Sandoriai ir sutartys
5 (100%) 1 vote

Sandoriai ir sutartys

112131415161

SANDORIAI IR SUTARTYS

SANDORIŲ RŪŠYS:

(LR CK 1.63 str.)

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

1.Vienašalis sandoris (testamentas, įgaliojimas, kiti).

Sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios.

2.Dvišalis sandoris

Sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.

3.Daugiašalis sandoris

Sandoris, kuriam sudaryti reikalinga trijų ir daugiau šalių suderinta valia.

Dvišalis sandoris ir daugiašalis sandoris – sutartis.

Sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str.).

Atskiros sutarčių rūšys:

Rangos, nuomos, pirkimo – pardavimo, mainų, panaudos, paasugos, dovanojimo, pavedimo, franšizės ir kt.

Valios išreiškimo forma sandoriuose (CK 1.64 str.)

Laisva sutarties šalies valia sandoriuose išreiškiama žodžiu, raštu, veiksmu ir kitokia valios išreiškimo forma.

Tylėjimas – laikomas valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.

Valios išreiškimas viešu skelbimu (CK 1.65 str.):

Viešu skelbimu valia išreiškiama:

1.įstatymų numatytais atvejais ar

2.sutarties numatytais atvejais.

Skelbiama paskutinės gyvenamosios ar verslo vioetos laikraštyje ir pagrindiniame LR dienraštyje.

Tinkamu paskelbimu prezumuojama: 14 dienų nuo paskutinio paskelbimo dienos.

Viešas skelbimas netaikomas, kai valią išreiškiąs asmuo naetlieka visų įmanomų veiksmų.

Sąlyginis sandoris (CK 1.66 str.), sudarytas priklausomai nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.

Sandoris laikomas sudarytu su;

1. atidedamąja sąlyga (CK 1.66 str. 2d.) – teisių ir pareigų atsiradimas priklauso nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas.

2. naikinamąja sąlyga (CK 1.66 str. 3d.) – teisių ir pareigų pasibaigimas priklauso nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas.

Praktinėje veikloje sutartis galima klasifikuoti pagal paskirtį:

1. skirtas darbo santykiams įforminti ir reguliuoti;

2. skirtas komercinei ir finansinei veiklai plėtoti;

3. taip pat vidaus ūkio reikmėms užtikrinti.

Apskritai sutartis galima klasifikuoti pagal:

1. jų svarbą ir veikimo sritis, zonas, teritorijas ir rinkas

2. galiojimo terminus

3. sutarčių dalyvius, jų teises ir įgaliojimus

4. objektus

5. atsiskaitymo tvarką

6. sutarčių formas

7. kitus požymius.

Sutartys pagal tarpusavio atsiskaitymą ir apmokėjimą gali būti:

1. atsiskaitomosios

2. neatsiskaitomosios.

Atsiskaitomosioms sutartimas būdingas atsiskaitmuas ar kompensacija.

Pagal neatsiskaitomąsias sutartis viena šalis kitai šaliai kompensuoja arba apmoka tik tuo atveju, jei tai numatyta sutartyje ar įstatyme. Iš esmės neatsiskaitomosioms sutartims nenumatomas joks apmokėjimas ar kompensacija.

Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartys gali būti;

1. vienašalės, kai viena iš šalių turi teises, o kita tik pareigas

2. dvišales, kai teisės ir pareigos numatytos abioems šalims.

Sutartys taip pat skirstomos į;

1. konsensualiąsias ir

2. realiąsias.

Konsensualiosios sutartys pradeda galioti nuo jų sudarymo, tai yra nuo šalių susitarimo momento (pvz. Pirkimo – pardavimo, nuomos sutartys).

Realiosios sutartys įsigalioja ne tada, kai šalys jas pasirašo, bet kai bent viena šalis padaro kokį nors sutartą veiksmą (pvz. kai perduoda turtą pagal pasaugos ar dovanojimo sutartį).Sutartys pagal sudarymo būdą skirstomos į:

1. abiejų šalių derybomis sudaromas sutartis ir

2. prisijungiant prie sutarties.

Sutartys pagal gaunamos naudos apibrėžtumą skirstomos į:

1. rizikos sutartis (jose konkrečiai nenustatytas naudos gavimas ar šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo ar nebuvimo) ir

2. ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar šalių pareigų dydis).

Gana didelę sutarčių dalį sudaro viešosios sutartys. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi ( (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos).

Teikiantis visiems paslaugas ar parduodantis prekes juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Komercinės paskirties sutartys gali būti:

1. Vienkartinės

2. Periodiško tiekimo: 1.ilgalaikės (5-10m, 15-20m.), 2.neilgos trukmės (iki 1 metų): 1. trumpalaikės (mėn.)2.arba metinės.

3. Apmokamos pinigais arba prekėmis, mišriai atsiskaitant

4. Apmokamos iš karto arba dalimis

5. Apmokamos iš anksto, gaunant produkciją ar paslaugas arba atidedant apmokėjimą.

Aptariant pirkimo – pardavimo sutartis, dera pažymėti, kad pirkimo – pardavimo sutartys gali būti klasifikuojamos

pagal:

1. pirkimo – pardavimo objektą: 1. prekių ir paslaugų rūšis, savybes, kokybę, kilmę ir t.t

2. pirkimo – pradavimo objektų realumą: realiai egzistuojančių prekių, kurios bus pateiktos pirkėjui ateityje, būsimų prekių, kurių rinkos atskirtos nuo egzistuojančių

3. prekių pristatymo laiką

4. prekių apmokėjimo laiką

5. sutarties dalyvio buvimo vietą

6. išperkamą produkciją, kai atsiskaitoma pagaminta ar išgauta produkcija

7. kliringą, kai pardavėjas (tiekėjas) pirkėjui atidaro trečiojoje šalyje kredito liniją.

SANDORIŲ SUDARYMO FORMA (CK 1.71 str.)

ŽODŽIU RAŠTU KONKLIUDENTINIAIS VEIKSMAIS

ŽODŽIU – leidžiama sandorius sudaryti žodžiu, kai įstatymai ar šalių susitarimas nenumato rašytinės formos.

RAŠTU:

1. Paprasta rašytine forma

2. Notarine forma

Paprasta rašytine forma sudaromi:

• Fizinių asmnų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu;

• Juridinių asmenų steigimo sandoriai

• Prekių pirkimo – pardavomo išsimokėtinai sutartys;

• Draudimo sutartys;

• Arbitražiniai susitarimai

• Kilnojamojo daikto nuomos, ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;

• Preliminarinės sutartys; – tai šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Privalomos rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Jei šalys per preliminarioje sutartyje nurodytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, tačiau vengianti sudaryti sutartį šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

• Kiti sandoriai, kai įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą (CK 1.73 str.).

Pastaba: kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudroma tiek surašant 1 šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais prduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.192 str.).

Notarine forma sudaromi sandoriai:

• Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (CK 1.74 str.)

• Kiti sandoriai, kuriems CK numato privalomą notarinę formą, pvz.:

– rentos sutartis

– dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 litų

– vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) ir t.t.

Pastaba: rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl dalies fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas (CK 1.76 str.).

Konkliudentiniai veiksmai – iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.

Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių sudarymas:

1. Žodinis sandoris gali būti sudarytas paprastos rašytinės formos arba notarinės formos;

2. Paprastos rašytinės formos sandoris gali būti sudaromas notarinės formos.

Pastaba: Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

CK 1.93 str. numato, kad sndoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, jei toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

Užsienyje sudaromų sandorių formai taikomi jų sudarymo vietos įstatymai. Šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokią sandorio formą, jei toks susitarimas neprieštarauja valstybės, kurioje jis sudaromas, įstatymams.

SANDORIŲ REGISTRAVIMAS (CK 1.75 str.):

Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nor sir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai CK nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio įregistravimo.

Neįregistavusios sandorio šalys negli panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teise įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.

SANDORIŲ TEISĖTUMAS

Sandoriai negaliojančiais (visiškai ar iš dalies) pripažįstami, jeigu:

• sandoris prieštarauja viešąjai tvarkai ar gerai moralei;

• sandoris prieštarauja privalomoms (imperatyvioms) įstatymo normoms. Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrąjai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką gavusi, natūra, – atlyginti tą vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatyti kitokie sandorio negaliojimo padariniai;

• sandoris, sudarytas turint akivaizdžiai priešingą LR visuomenės
tikslą;

• sandoris, juridinio asmens vardu sudarytas, prieštarauja jo teisnumui;

• sandoris sudarytas nepilnamečio iki 14 m. amžiaus, išskyrus smulkius buitinius ir kai kuriuos kitus su tėvų ar globotinių sutikimu sudarytus sandorius;

• sandoris sudarytas fizinio asmens, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės;

• sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių;

• sandoris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, tuomet taikomos taisyklės, susijusios su tuo sandoriu, ,kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje;

• sandoris, sudarytas nepilnamečio nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus be savo tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimo, išskyrus sandorius, kuriuos jis pagal įstatymą turėjo teisę sudarinėti savarankiškai, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal tėvų, įtėvių ar rūpintojo ieškinį;

• sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris nor sir būdamas veiksnus, jo sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šio piliečio ieškinį;

• sandoris turto disponavimo reikalu, sudarytas fizinio asmens, kurio veiksnumas yra apribotas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal rūpintojo ieškinį;

• sandoris, sudarytas dėl suklydimo, turinčio esminę reikšmę, gali būti teismine ar arbitražine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal klaidingai veikusios šalies ieškinį;

• sandoris, sudarytas dėl apgaulės, smurto ar grąsinimo arba dėl vienos šaliesatstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat sandoris, kurį fizinis asmuo dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labia nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu;

• nesilaikoma įstatymo reikalaujamos sutarties formos. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalioto sudaryti sandorį asmens arba viršijant įgaliojimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai įgaliojimą jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo momento.

Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies.

Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Jei iš sandorio turinio matyti, kad pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik ateityje.

NEGALIOJANTYS SANDORIAI (CK 1.78-1.79 str.)

NIEKINIS SANDORIS NUGINČIJAMAS SANDORIS

Niekinis sandoris – sandoris, kuris vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, t.y. niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymu nustatyti pagrindai. (Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais nereikia kreiptis į teismą pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Ne visada sandoris yra akivaizdžiai niekinis, todėl esant ginčui, tik teismas gali išspręsti sandorio galiojimo klausimą).

Šalys niekinio sandorio negali patvirtinti.

Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

Niekiniai:

• imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 str.)

• viešąjai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.181 str.)

• tariamasis sandoris (CK 1.86 str.)

• Apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.)

• Sandoriais, sudaryti nesilaikant įstatymo reiklaujamos formos, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 1d., 3d.).

NUGINČIJAMAS SANDORIS

Nuginčijamas sandoris – sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas.

Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti.

Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys.

Nuginčijami:

• Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 str. 1d.)

• Viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams (CK 1.82 str. 2d.)

• Įstatymų numatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryti sandoriai (Ck 1.83 str.)

• Dėl suklydimo sudarytas sandoris (CK 1.90
apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimo ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris (CK 1.91 str.)

• Asmens atstovo, viršijusio įstatymų ar sutarties numatytus apribojimus, sudarytas sandoris (CK 1.92 str.)

• Kiti.

SUTARTIES LAISVES PRINCIPAS (CK 6.156 str.)

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.

IMPERATYVIOS TEISĖS NORMOS IR SUTARTIS (CK 6.157 str.)

Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.

SUTARTIES ELEMENTAI (CK 6.159 str.)

Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra:

1. veiksnių šalių susitarimas,

2. o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

SUTARTIES SUDARYMO TVARKA (CK 6.162 str.):

1. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

2. Kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozitiviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

ESMINĖS SANDORIO SĄLYGOS

Sandoriuose nurodomos esminės ir paprastosios (fakultatyvinės) sąlygos. Sandoris įsigalioja ir sutartis laikoma sudaryta, kada šalys (atitinkamais atvejais – reikalaujama forma) tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos sąlygų. Esminės sąlygos yra tos, kurios tokiais laikomos pagal įstatymą arba yra būtinos tos rūšies sutartims, taip pat visos kitos, dėl kurių vienos iš šalių pareiškimu turi būti susitarta. Jei esminės sąlygos nepateiktos, tokie sandoriai yra neteisėti.

Prie esminių sutarties sąlygų galima priskirti:

1. sutarties objekto ar dalyko nurodymą ir apibūdinimą. Jei objektas yra daiktas, utartyje turi būti pateikti požymiai, išskiriantys šį daiktą iš kitų (pavadinimas, kokybė, kiekis, paskirtis ir t.t.) ;

2. apmokėjimo (atsiskaitymo) dydį (atsiskaitomosioms sutartims) ;

3. įsipareigojimų vykdymo terminus ;

4. sutarties veikimo trukmę;

5. sutarties objekto derinimo ateityje tvarką ;

6. kaštų ir išlaidų paskirstymo, papildomos apmokėjimo vykdant sutartį tvarką ir t.t.;

7. sutarties subjektų, jų rekvizitų nurodymą.

ŠALIŲ PAREIGOS ESANT IKISUTARTINIAMS SANTYKIAMS

1. Šalys privalo elgtis sąžiiningai ir esant ikisutrtiniams santykiams.

2. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.

3. Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padrytus nuostolius.

4. Šalys privalo atskleisti viena kitai jms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.

KONFIDENCIALUMO PAREIGA (CK 6.164 str.)

Jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi tokią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

OFERTA (CK 6.167 str.)

1. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.

2. Oferta gali būti adresuojama;

2.1. konkrečiam asmeniui arba

2.2. nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta).

Oferta gali būti:

o atšaukiama

o neatšaukiama

OFERTOS GALIOJIMAS (CK 6.168 str.)

1. Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas.

2. Ofertą, net ir neatšaukiamą, oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja.

OFERTOS ATŠAUKIMAS (CK 6.169 str.)

1. Kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą.

2. Tačiau oferta negali būti atšaukta, jeigu:

2.1. ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama;

2.2. akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad oferta yra neatšaukiama ir remdamasis ja, atitinkamai veikė.

OFERTOS PABAIGA (CK 6.170 str.)

Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.

Sandorių sudarymo vieta (CK 1.69 str.) laikoma:

1. vienašalio sandorio – valios išreiškimo vieta;

2. dvišalio ir daugiašalio:
gyvenamoji r verslo vieta, jeigu įstatymai ar šalių susitarimas nenumato ko kita arba

2.2. akceptanto gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu sandoriui sudaryti nebūtina, kad oferentas gautų pranešimą apie akceptą.

OFERENTO AR AKCEPTANTO MIRTIS, BANKROTAS, LIKVIDAVIMAS AR NEVEIKSNUMAS (CK 6.172 str.)

Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos iškėlimas, likvidavimas ar neveiksnumas daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo.

AKCEPTAS IR JO FORMOS (CK 6.173str.)

1. Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas nelaikomas akceptu.

2. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

3. Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo.

AKCEPTAVIMO TERMINAS (CK 6.174 str.)

1. Oferta turi būti akceptuojama per ofertoje nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų, – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes.

2. Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada.

AKCEPTAVIMAS PER NURODYTĄ TERMINĄ (CK 6.175 str.)

1. Oferento telegramoje ar laiške nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo telegramos atidavimo išsiųsti arba nuo laiške nurodytos datos, o kai ši data nenurodyta, – nuo ant voko esančios datos. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais oferento nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai oferta pasiekia adresatą.

2. Valstybinių švenčių ar ne darbo dienos įskaičiuojamos į nustatytą akceptavimo terminą. Tačiau, jeigu pranešimo apie akceptą negalima įteikti oferentui dėl to, kad paskutinė termino diena yra valstybinė šventė ar ne darbo diena, tai terminas baigiasi pirmą po jos einančią darbo dieną.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3226 žodžiai iš 6386 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.