Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas
5 (100%) 1 vote

Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas

1121

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

VADYBOS KATEDRA

STUDIJŲ PROGRAMA

TARPTAUTINIO VERSLO VADYBA

SANTUOKOS NEGALIOJIMAS IR SANTUOKOS NUTRAUKIMAS

Rašto darbas

1TV KURSO STUDENTAS

VADOVAS

Klaipėda, 2006

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………………..3

I. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai…………. ……………………………………………..4

1. Santuokos sudarymo sąlygos………………………………………………………………..4

2. Nepranešimas apie ligą……………………………………………………………………..6

3. Fiktyvi santuoka……………………………………………………………………………..6

II. Santuokos nutraukimo pagrindai ir tvarka……………………………………………..…………………8

Išvados………………………………………………………………………………………………………12 Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………….…………….13

ĮVADAS

Mano rašyo darbo tema yra „Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas“.

Ši tema yra aktuali šiandienai, kadangi nutrauktų santuokų skaičius auga, taip pat atsiranda nauji sutuoktinių tarpusavio santykiai, reguliuojami vedybinės sutarties.

Šeima yra didi vertybė. Mūsų valstybės požiūris į ją įtvirtintas pagrindiniame valstybės įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“1.

Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.

Santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia.

1. SANTUOKOS PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA PAGRINDAI

Santuokos negaliojimas – tai panaikinimas teismine tvarka subjektyvinių šeiminių teisių ir pareigų tarp asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia kaip sudaryta nesilaikant įstatymų nuostatų jos sudarymui sąlygų ir tvarkos. Įregistruota santuoka laikoma galiojančia tol, kol teismo tvarka bus pripažinta negaliojančia.

Pagrindus, kuriems esant santuoka pripažįstama negaliojančia, galima skirstyti į tris grupes ( LR CK 3.37str.1d.):

1. santuoka negalioja, jeigu buvo pažeistos materialiosios jos sudarymo sąlygos (3.12- 3.17str., 3.40str.);

2. vieno sutuoktinio nepranešimas kitam apie tai, jog serga venerine liga / AIDS ( LR CK 3.21str.3d.);

3. fiktyvi santuoka (LR CK 3.39str.).

Taigi santuoka pripažįstama negaliojančia, kai teismas nusprendžia, kad buvo pažeistas vienas iš pagrindų. Tai yra tam tikri principai, kurių reikia laikytis ir moraliniu, ir teisiniu požiūriu. Kai kuriuos iš šių principų reglamentuoja ir Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis įstatymas. Toliau plačiau aptarsiu minėtuosius pagrindus.

1.Santuokos sudarymo sąlygos

Prieš sudarant santuoką turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos, o esant pažeistoms šioms sąlygoms teismas gali santuoką pripažinti negaliojančia:

– Skirtinga lytis (CK 3.12str). Santuoką leidžiama sudaryti tik skirtingos lyties asmenims, tai yra vyrui ir moteriai. Šis reikalavimas grindžiamas moralinėmis, tradicinėmis pažiūromis į šeimą. Nors kai kuriose valstybėse jau yra leista tuoktis ir skirtingos lyties asmenims. Tokia santuoka įteisinta Danijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kai kuriose kitose Vakarų valstybėse. Šiuolaikinės medicinos pagalba galima pakeisti lytį, tačiau pagal LR įstatymus sudarant santuoką reikia vadovautis tuo, kokia lytis buvo žmogui gimus.

– Savanoriškumas (CK 3.13str., 3.40str). Tai vienas iš santuokos minėtų požymių. Santuoka sudaroma tik moters ir vyro laisva valia. Šioje sąlygoje išreiškiamas asmens laisvės principas: “ Žmogaus laisvė neliečiama” , “Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu” , “Santuoka gali būti sudaryta tik laisvu ir visišku besituokiančiųjų sutikimu.” Santuoka gali būti nutraukta, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesuprato savo veiksmų prasmės ir nagalėjo jų valdyti (nors teismo nėra pripažintas neveiksniu). Prie to priskiriamas apsvaigimas nuo alkoholio, nuo narkotikų ar panašiai. Be to ir dėl senatvės asmuo galėjo nesuprasti savo veiksmų – žinoma tokia santuoka taip pat gali būti pripažinta negaliojančia pareiškus ieškinį. CK 3.40str.2dalyje komentuojama, kad santuoka gali būti nutraukta, jei asmuo buvo priverstas (pvz., šantažas) sudaryti santuoką, jam buvo grasinama (fiziškai, psichiškai paveikiamas žmogus) ar apgaulės būdu.

Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta klaida kaip santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindas. Klaida turi
būti esminė, tai yra, kad suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl: 1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas; 2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą.

– Santuokinis amžius ( CK 3.14str.). “Vyrai ir moterys, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių ribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką ir sukurti šeimą.” Santuokinis amžius yra 18 metų. Šis amžius siejamas su pilnametyste atsižvelgiant į moralinius ir medicininius sumetimus. Teisiniu požiūriu asmuo sulaukęs 18 metų yra pilnametis, o tai reiškia, kad įgyja visišką civilinį veiksnumą (gali pats atsakyti už savo veiksmus) – gali laisvai sudaryti santuoką. Tačiau esant svarbioms priežastims (pvz.,nėštumas) teismo tvarka santuokinis amžius gali būti sumažintas, bet ne daugiau kaip trejais metais. Tik tokiu atveju leidžiama nepilnamečiams tuoktis. Teismas taip pat išklauso tėvų/globėjų nuomonę – kuri turi didelę reikšmę teismo sprendimui dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Taigi nepilnamečio, kuriam nustatyta tvarka nebuvo sumažintas amžius, sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia.

– Veiksnumas (CK 3.15str.). Asmuo, teismo pripažintas neveiksniu, negali išreikšti savo valios ir jo sudaryta santuoka prieštarautų jau minėtam savanoriškumo principui. Tačiau asmens pripažinimas neveiksniu sudarytos santuokos nedaro negaliojančios, išskyrus atvejus: “Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio ieškinį, jeigu jis įrodo, kad santuokos sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.”

– Draudžiama pažeisti monogamijos principą ( CK 3.16str.). Monogamijos principas yra vienas iš minėtų santuokos požymių. Nenutraukus pirmosios santuokos negalima sudaryti kitos. Vyras ar moteris negali turėti dviejų sutuoktinių.

– Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams. “Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviamas su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams ir seserims, pusbroliams su puseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais” Šių minėtų sutuoktinių kraujo giminystės santykių, taip pat jų įvaikinimo fakto konstatavimas yra absoliutus santuokos nagaliojimo pagrindas. Ir moraliniu, ir teisiniu požiūriu tokia santuoka negalima.

2. Nepranešimas apie ligą

Sutuoktinių sveikata yra svarbus šeimos sukūrimo veiksnys, reikšmingas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų palikuonims. Todėl asmuo kuris serga tam tikra liga, kuri gali pakenkti sutuoktinių asmeniniam gyvenimui turi apie tai pasakyti kitam sutuoktiniui, kad nebūtų pagrindo pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

Asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis serga AIDS arba venerine liga ir nepranešė apie tai būsimajam sutuoktiniui prieš sudarant santuoką, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia. Tačiau to reikalauti gali tik sąžiningas sutuoktinis (nuo kurio faktai buvo nuslėpti). Jeigu asmuo įrodo, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, kad serga tokia liga, tokiu atveju teismas santuokos nepripažįsta negaliojančios.

3. Fiktyvi santuoka

Santuoka sudaroma dviejų žmonių, kurių tikslas – sukurti šeimą. Tai yra vienas iš santuokos požymių. O jeigu santuoka sudaroma neturint tikslo ir neketinant sukurti šeimos santykių, tokia santuoka yra fiktyvi. Tai tik išorinė santuokos forma, neturinti turinio – santuokos imitavimas. Šiuo atveju santuoka neišreiškia tikrosios sutuoktinių valios. Tikroji jų valia tokiu atveju susijusi su kitais tikslais. Santuokos institutas naudojamas siekiant tam tikrų neteisėtų tikslų, teisių, kurių be santuokos nebūtų galima turėti, įgyti (pvz., santuoka sudaroma, kad būtų gauta pilietybė). Santuokos imitavimas gali būti abipusis (abu sutuoktiniai neketina kurti šeimos, santuoką sudarė savais tikslais) arba vienpusis (sąžiningojo sutuoktinio tikslas sukurti šeimą, o kito tikslas ne šeimyniniai santykiai – santuoką sudaro apgaudinėdamas).

Jei buvo sudaryta fiktyvi santuoka, tačiau jos metu gimė abiejų sutuoktinių vaikas – vadinasi atsirado šeimyniniai santykiai ir tokios santuokos jau negalima pripažinti fiktyvia.

Taigi esant šiems pagrindams, nesilaikant įstatymų numatytų taisyklių, santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Santuoką pripažinti negaliojančia gali tik teismas. Tokios bylos nagrinėjamos ieškinio teisena. Santuokos negaliojimo pagrindai yra įvairūs – vienais atvejais pažeidžiamas tik privatus, kitais – tik viešasis interesas, tad vienu atveju ginamas privatus, kitu – viešasis interesas. Todėl teisinį interesą reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia gali turėti ne tik sutuoktinis, bet ir kiti privatūs asmenys arba valstybė.

2. SANTUOKOS NUTRAUKIMO PAGRINDAI IR TVARKA

Santuoka yra tradicinis šeimos pagrindas, tad jos nutraukimas dažniausiai reiškia ir šeimos iširimą. Todėl pripažįstamas – tiek viešasis, tiek privatus interesas išsaugoti šeimą, kiek įmanoma. Dėl šios priežasties įstatyme nurodyti išsamūs santuokos pasibaigimo atvejai
tvarka. Yra du santuokos pabaigos atvejai:

1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.

2. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių ( sutuoktinio ) kaltės.

CK 3.49 straipsnio pirmoje dalyje numatyti du santuokos pasibaigimo pagrindai:

1) Vieno iš sutuoktinių mirtis. Santuoka pasibaigia ne sutuoktinių valia, o dėl objektyvių priežasčių. Santuokos pasibaigimas šiuo pagrindu detalizuojamas CK 3.50 straipsnyje,

2) Ištuoka tai yra santuokos pasibaigimas abiejų ar vieno sutuoktinio valia. Santuokos pasibaigimas ją nutraukiant, atvejai, tvarka ir teisiniai padariniai reglamentuojami CK 3.51 – 3.72 straipsniuose.

CK 3.49 straipsnio antroje dalyje nurodyti trys galimi ištuokos, tai yra santuokos pasibaigimo ją nutraukiant, atvejai:

1) bendru abiejų sutuoktinių sutikimu;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1532 žodžiai iš 3061 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.