaguoti į juos dar agresyviau. Šie vaikai gauna mažiau paramos iš savo mokytojo, negu kiti tos klasės vaikai.

Kai rizikos grupės vaikai pereina į pagrindinę mokyklą, jie dažniausiai yra nepažangūs, blogai sutaria su bendraamžiais, negauna socialinės paramos nei iš tėvų, nei iš mokytojų. Jie paprastai elgiasi agresyviai su savo klasės vaikais, stengiasi, kad bendraamžiai jų bijotų. Mokytojų, tėvų ir bendraamžių atstumti agresyvūs paaugliai gali nepriimti visuomenės normų ir vertybių, o yra linkę perimti tokių pat kaip jie paauglių vertybes. Tokios agresyvių bendraamžių grupės gali prisidėti prie paauglių nusikaltimo didėjimo.

Vaikai linkę nusikalsti

Jauniams gana jautriai reaguoja į įvairius sociokultūrinius, ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį bei vertybines orentacijas, o taip pat ir nusikaltėlišką elgesį.

Vis dažniau nepilnamečiai padaro smurtinius nusikaltimus. Tiriant faktorius, įtakojančius nusikaltimų recidyvą, buvo pastebėta, jog kuo jaunesnis asmuo padaro nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė, jog ateityje jis įvykdys pakartotiną nusikaltimą. Ši tikymybė dar labiau sustiprėja, analizuojant nepilnamečių nusikaltimų recidyvų atvejus, kuomet jaunam žmogui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu kai kuriose Lietuvos griežto rėžimo kolonijose pastebima jaunėjimo tendensija. Asmuo anksti pradėjęs nusikaltėlišką karjerą neturi pradinio socialinio kapitalo, o įgyti jį kalėjimo vietose yra praktiškai neįmanoma.

Labai svarbu pažymėti – tai vaikų ir nepilnamečių neužimtumas. Kaip pažymi VRM Analitinio skyriaus komisarė L.Jūrienė, būtent minėtas faktorius padidina galimybę nusikalsti net 20 kartų. Nepilnamečių užimtumo problemą šiuo metu yra bandoma išspręsti organizuojant vasaros stovyklas, naktinio krepšinio turnyrus, savaitgalinius užsiėmimus, tačiau neoficialiai statistika teigia, kad apie 30 tūkstančių vaikų šiuo metu nelanko mokyklų.

Manoma, jog ypač jaunimui turėtų būti nubrėžiama starto linija, pateikiamos veiksmų realizavimo alternatyvos visų pirma švietimo bei užimtumo srytyse, kad jaunam žmogui būtų įdomu ir prasminga stengtis bei siekti savo tikslo teisėtu būdu.

Šiuo metu greta neigiamų socialinių ir politinių procesų – didėjinčio alkoholizmo, narkomanijos, šeimų nestabilumo, įstatymo neatitikimo šių dienų aktualijomis – keičiasi ir visuomenės vertybinės orentacijos. Jaunimas yra jautrus minėtiems neigiamiems procesams. Ši visuomenės grupė gana sunkiai atsispiria pagundai savo poreikius ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti neteisėtu būdu. Galima teigti, jog jaunas žmogus šiuo metu dažnai atsiduria tam tikrame įtampos lauke, kuomet visuomenėje egzistujančios vertybės susiduria su nepilnamečio nesugebėjimu ar nepajėgumu jas užsitikrinti. Kuomet siekiai ir poreikiai yra didesni, nei galimybės, atsiranda pavojus, jog ieškodamas išeities, jaunas žmogus sulaužys įstatymą. Galima daryti prielaidą, jog jaunimas savo gyvenimo sėkmės šaltiniu laiko materialinę gerovę. Norint sukurti savo gyvenimo viziją, atsirandantys sunkumai bandomi spręsti įstatymų laužymo būdais.

Žvelgiant į ateitį galima prognozuoti, kas gali atsitikti, didėjant mokslo prestižui. Kasmet didėja norinčių tapti studentais skaičius. Lietuvoje jau veikia 15 auštųjų mokyklų. Tačiau tuo pačiu kalbama (ir daroma), jog mokslas (ypač gimnazijose, licėjuose, aukštosiose mokyklose) turi būti mokamas. Akivaizdu, jog greitai susidarys tam tikra terpė, kurioje atsiras jauni žmonės, nepatekę į norimą aukštesniąją ar aukštąją mokyklas. Be to, galima tvirtinti, jog iš anksto šioje terpėje dalį sudaro maždaug 30 tūks. Jaunuolių, kurie šiuo metu nelanko vidurinių mokyklų. Gali atsitikti taip, kad mokslo prestižo augimas skatins nusivylimą tų, kurie neturi galimybių įsigyti aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą, bei didins jų norą užsiimti pavojinga ir priešinga teisei veika.

Apibendrinant reikia pažymėti, jog nepilnamečiai bei šiek tiek vyresni jų draugai yra savarankiška socialinė grupė, kurios narius sieja bendros teisės, pareigos, siekiai ir interesai. Svarbiausia, kad jauni žmonės neliktų vieni dėl kartais keistų ir “dideliams žmonėms” sunkiai suprantamų jų interesų ir normų.

Kaip bendrauti su vaikais linkusiais nusikalsti:

stenkitės skirti daugiau laiko pokalbiams su šiais vaikais, ypač tada, kai vaikas nusiteikęs pasikalbėti ir nori išsipasakoti. Pokalbio metu nesistenkite “išpešti” daugiau informacijos, kurios vaikai nenori pasakyti, nes tai pastebėję, jie gali visiškai užsisklęsti. Nepraraskite vaikų pasitikėjimo, pasakodami
asmenims tai, ką sužinojote apie juos. Tai gali sukelti didelį vaikų nusivylimą.

Kalbantis su šiais vaikais, negalima būti labai patikliam, nes jie linkę meluoti, išsigalvoti bei išsisukinėti. Reikia labai atsargiai vertinti informaciją, kurią pateikia vaikai apie save ir savo šeimą, ypač tada, kai apie tai klausinėjama. Apie realią padėtį šeimoje, vaiko “nuotykius” ir pan. galima daugiau sužinoti iš užuominų, kalbantis kitomis temomis, t.y. netiesiogiai.

Kuo dažniau bendraukite su vaikų šeimomis. Bendraudami su tėvais, stenkitės juos išklausyti, neskubėkite priekaištauti bei pabrėžti blogą jų vaikų elgesį. Dažniau iškelkite teigiamas vaikų elgesio ypatybes, gerus jų gebėjimus bei talentus, nes priešingu atveju tėvai vengs jūsų, nenorės dalyvauti pokalbiuose. Taip pat būtina tėvams pabrėžti, kad privalo gerbti vaikų teises, kad prievarta ir agresija, vartojama prieš vaikus, yra baudžiama.

Stenkitės palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais vaiko artimaisiais, besidominčius šiuo vaiku ir galinčiais paveikti jo elgesį bei garantuoti socialinį saugumą.

Pastebėję, kad vaikas šeimoje yra skriaudžiamas ir terorizuojamas, reikėtų kreiptis jei tai mokykla į mokyklos psichologą ar socialinį darbuotoją, Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar policiją.

Dažnai šie vaikai jaučia kaltę ne tik dėl savo nederamo elgesio ar nesugebėjimo gerai atlikti jiems pavestas užduotis, bet ir dėl savo tėvų bei kitų šeimos narių asocialaus elgesio. Todėl nekritikuokite ir nesmerkite tėvų gyvenimo būdo girdint jų vaikams, nesiekite vaiko poelgių su padėtimi šeimoje.

Būtina kuo aiškiau atskleisti vaikams nederamo jų elgesio padarinius, išaiškinti, kaip toks elgesys gali paveikti kitus, kaip jaučiasi jų aukos bei aplinkiniai žmonės, kai jie elgiasi agresyviai, terorizuoja mažesniuosius ar apvagia ką nors. Venkite nuobodžių ir pamokslaujančių pokalbių, nes tokius “pamokslus” vaikai tiesiog atmeta, visiškai neįsiklausydami į tai, kas buvo pasakyta. Nekelkite balso ir nerodykite pykčio bei susierzinimo. Kalbėkite ramiu bei įtaigiu tonu.

Vaikas turi labai aiškiai žinoti, kaip jams bus atlyginta už gerą elgesį ir kaip jis bus nubaustas, jeigu jis elgsis nederamai, nepriimtinai. Geriau, kad bausmės būtų skiriamos iš karto vaikui nusikaltus, nes priešingu atveju jis gali nesusieti bausmės ir elgesio, už kurį yra baudžiamas. Taip pat nereikėtų, kad vaiką ilgą laiką slėgtų kaltės jausmas, nes tai jį vargina, sukelia psichinę įtampą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3632 žodžiai iš 7204 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.