Rizikos grupės vaikai
5 (100%) 1 vote

Rizikos grupės vaikai

Referatas

Rizikos grupės vaikai

Turinys

I.ĮVADAS

II.RIZIKOS GRUPĖS VAIKAMS BŪDINGI BRUOŽAI

III.SOCIALINĖS ŠEIMOS GYVENIMO APLINKYBĖS

IV.GATVĖS VAIKAI

V . ASOCIALŪS VAIKAI

1.Vaikai linkę nusikalsti;

VI. ALKOHOLIKŲ VAIKAI

1.Vaiko gyvenimas namuose;

2.Suaugę alkoholikų vaikai.

VII.ORGANIZACIJOS, KURIOS DIRBA SU RIZIKOS GRUPĖS VAIKAIS:

1.“Gelbėkit vaikus”;

2.“SOS vaikai”;

3.Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.

VIII. IŠVADOS.

ĮVADAS

“ – O kas, jūsų manymu, blogiau: numirėliai ar vaikai? – paklausiau aš.

– Vaikai, ko gero, blogiau, jie dažniau mus trukdo. O numirėliai vis dėlto nesibrauna į mūsų gyvenimą – pasakė Sakerdonas Michailovičius.”

“Senė” ,D. Charmsas

Vis bėgam, iriamės per darbus, idėjas, nuolat už kažką kovojame. Tarytum turime kuo pasididžiuoti, nes procesas vyksta ir procesas nesustoja. Kitas klausimas- kaip tas veiksmas vyksta ir kaip atrodo iš šalies šitas bruzdėjimas. Sprendžiant vaikų klausimus, vaizdas labai panašus į F. Kafkos aprašytą “Procesą”. Aplinkui nieko jau nesigirdi, tik kaip visi stengiasi spręsti vaikų problemas, tais klausimais domisi daugybė institucijų, bet laikas eina, o situacija ir toliau mažai tesikeičia. Keičiasi gal pavardės, gal veidai, bet sistema pati nejuda. Visi pakalba, kad vaikų klausimai labai svarbūs, bet ir toliau Vyriausybei svarbesnės pensininkų problemos, PVM mažinimo ar didinimo klausimai, ir tikrai ne vaikų klausimai. Tiesa dėl savo sąžinės ramybės pameta kelis milijonus narkomanijos prevencijai, kad greitai per metus sutvarkytų šią problemą, kaip prieš kurį laiką bandė spręsti gatvės vaikų problemas.Rizikos grupės vaikams priskiriami beglobiai (gatvės) vaikai, asocialiose, nedarniose arba nepilnose šeimose gyvenantys vaikai, kurie nuolatos patiria psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, taip pat agresyvūs ir bendraamžių atstumti vaikai, bei vaikai, kurie yra padarę smulkių prasižengimų ar nusikaltimų.Daugelis jaunimo auklėjimo uždavinių yra susiję su ekonominiais, socialiniais veiksniais, kurių tėvai negali kontroliuoti, tačiau jie savo rankose turi daug priemonių, kuriomis gali pakreipti didelę jaunimo dalį moralinio ir religinio jautrumo išugdymo linkme. Kodėl kai kurie pasirenka ne savęs ugdymo, bet nuodijimo, svaiginimo ir naikinimo kelius? Kodėl jaunimas taip veržiasi prie alkoholio, rūkymo ir net narkotikų, linksta į seksualinius nukrypimus? Kodėl taip daug jaunuolių bėga iš tėvų namų, kur, atrodo, jiems beveik nieko netrūksta? Atsakymą į šį klausimą ir daugelį kitų duoda tam tikri aplinkos veiksniai.

Rizikos grupės vaikams būdingi bruožai

Norint keisti netikusį vaiko elgesį, labai svarbu išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, norint, kad darbas būtų efektyvus, reikia sukaupti kuo daugiau informacijos apie tokių vaikų gyvenimo sąlygas ir šeimos gyvenimo aplinkybes. Šiems vaikams, kuriems gręsia ypač didelė elgesio sutrikimų rizika turi tam tikrų bendrų bruožų:

Šie vaikai dažniausiai būna nedrausmingi, nemandagūs, įžūlūs su suaugusiais, nes namuose nėra išmokę deramai elgtis.

Vaikams būdingas nepasitikėjimas savimi, dėl to jie labai greitai įsižeidžia, reaguoja į kiekvieną suaugusiųjų (tėvų, mokytojų) ar bendraamžių pastabą keiksmažodžiais, muštynėmis, įvairiais užgauliojimais arba tiesiog pabėgimu iš klasės.

Šie vaikai dažniausiai jaučia baimę, nerimą, yra nervingi. Tai verčia juos ieškoti stiprių draugų, lyderių, kurie gali juos apginti nuo įvairių pavojų.

Vaikų kalba dažniausiai primityvi, žodynas skurdus, kalboje jie vartoja daug keiksmažodžių, dažnai grąsina savo bendraamžiams, erzina ir pravardžiuoja vieni kitus.

Šie vaikai turi įvairų mokymosi sunkumų, sunkiai sukaupia dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl suformuoja neigiamą mokymosi motyvaciją, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja lankyti mokyklą.

Šie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išsisuktų nuo bausmės arba sukeltų gailestį ir užuojautą, gautų vienokios ar kitokios naudos. Jie gali meluoti , norėdami nuslėpti šeimos problemas, pateisintį savo tėvų netikusį elgesį, norėdami patys išsisukti nuo bausmės ir pan.

Jie gana gerai orentuojasi įvairiose socialinėse situacijose, yra apsukrūs, aktyvūs, sugeba numatyti, kaip galima sukelti suaugusiųjų gailestį ir užuojautą, išprašyti pinigų ar gauti kokios nors naudos.

Šiems vaikams būdingas interesų siaurumas. Pagrindinė vertybė gyvenime, jų požiūriu, yra pinigai, todėl visos jų pastangos ir mintys nukreiptos į tai, kaip ir iš kur jų gauti. Gatvės vaikai gerbia ir vertina vienas kitą tik pagal tai, kiek kuris gali elgetaudamas ar kokiais būdais įsigyti pinigų. Tai stumia vaikus į nusikalstamą veiklą.

Jie nepasitiki suaugusiais, labai įtarūs, greitai pastebi tikrąsias suaugusiųjų nuostatas, negerbia ir niekina pedagogus, jaučiančius tik gailestį ar panieką tokiems vaikams.

Vaikai yra nestabilios psichikos, nesugeba valdyti savo emocijų, greitai supyksta ir dėl to
gali būti labai agresyvūs, visada pasiruošę pulti arba gintis nuo užpuolėjo.

Socialinės šeimos gyvenimo aplinkybės

Dažniausiai į gatves vaikai patenka dėl nepalankių socialinių šeimos gyvenimo aplinkybių; be to jų šeimoms būdingi tam tikri bruožai:

Girtaujantys tėvai, kurie nesugeba pasirūpinti savo vaikais, dažnai juos terorizuoja, muša (ypač tėvas, terorizuojantis ir motiną), namuose nuolat renkasi kompanijos, nuolat girtaujama. Visa tai vaikus stumia į gatvę.

Šeimos, kurios neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio (abu tėvai niekur nedirba), neturi kur gyventi, nuolat keliasi iš vienos vietos į kitą, gyvena netinkamuose gyventi būstuose, namuose trūksta maisto ir kitų būtiniausių dalykų. Vaikai tėvų verčiami arba patys išeina elgetauti, vėliau įtraukiami į nusikalstamų grupuočių veiklą, prostituciją.

Vienišos motinos šeima, kurioje motina dažnai kaltina vaikus dėl nenusisekusio gyvenimo, įkyriai pamokslauja ir priekaištauja. Padėtis dar pablogėja, jeigu vieniša motina verčiasi prostitucija, girtauja, valkatauja. Šeimoje nuolatos trūksta pinigų, vaikas jaučiasi nemylimas, nuolat kuo nors kaltinamas, ypač tokiomis ydomis, kurias turėjo ir jo tėvas.

Vienišo tėvo šeima (motina mirusi arba palikusi šeimą, patekusi į įkalinimo įstaigą ir pan.), kurioje tėvas nesugeba suteikti vaikams reikiamos priežiūros, garantuoti saugumo bei emocinio palaikymo, mažai dėmesio skiria bendravimui su vaikais.

Netikęs tėvų pavyzdys vaikams. Šeimose, kuriose tėvai užsiima nusikalstama veikla arba yra nesąžiningi su kitais žmonėmis, vaikai mato nederamo elgesio pavyzdžius, dažnai yra tėvų paliekami likimo valiai. Tokių šeimų vaikai pradeda vagiliauti, norėdami atkeršyti tėvams (dažnai vagia iš namų), arba tiesiog pateisina savo elgesį tuo, kad ir jų tėvai elgiasi panašiai. Šiuo atveju šeimos narių elgesys nulemia vaiko polinkį nusikastamai veiklai.

Nepakankamas dėmesys vaikui. Vaikai iš šeimų, kuriose tėvai jais visai nesidomi, neskiria jiems laiko, nesidomi jų interesais, veikla, nebendrauja su jais, gali susirasti draugų, kurie užsiima nusikalstama veikla, uosto klijus, vartoja narkotikus, ir taip pat įsitraukti į šią veiklą, norėdami prie jų pritapti.

Dažniausiai visi šie socialinės aplinkos aspektai tarpusavyje yra susipynę: skurdas, nedarbas vedą šeimą prie alkoholizmo ir narkotikų vartojimo, prie gyvenamosios vietos netekimo ir nesugebėjomo reikiamai pasirūpinti savo vaikais.

GATVĖS VAIKAI

Gatvės vaikai gali būti laikomi tie, kurie praleidžia didžiąją savo laiko dalį gatvėje, įvairiai uždarbiaudami. Įvairiausiose pasaulio šalyse šiai vaikų grupei priskiriami gana skirtingi vaikai. Gatvės vaikams gali būti priskiriami tie vaikai, kurie neturi pastogės, apleisti vaikai, tie, kurie yra patyrę prievartą, arba tie, kurių ryšiai su šeima nėra tvirti.

Mes gatvės vaikais linkę laikyti 3 skirtingas vaikų grupes:

1.grupė – priskiriami tie vaikai, kurie gyvena gatvėje, bet palaiko pastovius ryšius su savo šeima; tokie vaikai gali būti vadinami “vaikai gatvėje”.

2.grupė-vaikai, kurie gyvena ir dirba gatvėje; “vaikai iš gatvės”. Jei ryšiai su šeima egzistuoja, vaikai juos vertina negatyviai ir kontaktą su šeima paliko nereguliariai.

3.grupė- apleist ir patyrę prievartą, smurtą vaikai. Jie nepalaiko jokių ryšių su savo tėvais, gyvena visiškai savarankiškai.

Daug nerimo kelia gatvės vaikai – ir jų daugėjimas, ir jų bėdos, kurios tuo sudėtingesnės, kuo miestas didesnis ar skurdesnis. Dauguma gatvės vaikų vartoja pigias ir lengvai gaunamas svaiginamąsiais medžiagas, t.y. uosto klijus, kurie nuslopina alkio ir šalčio pojūčius, bet sukelia negrįžtamų pakitimų smegenyse; be to, kai kurie vaikai vagiliauja arba užsiima prostitucija. Gatvės vaikai paprastai minta menkaverčiu maistu, dažnai yra pusalkaniai, todėl sutrinka jų augimas. Šie vaikai patiria negatyvių užterštos aplinkos poveikį, žiaurumą, dažnai serga infekcinėmis ligomis.

Benamiais paprastai laikomi žmonės, neturintys nuolatinės tinkamos gyvenamosios vietos. Kartą patekus į gatvę, labai sunku iš jos išsiveržti, kadangi vaikai prisitaiko ir net įpranta prie tokio gyvenimo būdo. Mušamos moterys, ypač skurdžiai gyvenančiose šeimose, dažnai priverstos rinktis – gyventi tai, ar išeiti į gatvę, nes tokia moteris neturi kur eiti. Tokios moterys pasiima ir vaikus, yra atitinkančios institucijos, kurios suteikia prieglobstį tokioms moterims ir jų vaikams, bet jos negali aprūpinti pastoge visų ir dalis neišvengiamai tampa benamiais.

Didelią problemą sudaro benamių vaikų ir jaunimo išsimokslinimas. Šeimai tapus bename, ji paprastai priversta dažnai keltis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, todėl benamiams vaikams kyla problema lankant mokyklą; problema kyla ir dėl mokyklų įrašų perdavimo vėlavimo, nuolatinio adreso, transporto nebuvimo. Neturėdami galimybių lankyti mokyklos ir įgyti išsilavinimo, benamiai vaikai neįgyja įgūdžių ir žinių, kurie ateityje padėtų jiems išsivaduoti iš skurdo.

Reikėtų taipogi aptarti benamių šeimų su vaikais situaciją. Benamystė žlugdo šeimą. Ji suardo beveik visus šeimos gyvenimo aspektus, pažeisdama šeimos narių fizinę ir emocinę sveikatą, trukdydama vaikams lavintis ir tobulėti. Benamystė skaudžiai
visų šeimos narių, o ypač- vaikų sveikatai. Ji ypač žalinga pirmaisiais vaikystės metais, tačiau ir paaugus kelia daug minėtų problemų dėl mokyklų lankymo ir išsilavinimo įgijimo.

Benamis jaunimas – jaunesni nei 18 metų individai, gyvenantys be tėvų, globėjų ar atitinkamos įstaigos globos. Paprastai jaunuoliai tampa benamiais dėl kelių priežasčių – šeimos problemų, ekonominių sunkumų bei gyvenamosios vietos nestabilumo. Didelė benamio jaunimo dalis paliko namus po metų metus trukusio fizinio ir emocinio smurto, įtemtų santykių, žalingų šeimos narių įpročių, tėvų nerūpestingumo. Dalis jaunimo netenka namų, kai jų šeimos patiria finansines krizes, kilusias dėl prieinamumo gyvenamojo ploto trūkumo, ribotų įsidarbinimo galimybių, mažų atlyginimų, sveikatos draudimo nebuvimo, nepakankamos socialinės rūpybos. Neretai benamiais tampa ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikų prieglaudas palikę jauni žmonės. Gatvėje dėl jauno amžiaus šiems žmonėms sunku rasti legalių būdų užsidirbti pragyvenimui, todėl daugelis pradeda teikti seksualines paslaugas tam, kad uždirbtų maistui, drabužiams, pastogei. Taip jie atsiduria tiesioginiame pavojuje užsikrėsti ŽIV ar AIDS. Jie dažnai kenčia nuo nerimo ir depresijos, prastos sveikatos ir mitybos, žemo savęs vertinimo. Neturėdami galimybių įgyti išsilavinimo, jie sunkiai gali keisti savo gyvenimo būdą. Bandymai juos įkurdinti prieglaudose dažniausiai baigiasi nesėkmingai, nes vaikams priprasti prie kokių taisyklių yra sunku.

Apskritai benamystės problemai visuomenėje skiriama pernelyg mažai dėmesio, trūksta objektyvios ir patikimos informacijos. Gatvėse ir šiukšlynuose laiką leidžiantys vaikai, paprastai nelanko mokyklos, neįgyja specialybės, todėl beveik neturi galimybių išsiveržti iš “užribio klasės”. Savartyne ir šiandien gyvena vaikai. Jie ten rausiasi šiukšlėse, valgo ir miega. Švietimo ir mokslo ministerija konstatuoja, kad kasmet apie 16 tūkst. vaikų meta mokslus, nebaigę dešimtmetės. Tai reiškia, kad šie vaikai negalės mokytis netgi proftechninese mokyklose. O kam šiais laikais reikalingi beraščiai? Jiems nebelieka nieko kita, tik eiti vogti.

Schemoje pateikti keli įprasti pagalbos benamiams vaikams būdai.

Kaip kitose šalyse yra sprendžiamos šios problemos? Vokietijoje valstybė samdo šeimą, kurioje būtinai turi būti specalius pedagoginius ar socialinius mokslus išėjęs žmogus. Laikomasi nuostatos, jog benamiai vaikai turi gyventi būtent šeimoje, o ne valdiškuose internatuose, tam, kad susipažintų su normalaus gyvenimo būdu. Šeimoje apgyvendinami 6 vaikai. Valstybė visiškai išlaiko ir šeimą, ir jos globotinius. Maža to, kad kiekvienas šeimos narys gauna atlyginimą už darbą. Valstybei apsimoka išlaikyti tokias šeimas,dėl kitokios ugdymo kokybės. Tokios šeimos struktūra atitinka natūralios šeimos gyvenimą.

Lietuvoje ketinama panakinti Čiobiškio ir Veliūčionių specialiuosius namus, skirtus nusikaltusiems vaikams. Matyti, po to, kai Čiobiškyje apsilankęs šalies Prezidentas pašiurpo nuo matytų ir išgirstų dalykų. “Nebus specialiųjų globos namų – nebus ir problemos, – liūdnai juokauja Vanda Juknaitė.- Kaip Stalino laikais: nėra žmogaus – nėra ir problemos. Kur tie vaikai dėsis? Iš gatvės – tiesiai į kalėjimą”.

Kas iš tų vaikų, išaugusiam internate? Kur jis iš ten eis? Kas antras vaikas, elgetaujantis stotyje ar gatvėje, sučiuptas vagiant ar besirausiantis Kariotiškėse – oficialiai gyvena ir mokosi internate. Tiksliau jo pavardė yra sąrašuose. Internate vieno vaiko išlaikymas valstybei kainuoja 1100litų per mėnesį. Vaikas vagiliauja, elgetauja ir uosto klijus gatvėje. Nakvoti pas girtaujančius tėvus ar gimines. Ir viskas gerai? Kiekvienas globėjas už vaiką gauna 500Lt per mėnesį, bet jeigu vaikas lanko pamokas, jo lankomumas ir pažangumas yra nepriekaištingas, jeigu vaikas kiekvieną dieną ateina paruošęs pamokas, tvarkingas, švarus, sveikas ir t.t. Įtarinėti žmones, kad jie globoja gatvės vaikus dėl pinigų, yra kvailystė. Kažkodėl valdininkai nemėgsta privačios iniciatyvos ir iš visų jėgų stengiasi išsaugoti milžiniškus vaikų namus bei internatų sistemą. Tai niekam neįdomu. Niekam nereikia tų vaikų, bet jiems mūsų prireiks. Jie tykos mūsų tarpuvartėse. Gerai jei tik rankinę norėdami atimti – kartais gyvybę…

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2293 žodžiai iš 7204 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.