Sandoriai sandorių rūšys
5 (100%) 1 vote

Sandoriai sandorių rūšys

112131415161

Turinys:

1. Įvadas 1

2. Sandorio sąvoka. Sandorio elementai. 1

3. Sandorio turinys 4

4. Sandorio forma 5

5. Sandorių rūšys 9

6. Sandorių galiojimas 18

7. Sandorių negaliojimas 19

8. Sandorio negaliojimo pasekmės 21

9. Sandorių negaliojimo pagrindai 22

10. Išvados 27

11. Literatūra 28

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2 dalyje nagrinėjamos sandorio funkcijos civilinių santykių teisinio reguliavimo mechanizme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei kitais norminiais teisės aktais šiame darbe norėčiau panagrinėti, kaip Lietuvos Respublikoje veikia sandorių sudarinėjimas, kokios jų rūšys, formos, galiojimo sąlygos ir negaliojimo pagrindai.

Tema aktuali, Lietuvos Respublikai einant demokratijos keliu ir integruojantis į Europos Sąjungą.

Nagrinėjant šią temą, visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas yra sandoris Lietuvos teisės sistemos sampratoje.

1. Sandorio sąvoka.

Kiekviena sutartis yra sandoris, tačiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Sutarties sąvoka daugiareikšmė. Ji įstatymuose, mokslinėje ir mokymo literatūroje suprantama kaip:

1) rašytinis dokumentas, kuris nustato šalių teises ir pareigas;

2) teisinis santykis, kuris atsiranda iš šalių susitarimo;

3) juridinis faktas, kuris yra šalių susitarimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnį sandoriai suprantami kaip asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai – labiausiai paplitęs pagrindas atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms. Sandoris yra teisinis veiksmas tam tikram tikslui pasiekti. Tuo jis skiriasi nuo įvykio.

Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštarauja įstatymams. Šiuo požymiu sandoriai skiriasi nuo neteisėtų teisinių veiksmų, dėl kurių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, prievolė atlyginti padarytą žalą, prievolė grąžinti įgytą turtą be pagrindo ir kt.

Požymis, skiriantis sandorį nuo kitų teisėtų veiksmų yra tas, kad šie teisėti veiksmai specialiai nukreipti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panaikinti. Tuo sandoris skiriasi nuo kitų teisėtų veiksmų, būtent nuo juridinio poelgio, su kuriuo įstatymas taip pat sieja atsirandančius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo į tai nukreipti.

Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris sako, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tik tai negali prieštarauti įstatymams. Įstatymas draudžia versti kita asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai yra nustatyta pareiga sudaryti sutartį. Sutarties sąlygas šalys gali nustatyti savo nuožiūra, tačiau jeigu tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, šalys savo susitarimu negali jų pakeisti, apriboti ar panaikinti.

Sandorių dalyviai yra visi civilinės teisės subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, o atskirais atvejais – valstybė ir savivaldybė.

Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektyviškumą (t.y. teisnumą ir veiksnumą), kuriam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymas. Šie reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims skirtingi.

Sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią: vienašaliame sandoryje – vienas asmuo, dvišališkame sandoryje – abi šio sandorio šalys, o daugiašaliame sandoryje – du ar keli asmenys, įsipareigojantys užsiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens.

Sandoriams yra būdingi ir tam tikri požymiai:

1) veiksmai, nukreipti į visiškai apibrėžtų teisinių pasekmių sukūrimą;

2) valios išreiškimas yra šalių susitarimas;

3) šalių valia išreiškiama tam tikra forma (žodine, rašytine, notarine);

4) šalių valia išreiškiama įstatymo nustatyta tvarka;

5) šalių susitarimu nustatomos, keičiamos ir nutraukiamos jų teisės ir pareigos.

Dažniausiai praktiniame žmonių gyvenime sudaromos darbo, nuomos, panaudos, rangos, reklamos, samdos, paskolos, remonto, materialinės atsakomybės, pirkimo – pardavimo, vežimo, draudimo, bendradarbiavimo, labdaros, užstato, perdavimo, hipotekos, vartotojų ir kitas sutartis.

2. Sandorio turinys – sandorio sąlygos.

Sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisniam aktui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia žmogaus norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai.

Asmuo, sudarydamas sandorį, gali turėti įvairių tikslų. Įstatymai negali numatyti kiekvieno sandorio tikslo. Be to, tai ir nereikalinga, nes teisės normos reguliuoja santykius pagal vienarūšius santykius. Sandorių rūšis nesikeičia nuo jo dalyvių konkrečių poreikių, tikslų. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo kontrakcijos sutartis nesikeis nuo to, ar ji sudaryta maisto, ar pramoninių prekių įmonių gamybos poreikiams tenkinti.

Kiekvienas įstatyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Teisinę reikšmę turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio
siekia šalys, sudarydamos sandorį, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo šio teisinio tikslo priklauso sandorio teisinė prigimtis.

Žmogus sudaro sandorį, vadovaudamasis tam tikrais motyvais. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi įtakos susiformuoti žmogaus vidinei valiai. Tačiau jie neturi jokios teisinės reikšmės sudarius sandorį. Visai neatsižvelgiama į sandorio motyvus, t.y. į tas priežastis, kurios paskatino sudaryti sandorį. Motyvai teisinę reikšmę gali įgyti tik tuo atveju, jeigu jie įtraukiami į sandorio sąlygas.

3. Sandorio forma.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnį sandoriai gali būti sudaromi žodžiu ar raštu (paprasta arba notarine forma). Kaip atskira sandorio sudarymo forma išskiriami konkliudentiniai veiksmai.

Žodiniai sandoriai sudaromi ir vykdomi tuo pačiu metu, t.y. šalys vienu metu įvykdo įsipareigojimus. Dauguma sandorių sudaromi raštu ir priskiriami paprastiesiems. Tokio sandorio gali būti vienas egzempliorius, kurį pasirašo abi šalys. Įstatymas numato, kokius sandorius privaloma sudaryti rašytine forma. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.73 straipsnį paprasta rašytine forma turi būti sudaromi:

– fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu;

– juridinių asmenų steigimo sandoriai;

– prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys;

– draudimo sutartys;

– arbitražiniai susitarimai;

– kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;

– preliminarinės sutartys;

– asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;

– taikos sutartys;

– kiti sandoriai, kuriems Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą, pavyzdžiui, didesnio turto dovanojimui, rankpinigiams įforminti, paskolos, panaudos, pavedimo, rangos, faktoringo, lizingo ir kt..

Sandoriai pasirašomi visų šalių. Šalys susitarimu gali nustatyti ir papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų pavyzdžiui, tam tikrų asmenų parašų buvimą, antspaudavimą ir kt.. Plintant elektroninėms ryšio priemonėms ir jų galimybėms, kai įteisinama elektroninio parašo teisė, sandorių sudarymo ir palaikymo sistema kinta iš esmės, darosi vis operatyvesnė, lankstesnė, informatyvesnė. Svarbu, kad visi šie dokumentai būtų aptarti ir suderinti ir galiausiai pasirašyti visų sandorio dalyvių arba jų įgaliotinių bei juose būtų išdėstytos visos esminės sąlygos.

Nemaža rašytinių sandorių teisiškai įsigalioja tik tuomet, jei jie patvirtinti notaro ir įregistruoti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsnis nurodo, kad notarine forma turi būti sudaromi:

1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;

2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);

3) kiti sandoriai, kuriems civilinis kodeksas nustato notarinę formą.

Įstatymas taip pat gali numatyti, jog sandoris turi būti ne tik notariškai patvirtintas, bet ir įregistruotas tam tikrose valstybės institucijose. Toks sandoris pradeda veikti tik įregistruotas. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris turi būti notariškai patvirtintas ir įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Nustatytos sandorio formos ir registracijos nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį daro negaliojantį, nes Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.93 straipsnis teigia: sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, jei toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

Sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią: vienašaliame sandoryje – vienas asmuo, dvišaliame sandoryje – abi šio sandorio šalys, o daugiašaliame sandoryje – du ar keli asmenys, įsipareigojantys užsiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens.

Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidinės valios. Būtina, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Todėl reikalinga kokiu nors būdu viešai ją pareikšti. Toks valios išreiškimas vidinei valiai suteikia įstatymu numatytas teisines pasekmes. Vidinis – neišreikštas – psichinis būvis pats savaime civilinių pasekmių sukelti negali. Išreiškiant valią, sudaromas sandoris ir nustatomas sandorio turinys.

Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Būtina vidinės valios – subjektyvinio elemento – ir valios išreiškimo – objektyviojo elemento – vienybė.

Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūtys sandoriui sudaryti,arba kilti ginčai tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Todėl valios išreiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Pasitaiko, kad valios išreiškimas neatitinka vidinės valios. Tada sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios išreiškimo, reikia perduoti daiktus arba pinigus. Valios išreiškimas ir kiti sandorį sudarantys veiksmai vadinami sandorio juridine sudėtimi.

Sandorių forma vadinamas sandorio dalyvių valios išorinio reiškimo būdas. Valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma, ir netiesiogine – konkliudentinių veiksmų forma.

Tiesiogiai
išreiškiant valią, susiformavusi vidinė valia atsispindi žodžiuose (žodine arba rašytine forma). Kitaip valia pareiškiama netiesiogiai – konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai – tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį. Šiuo atveju asmens valia neišreikšta žodžiais, bet iš veiksmų galima nustatyti jo ketinimus. Pavyzdžiui, parduotuvėje išdėstytos prekės išreiškia pardavėjo pasiūlymą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Konkliudentiniais veiksmais gali būti išreikšta asmens valia sudaryti tik tokius sandorius, kuriems įstatymas nenumato tam tikros formos, nei žodinės, nei rašytinės.

Asmens valia gali būti išreikšta tylėjimu. Tylėjimas laikomas valios išreiškimu sudaryti sandorį tik įstatymų numatytais atvejais. Pavyzdžiui, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui.

Dažniausiai sandoriai sudaromi žodžiu arba rašytine forma. Žodine forma asmenys sudaro sandorius betarpiškai tardamiesi žodžiu, neišreikšdami valios raštu – dokumentuose. Sudarant rašytinius sandorius, jų dalyviai valią išreiškia raštu – dokumentuose.

Sandorių rašytinė forma būna paprasta ir notarinė. Paprasta rašytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvių (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvių (dalyvio) parašas. Sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jei fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti sandorį už jį gali pasirašyti kitas, jo įgaliotas, fizinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.76 straipsnį, šiais atvejais reikia nurodyti priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo negalėjo pats pasirašyti.

Nesilaikant įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos, gali atsirasti dvejopos teisinės pasekmės. Pirma, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo arba jo sąlygų, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teisės remtis liudytojų parodymais. Jeigu šalys, sudarydamos sandorį, nesilaikė reikalaujamos paprastos rašytinės formos, bet neginčija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojančiu ir jokių neigiamų teisinių pasekmių neatsiras. Antra, sandoris negalioja, kai įstatymas tvirtai nustato, kad nesilaikius reikalaujamos paprastos rašytinės formos, jis negalios.

Įstatyme nustatyta bendra taisyklė, kad sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl kai sandoriui privaloma notarinė forma, jis laikomas sudarytas tik nuo to momento, kai notaras patvirtina sandorį. Iš šios bendros taisyklės įstatymas numato vieną išimtį, kai viena iš šalių visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti.

4. Sandorių rūšys.

Sandoriai nuo kitų teisės šakų teisinių aktų (nuo administracinių teisinių, šeimos teisės aktų ir t.t.) skiriasi santykių sfera, kurioje jie taikomi, savo subjektine sudėtimi ir sandorių dalyvių bei kitus juridinius aktus atliekančių asmenų padėtimi.

Sandoriai dažniausiai taikomi turtinių santykių, kurie turi tam tikrą ekonominę vertę, sferoje. Tuo tarpu šeimos teisėje vyrauja asmeniniai teisiniai santykiai ir atitinkami juridiniai aktai.

Praktinėje veikloje sandorius galima klasifikuoti pagal paskirtį: skirti darbo santykiams įforminti ir reguliuoti, skirti komercinei ir finansinei veiklai plėtoti, taip pat vidaus ūkio reikmėms užtikrinti.

Sandoriai klasifikuojami į rūšis pagal sandorio dalyvių valios išreiškimo pobūdį, pagrindo specifiką ir sandorio sudarymo būdus.

Civilinio kodekso 6.160 straipsnis įvardija kai kurias sutarčių rūšis: „Sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės; atlygintinės ir neatlygintinės; konsensualinės ir realinės; vienkartinio įvykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos.“

1) Atlygintini ir neatlygintini sandoriai.

Šių sandorių skirstymo į rūšis pagrindas yra atlygintinumas.

Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (perduoda daiktą, atlieka darbus ir t.t.), gaudama iš jos materialinį ekvivalentą (atlyginimą). Toks ekvivalentas dažniausiai būna pinigai, bet taip pat gali būti ir daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai. Atlygintiniems sandoriams būdinga, kad viena sandorio šalis, atlikdama veiksmą kitos šalies naudai, įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį veiksmą.

Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos ekvivalento negauna. Pavyzdžiui, neatlygintini sandoriai yra dovanojimo, panaudos ir kitos sutartys.

Dauguma sandorių pagal savo objektyvią teisinę prigimtį yra atlygintini. Tokie sandoriai, pavyzdžiui, yra pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos, pervežimo ir kitos sutartys. Kiti sandoriai gali būti tik neatlygintini. Pavyzdžiui, dovanojimo, panaudos sutartys ir kt. Neatlygintinų sandorių yra gerokai mažiau. Paprastai juos sudaro fiziniai asmenys.

Kai kurie sandoriai pagal šalių susitarimą gali būti ir atlygintini, ir neatlygintini, kaip pavyzdžiui paskolos, pavedimo, pasaugos ir kitos sutartys.

Labai svarbu, nuo kurio
sandoris, t.y. teisinis veiksmas, įgyja teisinę galią. Civiliniai įstatymai vadovaujasi dviem kriterijais: a) šalių susitarimu, b) daikto perdavimo momentu. Civilinės teisės sistemos pagal šiuos kriterijus sandorius skirsto į kosensualinius ir realinius.

2) Konsensualiniai ir realiniai sandoriai.

Sandoriai į šias rūšis skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Toks skirstymas būdingas tik dvišaliams sandoriams. Šis skirstymo kriterijus nulemia momentą, nuo korio sandoris laikomas sudarytu.

Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta forma reiškia suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos formos. Tokių sandorių yra dauguma. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento sandoris laikomas sudarytu.

Realiniu vadiname sandorį, kuris sudaromas, kai viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtinta šalims savo suderintą valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios išreiškimo, o reikalinga perduoti daiktą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.317 straipsnis).

Skirstant sandorius į nurodytas rūšis, nereikia painioti sandorių sudarymo būdo su tuo, kaip atskiras sandoris gali būti įvykdytas. Pavyzdžiui pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, nes jai sudaryti pakanka šalių susitarimo. Dažnai tokios sutarties sudarymas sutampa su daikto perdavimu, tačiau vien dėl to pirkimo pardavimo sutartis netampa realiniu sandoriu. Realiniuose sandoriuose daikto perdavimas išreiškia sandorio sudarymą, o konsensualiniuose sandoriuose jų vykdymas gali sutapti su sudarymu, bet tai nebūtina. Todėl įvairūs sandoriai gali būti tik konsensualiniai arba tik realiniai.

3) Kauzaliniai ir abstraktūs sandoriai.

Taip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas, t.y. teisinis tikslas.

Kauzaliniu vadiname sandorį, kuriame nurodytas jo pagrindas. Šiame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys, sudarydamos sandorį. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas pagal sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą. Jeigu sandoryje nenurodomas pagrindas arba tas pagrindas prieštarauja įstatymams, sudarytas sandoris nesukelia teisinių pasekmių. Dauguma sandorių civilinėje apyvartoje yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais.

Abstrakčiu laikome tokį sandorį, kuriame nenurodytas jo pagrindas. Iš tokio sandorio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai nuo savo pagrindo abstrahuotas (atitrauktas atskiras) sandoris.

Paprastai įstatymas sandorį pripažįsta galiojančiu, jeigu sandoryje nurodytas jo pagrindas ir jis neprieštarauja įstatymams. Tiktai atskirais atvejais galiojančiais pripažįstami tie sandoriai, kuriuose jų pagrindas nenurodytas. Toks abstraktus sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą, nenurodant jo išdavimo priežasties.

Abstrakčių sandorių praktinė reikšmė yra ta, kad jie turi didelę apyvartą, jie plačiai naudojami laisvos rinkos šalyse. Abstrakčių sandorių yra nedaug, pavyzdžiui, prievolė pagal kontokorentinės sąskaitos saldo, čekiai.

4) Fiduciariniai sandoriai.

Šiai grupei priskiriami sandoriai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio pasitikėjimo reikšmę, kai sandoris sudaromas.

Fiduciariniu (pasitikėjimo) vadiname sandorį, kurio dalyvių vidiniai ir išoriniai santykiai turi sutapti. Šių sandorių esmė remiasi jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu. Tai būdinga tiems tarp dviejų šalių sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito šio sandorio dalyvio teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis (pavedimo sutartis). Tokiu būdu tarp sandorio dalyvių atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno šio sandorio dalyvio su trečiaisiais asmenimis išoriniai santykiai. Vienu iš tokių sandorių, kuriuo siekiama, vienam sandorio dalyviui tarpininkaujant, sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis, yra pavedimo sutartis.

Šiais atvejais tretieji asmenys žino, kad įgaliotinis veikia ne savo, o įgaliotojo vardu, todėl, prieš sudarydami sandorį, patikrina įgaliotinio įgaliojimus.

Kiek kitokią reikšmę sandorio šalių tarpusavio pasitikėjimas turi komiso sutartyje. Komiso sutartimi komitentas paveda komisionieriui atlikti vieną ar kelis sandorius. Atlikdamas šiuos sandorius komisionierius veikia savo vardu, ir iš sandorių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, jam atsiranda teisės ir pareigos. Komiso sutarties vidiniai santykiai nepasireiškia komisionieriaus išoriniuose teisiniuose santykiuose. Vadinasi, tretieji asmenys neturi galimybės kontroliuoti komiso sutarties dalyvių vidinių teisinių santykių, todėl šiuose sandoriuose ypatingą reikšmę turi pasitikėjimas.

Sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Į rūšis skirstoma atsižvelgiant į tai, ar sandoryje išreiškiama vienos, ar daugiau šalių valia. Sandorio šalies sąvoka nesutampa su sandorio dalyvio sąvoka, todėl jų negalima painioti.

1) Vienašaliai sandoriai.

Vienašaliu laikomas toks
sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos šalies valios išreiškimo. Šiuo atveju nėra kitos šalies priešpriešinės valios išreiškimo ir įstatymo numatytoms teisinėms pasekmėms atsirasti pakanka vienos šalies valios. Paprastai vienašalį sandorį sudaro vienas asmuo. Tačiau kai kuriuos vienašalius sandorius gali sudaryti ir daugiau asmenų, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena šalis.

Vienašaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi mažiausiai tarp dviejų asmenų. Dažniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar šį valios pareiškimą suvokia, žino asmuo, kuriam jie skirti. Tačiau atskirais įstatyme numatytais atvejais vienašalis sandoris įgyja teisinę galią tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, žino šį valios pareiškimą. Savarankiškai naudojamų vienašalių sandorių yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas). Dauguma vienašalių sandorių yra pagalbinio pobūdžio sutartyse. Pavyzdžiui, vykdant pavedimo sutartį, duodamas įgaliojimas, vykdant pervežimo sutartį, pakeičiamas gavėjas ir t.t.

2) Dvišaliai sandoriai.

Dvišaliu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų šalių tarpusavyje suderintos priešpriešinės valios išreiškimo. Pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartyje išreiškiama tarpusavyje suderinta tiekėjo valia perduoti produkciją (prekes) ir priešpriešinė pirkėjo valia tą produkciją (prekes) priimti ir už ją sumokėti. Šalimi gali būti vienas ar daugiau asmenų, pavyzdžiui, keli asmenys pardavėju ar pirkėju. Sandoris laikomas dvišaliu todėl, kad jame yra dvi šalys, turinčios priešpriešines teises ir pareigas. Į sandoryje dalyvaujančių asmenų skaičių neatsižvelgiama.

Paprastai dvišaliame sandoryje dvi šalys išreiškia priešpriešinę valią. Ši taisyklė turi vieną išimtį, kai dvi šalys sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pavyzdžiui, dvi žemės ūkio bendrovės sudaro sutartį statyti kultūros namus. Šioje sutartyje šalių veikla nukreipta vieningam tikslui, ir nėra priešpriešinės valios.

3) Daugiašaliai sandoriai.

Daugiašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų ar daugiau šalių valios pareiškimų ir jais siekiama tam tikro vieningo rezultato. Šie valios pareiškimai nėra priešpriešiniai. Kiekvieno daugiašalio sandorio šalis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. Galiojantys įstatymai numato tik vieną daugiašalį sandorį – jungtinės veiklos sutartį. Pavyzdžiui, daugiašalis sandoris yra penkių žemės ūkio bendrovių sutartis bendromis jėgomis pastatyti poilsio namus.

Įprastiniai ir sąlyginiai sandoriai.

Įprastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose paprastai teisės ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį.

Sąlyginiais sandoriais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatytų aplinkybių, sąlygų ateityje įvykimo ar neįvykimo. (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.66 straipsnis) Aplinkybė, kuri numatoma kaip sandorio sąlyga, gali būti įvykis (mirtis) ir veiksmas (pirkimo – pardavimo sutartis). Jis gali būti nevalingas – nepriklausantis nuo sandorio dalyvių valios (įvykis, trečiojo asmens veiksmai), ir valingas – priklausantis nuo sandorio dalyvių valios. Sąlygos yra juridiniai faktai, kurie gali būti išreikšti teigiama forma ( jeigu gausiu kelialapį į sanatoriją) arba neigiama forma (jeigu sūnus nevažiuos atostogų).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3441 žodžiai iš 6703 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.