Įvadas
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai
vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios jvykių),
kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės
turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus,
keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apirntį bei struktūrą, taip pat
ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip,
sakykirn, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajarnas bei
sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas ūkinis faktas,
susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruotas
valdžios nustatyta tvarka ir privalo atsispindėti metinėje finansinėje
atskaitomybėje, taip pat turi būti pateiktas įmonės valdytojams. Kaupiama
visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybės rūšies pasikeitimus
per tam tikrą laikotarpį, vadinama sąskaitomis. Pasaulinėje verslo
praktikoje naudojama tūkstančiai įvairiausių sąskaitų. Apskaitos atsiradimo
stadijoje buvo naudojamos tik personalinės (asmenų, valdžiusių pinigus)
sąskaitos. Vėliau atsirado įvairių rūšių nuosavybės, pirkimo, pardavimo,
atsiskaitymo ir kitos sąskaitos.
1. Buhalterinės apskaitos sąskaitų sandara
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų
(sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų
valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikią poveikį veiklos
rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo
fiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį
bei strukturą, taip pat ir tuos, kurie įmones turtą ar jo strukturą veikia
ne tiesiogiai (kaip, tarkime, už pinigus perkant atsargas), bet ir per
uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant.
Kiekvienas ūkinis faktas, susįjęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi
būti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka, o dėl jo įvykę turto ar
nuosavybes sudėties pasikeitimai privalo būti atspindėti metinėje
finansineje atskaitomybeje, taip pat turi būti pateiktas įmonės
valdytojams.
Buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenų atspindėjimo tvarka
yra vienas pagrindinių faktų lemiančių jų sandarą.
1. Pinigų pasikeitimo per apskaitinį laikotarpį (mėn.) sąskaita
Pinigų pasikeitimus per mėnesį galime užregistruoti lentelėje.
Tačiau, kaip matome, nelengva suskaičiuoti visus per tą laiką gautus ir
išleistus pinigus, juolab kad įplaukų ir išmokėjimų kiekvieną dieną būna
dešimtys, o didesnėse įmonėse – ir šimtai. Pavizdyje, tam reikia
perskaičiuoti visas lentelėje įrašytas sumas. Todėl būtų patogu šiek tiek
patobulinti lentelę: „sumos“ stulpelj padalinti į 2 dalis ir į vieną rašyti
tik gautas sumas (pinigų padidėjimą), o į kitą – tik išmokėtas sumas
(pinigų sumažėjimą) (žr. 1.1. 1 lentelę).
(1.1. 1) lentelė
Pinigai
|Data |Gauta |Išrnokėta |
|Pinigų likutis |10000 |
|lapkričio 1 d. | |
|lapkričio 3 d. |4200 | |
|lapkričio 5 d. | |2800 |
|lapkričio 10 d. | |200 |
|lapkričio 16 d. |600 | |
|lapkriao 18 d. |3500 | |
|lapkriao 22 d. | |1700 |
|lapkričio 23 d. |8900 | |
|lapkričio 28 d. | |7600 |
|/s viso |17200 |12300 |
|Pinigų likutis |14900 |
|lapkričio 30 d. | |
| | |
| | |
Iš šios lentelės matome, kad per lapkritį įplaukė 17200 Lt, o išmokėta
12300 Lt. Išleistų ir gautų pinigų sumų skirtumas parodys, kiek pinigų
padaugėjo (17200 -12300 „• = 4900). Ši lentelė yra gerokai informatyvesnė
nei ankstesnioji. Tuo tarpu darbo jai užpildyti reikėjo tiek pat.
2. Pinigų pasikeitimo per apskaitinį laikotarpį (mėn.) sąskaita su
likučiu
Aptartą lentelę galima būtų vadinti sąskaitomis, tačiau
apskaitininkai naudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesnius
registrus. Iš (1.1. 1) lentelės neįmanoma greitai nustatyti, kokia pinigų
suma įmonė disponavo vieną ar kitą lapkričio dieną. 0 šie duomenys įmonei
labai svarbūs, nes nuolat reikia stebėti, kaip keičiasi pinigų,
svarbiausios atsiskaitymo priemonės, kiekis. Tuo tikslu šie registrai
papildomi dar viena skiltimi, skirta likučiui po kiekvienos operacijos
(1.2. 1lentelė) apskaičiuoti.
(1.2.
1lentelė)
Pinigai
|Data |Gauta|Išmokėt|Likutis|
| | |a | |
|Pinigų likutis | | |10000 |
|lapkričio 1 d. | | | |
|lapkričio 3 d. |4200 | |14200 |
|lapkričio 5 d. | |2800 |11400 |
|lapkričio 10 d. | |200 |11200 |
|lapkričio 16 d. |600 | |11800 |
|laphričio 18 d. |3500 | |15300 |
|lapkričio 22 d. | |1700 |13600 |
|lapkričio 23 d. |8900 | |22500 |
|lapkričio 28 d. | |7600 |14900 |
|Iš viso |17200|12300 | |
|Pinigų likutis | | |14900 |
|lapkričio 30 d. | | | |
Tokios formos lentelę jau tinka vadinti sąskaita. Iš taip išdėstytų
duomenų galima be vargo nustatyti pinigų būklę ir jų pasikeitimus kiekvienu
momentu. Tokioje sąskaitoje patogu atspindėti visus turto ar nuosavybes
rūšių pakitimus.
Kitokį nei pinigai turtą atspindinčiose sąskaitose skiltis „gauta“ ir
„išmokėta“ tiksliau būtų vadinti „įplaukos“ ir „išlaidos“, kitose – dar
kitaip (paprasčiausiai „padidėjo „, „sumažėjo“ ar dar kaip nors). Tačiau
kadangi visas turtas ir nuosavybė bei įmonės skolos ir skolos įmonei
apibendrinama vienoje atskaitomybės formoje – balanse, tai ir šias skiltis
tikslinga įvardyti vienodai. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje („gauta“)
sutartinai vadinama debetu (lot. debet – jis skolingas), o skiltis dešinėje
pusėje („išmokėta“) – kreditu (lot. credit – jis tiki). Per daugelį metų
šių žodžių reikšmė iš esmės nepakito, kaip nepakito ir pati dvejybinė
buhalterinės apskaitos sistema. Jie tik įgavo platesnę reikšmę. Žodį