ŠALTOJO KARO LAIKOTARPIS
1.Po Antrojo pasaulinio karo kurisi tarptautinės organizacijos. Per kai kuria ekonomines ir karines-politines organizacijas SSRS kontroliuoja savo sąjungininkes.
1945m. susikuria tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacja (Jungtinės Tautos), kurios tikslas – apsaugoti būsimas kartas nuo karo baisumų, puoselėti demokratinius tautų bendradarbiavimo principus, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Organizacija jungia 191 valstybę. Lietuva JTO nare tampa 1991m. rugsėjo 17d.
1949m.susikuria tarpvalstybinė organizacija Europos Savitarpio Pagalbos Taryba (ESPT), arba Europos Taryba (būstinė Strasbūre). Jos tikslas – užkirsti kelią diktatūrai ir kovoti prieš bet kokią prievartą. Lietuva Europos Tarybos nare tampa 1993m.
1957m. susikuria Europos Ekonominė Bendrija, EEB (vėliau įsigali pavadinimas Europos Bendrija). Tikslas – sukurti šalių bendrą ekonomikos, politikos ir pinigų sistemą. 1993m. Europos Ekonominė Bendrija pavadinama Europos Sąjunga. Būstinė Briuselyje.
2. Šaltojo karo pradžia (1946). V.Čerčilis paskelbia, jog ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“.
Šaltojo karo priežastys:
• JAV ir D.Britanija nerimauja dėl savo pozicijų Europoje;
• JAV ir SSRS, vedančios skirtingą vidaus ir užsienio politiką (SSRS – komunistinė, vienpartinė sistema, valstybės reguliuojama ekonomika, JAV – demokratinė sistema, 2 dominuojančios partijos, kapitalistinė rinkos ekonomika), tampa lyderėmis.
• JAV baiminasi dėl komunistinės ekspansijos Europoje ir kituose žemynuose, nes dėl pokario ekonominių sunkumų stiprėja kairiųjų jėgų įtaka.
• Plečiasi ginklavimasis. Didžiosios valstybės bijo prarasti savo pozicijas Azijoje ir Afrikoje.
Šaltojo karo pasireiškimo formos:
• Ekonomikos spaudimas;
• Ryšių tarp Vakarų ir Rytų siaurinimas iki santykių nutraukimo;
• Ideologinė ir propagandinė kova;
• Karinių ir politinių blokų kūrimas, parama kariaujančioms tautoms, lokaliniai karai.
3. Pagalbos Europai programos
• 1947m.kovo mėn. H.Trumenas paskelbia doktriną, kurios tikslas – suteikti ekonominę pagalbą kai kurioms šalims ir kartu užtverti kelią komunizmo grėsmei.
• 1947m. birželio mėn. paskelbiamas Maršalo planas Vakarų valstybių ūkiui po karo atkurti.
4. karinių blokų įkūrimas
1949m balandžio mėn. susikuria NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (būstinė Briuselyje). Jos tikslas – bendra šalių gynyba, bendrų ginkluotųjų pajėgų sudarymas, kad būtų garantuotas saugumas ir teritorinis vientisumas. Bloko narėmis tampa JAV, Kanada, D.Britanija, Prancūzija, Italija, Belgija, Liuksemburgas ir kt.
1955m. susikuria „Varšuvos paktas“ – Varšuvos sutarties organizacija. Tai SSRS ir kitų komunistinių valstybių (Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, VDR) karinis blokas, kaip atsakas į NATO atsiradimą. Tikslas – išlaikyti komunizmą ir gintis nuo galimos Vakarų agresijos. Suirus socializmo sistemai, organizacija paleidžiama.
5. Liaudies demokratijų įsitvirtinimas po Antrojo pasaulinio karo
• 1945m. valstybėse, kurias išvadavo Raudonoji armija, valdžią paima komunistai, be to, šiose šalyse išauga komunistų ir socialistų įtaka, todėl jos turi pasirinkti socialistinį kelią.
• Kai kurių Vidurio ir Pietryčių Europos valstybių santvarką turi lemti rinkimai. Jose kuriami nacionaliniai frontai, sudaromos sąjungos su socialdemokratais, naudojamas rinkimų metu spaudimas politiniams priešininkams bei rinkimų rezultatų falsifikavimas (Bulgarija, Rumunija, Lenkija).
• 1948m., naudodami neparlamentinius metodus, komunistai paima valdžią Čekoslovakijoje.
• 1948m. susiformuoja socialistinių valstybių sistema. Ją sudaro SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija ir Albanija. Socializmas tiek ekonomikoje, tiek politikoje kuriamas pagal SSRS modelį. SSRS kontroliuoja socialistines šalis per politinius ir karinius patarėjus, Komunistų partiją. Sovietinės karinės įgulos įkurdinamos Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, VDR (1949).
• 1949m. SSRS pertvarko savo okupacinę zoną ir paskelbia Vokietijos Demokratinę Respubliką. Vakarų Berlyną valdo D.Britanija, JAV, Prancūzija. Susikuria 2 Vokietijos – VFR ir VDR.
6.Komunistinis judėjimas už Europos ribų
• Nors komunistinis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo sustiprėja Vietname, Birmoje, Indonezijoje, komunistai paima valdžią tik Vietname, Kambodžoje ir Laose.
• 1948m. paskelbiama Korėjos Liaudies Demokratinė respublika.
• 1949m. paskelbiama Kinijos Liaudies respublika. 1958m. čia paskelbiamas Didysis šuolis. Tai Mao Dzedungo pradedamas radikalus Kinijos visuomeninės politikos pertvarkymas, kurio tikslas – per visuotinį entuziazmą sparčiai sukurti industrinę visuomenę. Nuo 1958 iki 1962m. pramonės produkcija turinti išaugti daugiau nei 6 kartus, o žemės ūkis – dvigubai. Planas baigiasi ekonomine krize, badu ir milžiniškomis žmonių aukomis.
1966-1976m. Kinijoje vykdoma kampanija, pavadinta „kultūrine revoliucija“. Mao Dzedungas, siekdamas primesti „komunistinę sąmonę:, ima naikinti senovinę kultūrą. „Kultūrinė revoliucija“ dezorganizuota šalies gyvenimą, nukenčia šimtai milijonų žmonių, sužlugdomos aukštosios mokyklos, švietimo sistema, sunaikinama
daugybė vertingų kultūros paminklų. 1978m kultūrinė revoliucija pasmerkiama.
• 1959m Kubos revoliucija
1956m didėja nepasitenkinimas Batistos diktatūra. Kovai vadovauja Fidelis Kastras. 1959m. jam atitenka valdžia. F.Kastras nacionalizuoja amerikiečių žemę. 1960m. JAV prezidentas uždraudžia įvežti cukrų iš Kubos. Tada nacionalizuojama amerikiečių pramonė ir bankai. 1961m. Kuboje prasideda socialistinė revoliucija.
7. Antisovietiniai judėjimai Vakaruose
• 1956m. demonstracijos vyksta Lenkijoje. Po šių įvykių lenkija tampa laisviausia socializmo šalimi.
• Po 1956m. demonstracijos Budapešte sukilimas apima visą Vengriją. I.Nadžio vyriausybė paskelbia neutralumą. Sovietų armijos daliniai numalšina sukilimą. I.Nadis sušaudomas, apie 2000 sukilėlių įvykdoma mirties bausmė, daug žmonių suimama. 1960m. paskelbiama amnestija. Įgyvendinama ekonominė reforma, pertvarkomas žemės ūkis.