Sąmonės ir pasąmonės galia
5 (100%) 1 vote

Sąmonės ir pasąmonės galia

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………….3

2. Sąmonės kilmė ir esmė…………………………………………………4

3. Sąmonės kaip būties problema……………………………………..6

4. Žmogaus sąmonės kilmės hipotezės………………………………7

5. sąmonės kūrybinis aktyvumas……………………………………..7

6. Pasąmonės filosofija…………………………………………………….8

7. Išvados………………………………………………………………………10

8. Literatūra …………………………………………………………………11

Įvadas

Kas yra filosofija? Filosofija – išminties meilė. Filosofai žino, kad nieko nežino, tačiau geidžia žinoti, todėl yra ne išminčiai, o mylintys išmintį. Išmintis yra savybė, leidžianti žmogui orientuotis gamtos ir gyvenimo visumoje, neturint specialių žinių. Šią orientaciją ypač teikia mokslas, tiriantis pirmuosius pradus bei priežastis. Išmintį charakterizuoja ne vien išlavintas mąstymas, bet ir dorinis apsisprendimas. Filosofui būdingos trys savybės – akiračio platumas,. Išlavintas mąstymas ir tinkantis dorinis apsisprendimas. Filosofija yra teorija, o teorijai būdinga nedidelių pradų ir priežasčių kiekiu paaiškinti daugybę įvairių reiškinių. Filosofija siekia aprėpti visa, kas įmanoma, tasd visuotinumas yra filosofijos, kaip teorijos, požymis. Filosofijai, kaip teorijai, būdinga proto argumentais grįsti savo teiginius. Filosofija, siekdama padėti orientuotis gyvenimo ir gamtos visumoje, yra artimesnė pasulėžiūrai, bet ne mokslui, kuris irgi būdamas teorija, vis dėlto tokios orientacijos neteikia. Mokslui rūpi, kad objektas veikia, o filosofijai – ką ji reiškia.

Nėra kitos teorinių svarstymų srities, kuri keltų tiek ginčų, kaip filosofija.

Sąmonė – žmogaus būdingas pasaulio ir savo būties jame suvokimas, aukščiausia psichikos forma, turėjimas sveiko proto ir tvirtos atminties galėjimas atsakyt už savo veiksmus.

Pasąmonė – nevisiškai isisąmonintos mintys, jausmai, būsenos, veikiantys sąmonę ir elgesį.

Šiame adrbe bandysiu išnagrinėti sąmonę ir pasąmonę filosofų akimis.

Sąmonės kilmė ir esmė

Dvasiniam žmonių gyvenimui aba sąmonės sričiai priklauso jų jausmai, suvokimai, pažiūros, idėjos, vertinimai, troškimai, sąvokos, o ypač mintys ir mąstymas. Tai ir yra svarbiausia sąmonės apraiška bei branduolys. Mąstymas veikia kitas žmogaus psichinės veiklos formas: emocijas, jausmus, veiklą – ir yra pats jų veikiamas.

Sąmonė – aukščiausia psichinio atspindėjimo – pažinimo forma, būdinga žmogui. Ta pažintinė žmogaus veikla turi a) fiziologinę ir b) visuomeninę pusę, prigimtį.

(a) Fiziologiškai mąstymo procesas yra procesas smegenų veiklos, kurią galima apibūdinti taip:

1. rega

2. uoslė

3. skonis

4. klausa

5. lytėjimas

6. impulsai su įsakymais veikti

7. vidaus organų būklė

Pojūčių organai smegenims perduoda pasaulio vaizdą iš principo taip, kaip kopijos, fotonuotraukos atitinka pačius daiktus. Žmogaus galvos smegenys yra ypatingas, unikalus biologinis organas, kuris sugeria, apdoroja ir organizuoja informaciją, patenkančią į smegenis iš išorės pasaulio.

Viskas, kas skatina žmogų veikti, turi pereiti per jo smegenis – tai sąmoningumas. O nesąmoningumas pasireiškia impulsyviais veiksmais.

Sąmonė yra onjektyvaus pasaulio subjektyvus vaizdas. Arba:idealybė yra ta pati materialybė, perkelta į žmogaus galvą ir atitinkamai perfrazuota.

Tuo pačiu teigiame, kad minčių apie nieką iš principo negali būti. Kad atsirastų mintys, mąstymas, apskritai, sąmonė, būtini materialūs išorės poveikiai, kuriuos perduoda penki pojūčių organai įcentrintais nervais į galvos smegenis, sužadindami jų veiklą. Gautą informaciją kalbos ir žinių pagalba smegenys „apdoroja“ (sąmonė – tai kalbos ir abstrakčiojo mąstymo vienovė), jei to reikalauja pažintinis, gamybinis ar kitoks interesas. Tikslas (kalbos ir mąstymo vienovės pagrindas – darbo procesas, veikla). Po to daromos išvados ir tada išcentriniais nervais siunčiami impulsai su įsakymais atskiroms kūno dalims. Net valgyti ir gerti žmogi ima tada, kai smegenyse atsispindi alkio ir troškulio pojūtis, o liaujasi – kai atsiranda sotumo pojūtis.

(b) Tačiau fiziologiniai procesai smegenyse nėra pakankamas pagrindas paaiškinti, kas konkrečiai yra mąstoma, kokia problema yra sprendžiama, kaip ji išspręsta ir pan. Kaip veikia mąstančio smegenys ir kas yra mąstoma yra du vienas su kitu susiję, bet skirtingi klausimai.

Aiškinantis pirmąjį klausimą, iš esmės remiamasi biologine žmogaus prigimtimi, o aiškinantis antrąjį – jo visuomenine prigimtimi.

Sqmonė yra ne tik smegenų veiklos, kiek žmonių praktinės veiklos produktas,. Galima teigti, kad sąmonė atsirado darbo procese. Darbas ir kalba buvo tie du svarbiausieji veiksniai sąmonei atsirasti ir vystytis. Todėl kalba yra tokia pat sena kaip ir sąmonė, nes mintis, kaip mąstymo proceso produktas, be kalbinės formos neįmanoma. O sąvokas, kaip, mąstymo
„instrumentus“ abstrakčiam mąstymui, individas perima iš visuomenės, išmokdamas kalbėti. Be to, nuolatinis visuomenės vystymasis ir pažinimas yra istorinis procesas, vysktąs atskirų tautų ir žmonijos istorijos mastu, o atskiri žmonės į jį įsitraukia, perimdami tos visuomenės ,mąstymo proceso turinį, mąstymo logiką ir, pagaliau, pačią sprendžiamą problemą.

Kalbos pagalba fuormuojasi naujos mintys, gilėja pažinimas, kaupiamos žinios, kurios perduodamos kitiems žmonėms, o raštijos (bibliotekų, mokyklų ir pan.) ir apskritai informacijos priemonių dėka tampa prieinamos kitoms kartoms, virsta tautų ir žmonijos dvasiniu lobynu, išminties saugojimo ir papildymo priemone.

Visuomenės pažinimo procesas ilgainiui įgyja mokslo ir technikos pažangos (MTR) proceso pobūdį. Kai mokslas tampa tikrovės pažinimo įrankiu, žmogus tampa kūrybiška, pertvarkančia būtybe. Kūryba jį išskiria iš likusios gamtos.

Sąmonė kuria pasaulį ta prasme, kad ji, atspindėdama pasaulį tokį, koks jis yra, kartu atspindi žmogaus nepasitenkinimą juo, atspindi žmogaus poreikį jį pakeisti. Be to, formuluoja priemonių arsenalą, kaip jį keisti į tą būklę, kuri žmogui reikalinga.

Sąmonė yra didysis civilizacijos laimėjimas, jį įgalino atrasti gamtos ir visuomenės vystymosi dėsnius. Keldamas vis naujus tikslus ir juos įgyvendindamas, žmogus sukūrė antrąjį pasaulį – civilizacijos ir kultūros pasaulį (pirmasis – natūra, gamta), kuris gali sparčiai plėtotis, progresuoti.

Kartu sąmonė žmogų ir tautą daro individualybe, t.y. besiskiriantį nuo kitų žmonių ir tautų.

Kokius uždavinius ir tikslus (kas turi būti) kelia sau žmogus ir tauta (visuomenė), priklauso nuo jų vertybinių orientacijų sistemos bei skalės. Ši atskiria sąmonėje tai, kas yra reikšminga žmogui ir tautai (visuomenei) nuo to, kas nereikšminga, ir atitinkama kryptimi oreintuoja jų valią, dėmesį, inetresus ir veiklą. Dėl to, greta su tikrovės atspindėjimu sąmonėje vyksta subjekto (subjektų) išgyvenimas (emocijos), kurios sustiprina žmogaus (žmonių) valią bei charakterį, padidina jų energiją, kurios padeda žmogui (žmonėms) įgyvendinti savo tikslus, nenukrypti nu opasirinkto kelio.

Būtis ir visuomeninė sąmonė:

1. Būtis – amžinųjų vertybių [aieška, o tai yra dorovės klausimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1094 žodžiai iš 3605 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.