Rytų ir pietryčių azijos valstybių ekonominės raidos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Rytų ir pietryčių azijos valstybių ekonominės raidos ypatumai

Šio darbo tyrinėjimo objektas Rytų ir Pietryčių Azijos valstybių ekonominė raida, nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio iki dabar. Šis regionas buvo pasirinktas dėl tos priežasties, kad paskutinius XX amžiaus dešimtmečius, jis pasižymėjo sparčiausiais ekonominio augimo tempais pasaulyje.

Darbe detaliai nagrinėjama devynių valstybių ekonominė raida: Japonijos, Kinijos, Honkongo, Pietų Korėjos, Singapūro, Taivano, Indonezijos, Malaizijos ir Tailando. Jų indėlis į regiono ekonominį augimą buvo didžiausias. Aptariamos ekonominio augimo priežastys, tarpusavio ekonominiai santykiai, bei eksporto ir importo partneriai. Tiriant Rytų ir Pietryčių Azijos regioną yra įdomus dar vienas aspektas: neseniai patirta gili finansų krizė, kuri daugelyje šalių sukėlė recesiją.

Siekiant nustatyti ekonominės raidos dėsningumus, bei priežastis, darbe buvo apibendrinami faktiniai duomenys, bei daromos išvados naudojant loginį metodą, taip pat pasitelkiant lyginamąjį metodą atskleisti pasirinktų valstybių ekonominės raidos panašumai ir skirtumai.

Literatūros lietuvių kalba šia tema yra nedaug, todėl pagrindinis informacijos šaltinis buvo internetas, kurio duomenų bazėse galima rasti šių šalių ekonominės raidos rodiklius ir ekonomistų komentarus.

Nagrinėjant ir lyginant valstybės ekonomikos būklę, vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių yra bendrasis vidaus produktas (BVP). Todėl darbe pateikiama BVP sąvoka, apskaičiavimo būdai, bei jo privalumai ir trūkumai.

Bendrojo vidaus produkto sąvoka

Žmonių ūkinė veikla yra nenutrūkstama. Produktų ir paslaugų gamybą lydi jų vartojimas, kuris yra naujų gamybos procesų priežastis ir sąlyga. Kada išsivysčiusioje rinkos ekonomikoje iškyla būtinumas reguliuoti ją pagal visuomenės interesus, pirmiausia susiduriama su gamybos apimties matavimo problema.

Bendrasis vidaus produktas yra baigtinių prekių ir paslaugų sukurtų tam tikroje šalyje per laiko vienetą srautas, išreikštas pinigine forma. BVP gali būti apskaičiuojamas trimis būdais: kaip pridėtosios vertės suma, kaip visuminių išlaidų suma ir sumuojant visuminių pajamų elementus. Skaičiuojant realujį BVP imamos bazinių metų kainos, taip eliminuojamas infliacijos lygis.

BVP mastai ir jo kitimas puikiai charakterizuoja šalies bendrą ekonominį potencialą. BVP dydis vienam gyventojui vienas svarbiausių rodiklių nustatant šalies ekonominį išsivystymo lygį, ir gyventojų materialinės gerovės sąlygas.

Tačiau BVP kaip ir bet kuris kitas rodiklis nėra tobulas. BVP neapima tų ūkinių veiksmų, kuriems netarpininkauja rinka, neįtraukiama šešėlinės ekonomikos apyvarta. Tai pat BVP visiškai ignoruoja laisvalaikio dydį. Bet nepaisant to BVP yra vienas pagrindinių makroekonominių rodiklių, kuriuo remiasi valstybės ekonominės būklės analizė.

Bendri Rytų ir Pietryčių Azijos valstybių ypatumai

Daugumos rytų ir pietryčių Azijos valstybių ekonomikos per paskutinius XXa. dešimtmečius augo vienais iš sparčiausių tempų pasaulyje. Pasaulio banko paskelbtais duomenimis, nuo 1965 iki 1990, dvidešimt trijų Rytų Azijos valstybių ekonomikos augo sparčiau lyginant su bet kuriuo kitu pasaulio regionu. Didžiausia įtaką šiam regionui turėjo tik aštuonios valstybės: Japonija, „Keturi tigrai“ – Honkongas, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas, Kinija; ir naujos industrinės Pietryčių Azijos valstybės – Indonezija, Malaizija ir Tailandas. Tiesa, šių valstybių ekonominį augimą pristabdė 1998 metų finansų krizė kilusi Japonijoje ir persimetusi į kitas to regiono valstybes, bei turėjusi neigiamą įtaką viso pasaulio ekonomikai. Tačiau per paskutinius keletą metų daugumos rytų ir pietryčių Azijos valstybių ekonominė padėtis stabilizavosi ir bendrasis vidaus produktas auga 3-5% per metus.

Šių valstybių spartaus ekonominio augimo priežastys buvo: didelių investicijų palaikymas, didelės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir progresyvi ekonominė politika. Makroekonominės politikos įgyvendinimas buvo neįprastai nuoseklus ir jis sukūrė būtiną schemą privačioms investicijoms. Šių valstybių ekonomikos taip pat atitiko šias charakteristikas:

• spartus žemės ūkio produkcijos ir produktyvumo didėjimas;

• spartus pramonės gaminių eksporto didėjimas;

• sumažėjęs gyventojų prieaugis;

• gretai didėjantis fizinis kapitalas;

• aukšta žmogiškojo kapitalo kvalifikacija, ir spartesni jo augimo tempai;

• Spartus pramonės produktyvumo didėjimas.

Šiandien dauguma Rytų šalių, netgi tos, kurios ilgai puoselėjo uždarumo tradicijas, suprato, kad prekyba su užsieniu yra ekonomikos pagrindas. Kinija, Indija prekiauja su pasauliu, bet jos taip ir neatsikratė nepilnavertiškumo komplekso, nors turi milžinišką potencialą, galimybės neišnaudojamos, ekonominės problemos akivaizdžios. Tuo tarpu jų kaimynė Japonija tapo viena iš naujojo, modernaus pasaulio lyderių.

Japonijos fenomenas

Ekonomiškai stipriausia azijos valstybė Japonija tai pat yra viena ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje. Šalies valdžios ir verslininkų bendradarbiavimas, aukšta darbo etika, profesionalus naujausių technologijų įvaldymas bei palyginus nedideli mokesčiai gynybai (1% BVP) leido Japonijai per trumpą laiką tapti antra pagal svarbą pasaulio pramonės šalimi.
Japonijai būdingas gamybos įmonių ir distributorių bendradarbiavimas stipriai organizuotose grupėse, vadinamose „keiretsu“, bei darbo iki gyvos galvos užtikrinimas didesniam darbuotojų procentui. Pramonė – svarbiausia šalies ekonomikos sritis – yra daugiausia priklausoma nuo žaliavos ir kuro tiekimo. Turėdamas mažesnę reikšmę, žemės ūkis gauna aukštas subsidijas, o derlius yra vienas didžiausių pasaulyje. Ryžių atsargos iš esmės patenkina šalies poreikius, tačiau apie 50% kitų maisto produktų gaunama iš importo. Japonų žvejybos flota yra viena didžiausių pasaulyje (15% pasaulio połowów ). Ankstesnėmis dekadomis Japonijos ekonomikos vystymo tempas buvo įspūdingas: šeštame dešimtmetyje metinis BVP augimas vidutiniškai sudarė 5%, septintame – 10%, aštuntame – 5%, devintame – 4%. Ekonominis augimas sumažėjo 1992-95 metais dėl šalutinio tuometinės šalies politikos, siekiančios sumažinti spekuliacijas biržose, poveikio. 1996 m. BVP išaugo 3,9%, daugiausia dėl stimuliacinės biudžeto ir iždo politikos bei žemos infliacijos. 1997-98 Japonija išgyveno sunkų laikotarpį, kurį sukėlė bankinio sektoriaus ir nekilnojamojo turto sektoriaus finansinės problemos. 1999 m. pradžioje išlaisvinus valstybės rezervus situacija pagerėjo, stabilizavosi. 2002 m. BVP sumažėjo 0,3% ir sudarė 28000 JAV dolerių vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą.

Pagrindiniai Japonijos eksporto partneriai yra JAV 28,5% eksporto, Kinija 9,6%, Pietų Korėja 6,9%, Taivanas 6,3% ir Honkongas 6,1%. Pagrindinės eksporto prekės yra automobiliai, puslaidininkiai, buitinė technika, chemijos pramonės gaminiai. Japonai daugiausia importuoja iš JAV 18,3%, Kinijos 17,1%, Pietų Korėjos 4,6%. Tačiau pagrindinės importo prekės yra kuras, maisto gaminiai, tekstilė ir žaliavos. Kadangi šiuo metu JAV ekonomika išgyvena ne pačias geriausias dienas, o JAV yra pagrindinis Japonijos užsienio prekybos partneris, tai kelia nerimą japonams. Pagrindinėmis problemomis lieka gyventojų senėjimas bei didelis gyventojų tankumas urbanizuotuose plotuose.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1045 žodžiai iš 3240 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.