Turinys:
1.romos imperijos monetu istorija
2.pagrindiniai monetu zymejimai
Romos imperijos monetos (imperijos epocha – 30-27 metai prieš Kristaus g. – 476 metai). Nuo Augusto Oktaviano (30-27 m. prieš Kristaus g. – 14 m. po Kristaus) iki 476 metų, kai paskutinysis Romos imperatorius Romulas Augustulas atsisakė sosto, Romos imperiją valdė 75 imperatoriai. Visi jie, o dažnai ir šeimos nariai, įamžinti monetose. Imperijos laikų piniginė sistema sukurta valdant Augustui Oktavianui. Imperijos laikais kaldintos auksinės, sidabrinės ir bronzinės monetos: I-II amžiuose auksinės ir sidabrinės monetos daugiausia kaldintos pačioje Romoje, o II ir III amžių sandūroje jos kaldintos ir Rytų monetų kalyklose.
Pirmasis romėnas, įamžintas monetose buvo Julijus Cezaris. Jo laikais pirmą kartą buvo nukaldinta ir auksinių monetų – aurensų, tačiau Respublikos laikais tokie pinigai buvo kaldinami tik ypatingomis progomis. Vėlyvojoje Respublikoje monetose imta vaizduoti istorinius įvykius, žymesnius politinius veikėjus.
Ankstyvaisiais Romos imperijos laikais buvo kaldinamos 1) auksinės monetos (aurensas ir kvinarijus), 2) sidabrinės monetos (denaras, kvinarijus), bronzinės monetos (sestercijus, dupondijus, semis ir kvadrantas).
Buvo priimti tokie monetų vertės santykiai:
1 aurensas = 25 denarai = 100 sestercijų = 200 dupondijų = 400 asų = 800 semių = 1600 kvadrantų
1 denaras = 4 sestercijai = 8 dupondijai = 16 asų = 32 semiai = 64 kvadrantai
1 sestercijus (27,28 g) = 2 dupondijai = 4 asai = 8 semiai = 16 kvadrantų
Beveik visų Romos imperijos monetų averse pavaizduotas valdančiojo valdovo profilis (III amžiaus pabaigoje imta vaizduoti valdovo biustą – dažnai su šarvais) arba imperatoriaus šeimos narių (dažniausiai žmonų) portretai, įrašomas valdovo vardas ir titulai. Reverse būdavo įvairių romėnų dievybių atvaizdai, istorinių, kultūrinių įvykių ar kasdienio gyvenimo scenos.