Robert a nisbet sociologijos tradicija
5 (100%) 1 vote

Robert a nisbet sociologijos tradicija

112131

ROBERT A. NISBET

SOCIOLOGIJOS TRADICIJA

ĮVADAS

R.A.Nisbetas savo studijų metais,1930-aisiais, pasigedo tarp tuo metu publikuotų visuotinai pripažintų sociologijos darbų, visumos, kurią galima būtų pavadinti savarankiška sociologijos sritimi. Jo manymu dauguma tų knygų buvo papraščiausi įvadiniai vadovėliai, kurių kiekvienas pretendavo į kokią nors paslaptį apie sociologiją.Vienur sociologijos objektu buvo laikoma kultūra, kitur – psichologijos, politikos mokslo,ekonomikos ar geografijos nuotrupos. Ir niekur – visuma elementarių modernaus universitetinio tipo disciplinų principų.

“Svaigalai, kanalizacija ir skyrybos” – šitaip buvo apibūdinamos Amerikos sociologijos kursų ir vadovėlių temos.Joks kitas socialinis mokslas nebuvo toks provincialus, uždaras kaip Amerikos sociologija iki ketvirtojo dešimtmečio pabaigos.

Nuo 1940-ųjų ptasidėjo modernus Amerikos sociologijos renesansas, kurį nulėmė keletas veiksnių. Harvardo universitetas pagaliau įsileido sociologiją, o žmogus, ją išpopuliarinęs, buvo Pitirimas Sorokinas. Taip pat 1930 m. Harvarde pradėjo dėstytojauti Talcottas Parsonsas, kurio Socialinio veiksmo struktūra ketvirtajame dešimtmetyje buvo gana įtakinga savo srityje.

Antras didelis veiksnys, gelbėjęs Amerikos sociologiją nuo uždarumo ir etnocentrizmo, buvo karo sukelta didžioji emigracijos banga, atvedusi į Ameriką daug didžių protų.

R.A. Nisbeto manymu sociologijos atsiradimą lėmė Edmundo Burke’o knyga Apmąstymai apie revoliuciją Prancūzijoje, pasirodžiusi 1790 m. ir padariusi įtaką tokioms ryškioms Europos figūroms kaip de Maistre’as, Bonaldas, Adamas Miuleris, Savigny, Hegelis ir kt.

R.A. Nisbeto manymu Augustui Comte’ui, modernios sociologijos kūrėjui, išskyrus pažangos teiriją, beveik neturėjo įtakos Švietimo epochos darbai.Comte’as buvo iš dalies susižavėjęs Bonaldo idėjomis. Jį Comte’as kaip socialinės tvarkos anatomijos, Comte’o vadinamos socialinę statika, pradininką.

Trečia svarbi intelektualinė jėga, pastūmėjusi parašyti “Sociojogijos tradiciją”, buvo “ elementarių idėjų” (unit-ideas) samprata, kurią suformulavo Arthuras O.Lovejoy’us savo veikale Didžioji būties grandinė. Pagal tą sampratą idėjas esančias sociojogijos veikaluose galima aptiktiir visoje Vakarų Europos kultūroje, to amžiaus menuose ir literatūroje.

Bendruomenės, autoriteto, statuso, šventenybės ir susvetimėjimo elementariosios idėjos kartu su jų antitezėmis – visuomene, valdžia, ekonomine klase, pasaulietiškumu ir progresu, sąvokos R.A. Nisbeto manymu turėjo tapti jo knygos pagrindu.

PRATARMĖ

R.A.Nisbetas savo knygoje nori išdėstyti tai, kas sociologijos tradicijoje yra konceptualiai esminga ir istoriškai išskirtina. Jo nuomone kiekvienos intelektualinės tradicijos pagrindas yra idėjų branduolys, kuris perduodamas iš kartos į kartą ir išsaugo tradicijos tapatumą su kitomis humanitarinėmis ir mokslinėmis disciplinomis.

R.A.Nisbetas savo knygoje nagrinėja jo pasirinktas penkias idėjas kaip sudedamuosius sociologijos elementus: bendruomenę, autoritetą, statusą, šventenybę ir susvetimėjimą ir mano, kad šios idėjos, funkciškai susijusios viena su kita, sudaro sociologinės tradicijos branduolį.

Dar jis pabrėžia įpatingą Tocqueville’io ir Marxo vaidmenį tradicionalizmo ir modernizmo konflikte.

IDĖJOS IR KONTEKSTAI

Minties istoriją galima aprašyti dviem būdais. Pirmuoju, seniausiu, galima pradėti nuo pačių mąstytojų, kurių veikalai sudaro minties istorijos bibliografinį turinį. Svarbiausias metodo trūkumas yra minties istorijos pakeitimas vien tik minties biografija.

Antrasis požiūris orientuotas ne į žmogų, o į sistemą,mokyklą. Tačiau ir šis požiūris turi pavojų, nes dažnai manoma kad sistema yra nedaloma, o ji iš tikrųjų susideda iš atskirų svarių idėjų.

R.A.Nisbetas siūlo trečią požiūrį ,nukreiptą ne į žmogų ir ne į sistemą, o į idėjas, kurios yra sistemų elementai.

Ši knyga apie elementarias idėjas Europos sociologijoje jos formavimosi periodu, 1830 – 1900 metais, kai tokie mąstytojai kaip Tcqueville’is, Marxsas, Weberis ir Durkheimas, klojo šiuolaikinės sociologinės minties pamatus ir be kurių, anot R.A. Nisbeto, tuometinė sociologija liktų negyvų duomenų ir atsitiktinių hipotezių krūva.

Kriterijai, pagal kuriuos atrenkame sociologijos elementariasias idėjas, yra šie: idėjos turi būti visuotinės: t. y. įžvelgiamos daugumos pagrindinių amžiaus mąstytojų darbuose. Antra, joms būdingas tęstinumas: jos t. b. aptinkamos tiek ankstyvajame, tiek vėlyvajame laikotarpiuose. Trečia, jos t. b. charakteringos: prisidėti prie to, kas discipliną daro visiškai skirtingą nuo kitų disciplinų. Ketvirta, jos turi būti idėjos tikrąja šio žodžio prasme, tai yra nurodyti dėsningumą ir jo atsiradimo priežastis.

Kiekviena idėja iš principo turi savo sąvokinę antitezę, nuo kurios daug priklauso idėjos reikšmė sociologinėje tradicijoje. Taigi bendruomenės idėja yra priešinama visuomenės idėjai, autoriteto priešybė yra galia , statuso – klasė, susvetimėjimo – progresas, o šventenybei – sekuliarumas (turto atėmimas iš bažnyčios).

Visas šias idėjas galima aptikti antikiniame pasaulyje: Platono, Aristotelio darbuose. Vėliau, 17-ame ir 18-ame amžiuse vyravo individualistinio
racionalizmo idėjos, ir tik vėliau – išeities tašku tampa institucinė tvarka – bendruomenė, giminystė, socialinė klasė.

Pagrindiniai šimtmečio sociologai, nuo Comte’o iki Tocqueville’io, buvo priklausomi nuo trijų ideologinių srovių: liberalizmo, radikalizmo ir koncervatizmo.

Liberalai devynioliktame amžiuje paveldėjo iš Švietimo tikėjimą ir vėliau pasižymėjo valstybės ir ekonomikos pripažinimu, skirtingai nuo radikalų laikančių revoliuciją laisvės pagrindu ir pasižyminčiu pasaulietiškumu. Koncervatyvizmas gi iš esmės buvo viduramžiška tradicija su hierarchijos, autoriteto vertybėmis. Koncervatyvizmas darė įtaka Tocqueville’iui, vėliau liberaliam Durkheimui, Comte’ui.

Sociologijos paradoksas, anot R.A. Nisbeto, yra tas, kad sociologija savo tikslais ir politinėmis bei mokslinėmis vertybėmis būdama modernistinė, vis dėlto savo pagrindinėmis sąvokomis ir perspektyvomis yra artimesnė filosofiniam koncervatizmui.

Pagrindinės socialinių mokslų idėjos yra tvirtai įsišaknijusios moralinėje pasaulėžiūroje. Jos ko gero iš pradžių ir gimsta kaip bendruomenės moralinės vertybės, o vėliau įsitvirtina sociologiniame mąstyme. Lygiai taip pat įdėjas akumuliavo mokslininkai: pvz.: Darvinas ir menininkai: Dostojevkis, Kamiu arba Aitmatovas šiandien (pvz.:mankurizmo, kaip bevališkumo ir tapimo sraigteliu fantasmagoriškoje visuomeninėje santvarkoje, kokia buvo Sovietija).

Industrinė revoliucija ir Prancūzijos revoliucija sugriovusios senąją tvarką, buvo priežastis naujos demokratinės visuonenės su naujais santykių tipais susiformuoti. Industrinė revoliucija Anglijoje pakeitė darbo santykių teisinius, darbo pasidalijimo, kapitalo prikalausomybės aspektus. Ypač svarbūs buvo penki aspektai: darbo sąlygos, nuosavybės transformacija, pramoninis miestas, technologija ir fabrikų sistema.

Prancūzijos revoliucija, po Romos imperijos žlugimo buvęs svarbiausias įvykis Europoje, pakeitusi ne tik visuomeninę tvarką, atėmusi žinių monopolį iš bažnyčios, įtvirtinusi demokratijos sąvokas, visų pirma buvo ideologinė, mąstymo revoliucija. Žmogaus teisių deklaracija, Įstatymo viršenybės prieš monarchiją, Užimtumo teisės doktrinos suformavo naują politinę moralę, pasaulėžiūrą, įstatymus. Atsirado pilnametystės, paveldėjimo, darbo sutarties, švietimo kontrolės, bažnyčios turto nacionalizacijos įstatymai.

ELEMENTARIOS SOCIOLOGIJOS IDĖJOS

Bendruomenės idėja atskyrė devyniolikto amžiaus socialinę mintį nuo ankstesnio Proto amžiaus. Tuo ji ir yra svarbiausia tarp visų analizuojamų elementarių sociologijos idėjų.

R.A. Nisbet visuomenę supranta plačiai, ne tik kaip vienetinę bendruomenę, bet kaip jausmo ir mąstymo, tradicijos ir įsipareigojimo lydinį. Bendruomenės samprata kito nuo genties, šeimos, bažnytinės bendruomenės, iki gildijos, darbo kolektyvo ir t.t.

Bendruomenė nulemia ne tik empirinius sociologų interesus – tuo galima įsitikinti iš giminystės, lokalumo ir gildijos tyrinėjimų, – bet ir perspektyvą, metodologiją, kuri sudaro sąlygas religijos, autoriteto, įstatymo, kalbos, asmenybės tyrimams.

Comte’as Pozityviojoje valstybėje bando atkurti bendruomenės modelį remdamasis iki pramoninės demokratinės tikrovės egzistavusia krikščioniška feodaline sistema. Verslininkų klasė pakeistų dvarininkiją, mokslas – religiją, respublikinė forma – monarchiją. Comte’o sociologijos pagrindą sudaro visiškas individo kaip perspektyvos atmetimas. O šeimą, pasak Comte’o, tyrinėti galima dviem požiūriais: moraliniu ir politiniu.

Ne Comte’as, o Frederikas Le Play pradeda esminius empirinius bendruomenės tyrinėjimus devynioliktame amžiuje. Savo Europos darbininkų klasėse jis pabandė susieti empirinius stebėjimus su galutinėmis išvadomis. Kiekvieno individualaus tyrimo esminis objektas yra konkreti, tikra šeima ir jos biudžetas. Jo metodas buvo palyginamasis. Tyrimus galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoje Le Play domino šeimos tipai, kuriems būdingas didelis stabilumas, priklausomybė tradicijai ir individo saugumas. Kita – dezorganizaciją patyrusi šeima. Ir jo giminystės tyrimai atvedė jį prie išvados, kad pasulyje galima atrasti tris šeimos tipus: patriarchalinė šeima, ‘nestabili’ šeima ir stiebinė šeima.

Gretinant Le Play su Marxsu galima teigti, kad Marxsui pagrindinė institucija yra socialinė klasė, Le Play – giminystė, Marxsas bjaurisi privačia nuosavybe; Le Play skelbė ją būtina. Toliau kardinaliai priešingas jų santykis dėl religijos, kaimiškos visuomenės, socializmo.

Tonniesas savo veikale Gemeinschaft und Gesellschaft pateikia bendruomenės tipologiją, kuri yra lydinys von Gierke’o, Maine’o ir Fustelo de Coulanges pagrindinių temų: 1) Vakarų valstybės perėjimo iš korporatyvizmo ir komunalizmo į individualizmą ir racionalizmą; 2) Vakarų socialinės organizacijos – nuo priskirto statuso prie sutarties; 3) Vakarų idėjų – nuo šventybės – bendruomenės prie sekuliarumo – asociacijos. Jo sukurtos kategorijos – Gemeinschaft – bendruomenė – kaip viduramžių Europos socialinis eskizas ir Gesellschaft – visuomenė – kaip sąjunga ir asociacija, atspindinti Europos visuomenės modernizaciją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1506 žodžiai iš 4916 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.