Satatybinių prekių parduotuvės grinduva
5 (100%) 1 vote

Satatybinių prekių parduotuvės grinduva

Turinys

Santrauka……………………………………………………………………………………………………………………….3

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….4

Šaltinių apibendrinimas……………………………………………………………………………………………………5

1. Bendra ketinimų apžvalga…………………………………………………………………………………………..7

2. Siūlomo projekto esmė……………………………………………………………………………………………….7

2.1 Verslo idėja

2.2 Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai

2.3 Produktai

3.Firmos charakteristika……………………………………………………………………………………………………8

3.1 Nuosavybės forma

3.2 Trumpa firmos veiklos apžvalga

3.3 Vietovės, kur įsikūrusi firma, aprašymas

4.Marketingo planas…………………………………………………………………………………………………………10

4.1 Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos

4.2 Šakos, plėtros, tendencija

4.3 Vartotojai

4.4 Konkurentai

4.5 Tikslai ir uždaviniai

4.6 Kainų politika ir kainos

4.7 Realizavimo metodai ir kanalai

4.8 Rėmimas ir reklama

5. Gamybos planas……………………………………………………………………………………………………………13

5.1 Projekto įgyvendinimo grafikas

6. Organizacinė struktūra…………………………………………………………………………………………………..13

6.1 Darbuotojai

6.2 Darbo užmokestis

7. Finansinis planas……………………………………………………………………………………………………………14

7.1 Finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas

7.2 Pardavimų prognozė

7.3 Sąnaudų prognozė

7.4 Pelno prognozė

7.5 Pinigų srautų prognozė

7.6 Projekto atsipirkimo laikas.

7.7 Rizikos įvertinimas

8. Rizikos įvertinimas………………………………………………………………………………………………………..21

8.1 Rizika susijusi su išoriniais veiksniais

Informacijos šaltiniai…………………………………………………………………………………………………….22

Priedas : įmonės registracijos pažymėjimas………………………………………………………………………….23

Santrauka

2006m. balandžio 9 dieną yra įregistruota E.S individuali įmonė „GRINDUVA“. Įmonės veikla – mažmeninė ir didmeninė prekyba statybinėm prekėmis. Statybinės prekes parduotuvėje “Grinduva“ pirks pavieniai asmenys, organizacijos.

Įmonės pirmųjų metų tikslas – veiklos pradėjimas, įėjimas į rinką ir įsitvirtinimas joje, tuo pat metu – tolimesni rinkos tyrimai bei konkretesnė veiklos specializacija.

Įmonė, norėdama sėkmingai egzistuoti, taip pat sieks šių tikslų: susirasti pastovių klientų ratą, pateikti į rinką vis naujesnių, tobulinti serviso politiką, didinti aptarnaujamų klientų skaičių, atidaryti daugiau šios firmos padalinių, siekti efektyvios rėmimo programos, nugalėti konkurentus, aptarnauti ne tik Klaipėdos miesto, bet ir jo apskrities ar kitų miestų gyventojus.

Įmonės savininkas ir darbuotojas – E.S.

Įmonės konkurentai: norėdami nustatyti savo įmonės pajėgumo santykį su įmonėmis konkurentėmis, surinkau duomenis apie konkurentų veiklą. Pagrindiniai įmonės konkurentai bus šie:

UAB „Senukai“ yra stambi analogiškos rūšies produkcijos pardavėja.

Parduotuvės „Statūva“ ir UAB „Burė“, tai nedidelės įmonės, prekiaujančios neplataus asortimento statybinėmis prekėmis. Taigi aš nemanau, kad jos turės didelės įtakos konkuruojant su mūsų įmone. Tačiau mes privalėsime jas nuolat stebėti. Jei šios firmos ims mažinti prekių kainas, jos gali tapti mūsų konkurentėmis rinkoje.

Marketingo strategija – mano firma, norėdama realizuoti kuo didesnį prekių kiekį ir iš to gauti pelną, sieks tokių marketingo tikslų:

1. Per metus patenkinti 30 proc. statybinių prekių poreikį,

2. Įvesti į statybinių prekių asortimentą 10 proc. naujienų,

3. Maksimaliai praplėsti pastovių klientų ratą,

4. Susirasti klientų Klaipėdos apskrities miestuose: Priekulėje, Nidoje,

5. Tobulinti serviso bei rėmimų politikas.

Įmonės kainų strategija- prekių kainos palyginti su konkurentų prekių kainomis bus aukštesnės, kadangi šių prekių kokybė bus geresnė.

Įmonės pardavimų strategija – mano firma dalį statybinių prekių realizuos pačios parduotuvės patalpose. Didesnio masto prekes: vonias ,plokštes pirkėjai galės užsisakyti iš katalogų.

Įmonės produktų reklama – savo parduotuvę mes reklamuosime populiariausiuose Klaipėdos dienraščiuose „Vakarų ekspresas“ ir „Klaipėda“. Taip pat per radijo stotį „Laluna“.

Veiklai pradėti reikalingos lėšos – 120000 Lt.

Prognozuojama įmonės apyvarta – per pirmąjį įmonės veiklos pusmetį planuojama realizuoti prekių už
200000 Lt ir gauti 18821 Lt grynojo pelno.

Įvadas

Kintant veiklos sąlygoms, vis labiau formuojantis vartotojiškai visuomenei, šalies organizacijų vadovams bei kitiems vadybininkams tenka iš esmės keisti savo požiūrį į daugelį valdymo aspektų. Lietuvos organizacijų vadovams, norintiems, kad jų organizacijos taptų lygiaverčiais užsienio firmų partneriais, savo veiklą ir jos organizavimo principus teks pakeisti dar radikaliau. Tačiau norint šitai atlikti sėkmingai, reikia gerai pažinti dabar vykstančius procesus, darančius įtaką vadybinei veiklai, bei numatyti būsimąsias šių procesų ir reiškinių pasekmes.

Pastaruosius keletą metų vyksta gana intensyvi mokslinė diskusija apie įvairius modernios bei ateities organizacijos aspektus. Pateikiama nemažai įvairių požiūrių ir koncepcijų

Įvairaus tipo Lietuvos organizacijos neretai skiriasi nuo analogiškų organizacijų, veikiančių išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Tačiau vertinant Lietuvos organizacijų veiklos sąlygas, negalima į problemą žvelgti siaurai, bandant ieškoti specifinių ypatumų. Būtina analizuoti bendrąsias tendencijas ir procesus, dažnai vykstančius toli nuo Lietuvos, nes Lietuva ir jos organizacijos palaipsniui tampa integralia atviros pasaulinės socialinės ir ekonominės sistemos dalimi, todėl sėkmės gali tikėtis tik tuo atveju, jei jų veiklos kokybė bus adekvati aplinkos sąlygoms ir ne blogesnė negu kitų šalių organizacijose.

Kokia bus sukurta organizacijos veiklos strategija, labai priklauso nuo to, koks bus pasirinktas strategijos kūrimo modelis. Vienoks veiklos projektas bus gautas, jei bus remiamasi dabartine organizacijos padėtimi, esamosios veiklos sąlygomis ir esamąja organizacija. Visai kitokie rezultatai bus, jei strategijos kūrimo pagrindas bus organizacijos ir jos ateities vizija. Mokslinėje literatūroje galima aptikti minint abu šiuos, taip pat įvairius tarpinius organizacijos strategijos formavimo modelius.

Šaltinių apibendrinimas

1. Autorius Leonienė B.”Verslo pradmenys” (1997m. Kaunas) sėkminga įmonės veiklos pradžią garantuoja verslo planas, kurį verslininkas turi parengti nesvarbu kokį verslo kūrimo būdą jis pasirinko. Be verslo plano jis negali tikėtis nei būsimų partnerių, nei finansinės paramos. Verslo planas akivaizdžiai parodo verslininko gebėjimą parduoti projektą anksčiau, negu jis savo prekes ar paslaugas pasiūlys rinkai.

2. Autorius Sūdžiaus V.“SVV smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas“ (2001m) Vyriausybės patvirtintomis SVV verslo plėtros programomis įgyvendinimo priemonėmis numato bent iš dalies sušvelninti “ globą”, tapusią pernelyg varžančia ir gniuždančia. Kol kas dar nedetalizuotos programos įgyvendinimo priemonės, bet jau abejojama jų sėkme. Jei nebus sukurta darni kompleksiška smulkaus verslo plėtojimo ir skatinimo sistema, tai verslininkai, užuot užsiėmė verslu, savo visas pastangas nukreips į lengvatų, išimčių, paramos fondų paiešką.

Rengiant programą turi būti numatoma, kad programos priemonių įgyvendinimo planas turi būti tikslinamas ir atnaujinamas kasmet, tariantis su jį vykdančiomis institucijomis ir verslo organizacijomis.

Vyriausybės įtaka neturėtu apsiriboti atskirų įmonių konkurencinio potencialu stiprumu, o privalėtų užtikrinti tokias veiklos sąlygas, kurios atitiktų smulkaus ir vidutinio verslo visuomeninę reikšmę ir indelį į ekonomiką.

Smulkaus verslo plėtros ir konkurencinio pajėgumo stiprinimo problemos yra gana sudėtingos ir lėtai bei sunkiai sprendžiamos. Rinka pozytivi bet kokio dydžio įmonei. Racionalus prekių ir paslaugų pasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika nulemia visą smulkaus verslo sėkmę.

Kaip nėra visiškai laisvos rinkos , taip nėra ir išgrynintos konkurencijos. Buvę gana aktyvūs planinės ekonomikos rėmėjai metėsi į laisvos rinkos šalininkų gretas.Deja, net socializmas, deklaruodamas lygiavos principus, jos negalėjo užtikrinti. Tą patį galima pasakyti ir apie ūkio ‘pertvarkymą’ pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais. Remtasi ta pačia ideologija – visi taps lygiais turto savininkais ( išdalijus investicinius čekius), vienodomis dalimis raikys nacionalinio produkto pyragą. Tačiau lygiavos principas nepasiteisino. Nuolatos iškildavo išlygų, išimčių, įstatymų “pataisų” būtinumas. Dėl to ypač nukentėjo smulkus verslas, nes įstatymų ir kt. norminių aktų pataisas gali inicijuoti tik stambus verslas.

Ribotos smulkaus verslo finansinės, galimybės darbo ir techninės galimybės turėtų lemti veiklos koncentraciją, tačiau, kaip rodo žmonių pasirinktų veiklos rūšių gausa, kol kas einama universilizacijos, išteklių išskaidymo keliu. Taip smulkus verslas apsidrausdamas nuo netikėtumo vienoje srityje dar labiau blogina savo padėtį užsiimdamos įvairesne veikla. Valstybės parama smulkaus ir vidutinio verslo dažniausiai nepasiekiami, todėl reikia orientuotis į savus išteklius.

Sprendimai, atitinkantys konkurencijos sąlygas, leidžia įmonės ilgalaikius tikslus susieti su turimais ištekliais. Svarbiausi , kad kuo mažiau keistųsi aplinka, ypač ekonominė ir teisinė, kuri nuolatos verčia peržiūrėti ilgalaikius tikslus. Čia smulkiosios įmonės turi pranašumą, nes yra lankstesnės, ir gali
operatyviau priimti sprendimus.

Veiklos aplinkos kitimas pastaraisiais metais nulėmė šias nedidelių įmonių raidos tendencijas.

1. Didelių įmonių skaidymas į mažesnes. Nuo didelių valstybės įmonių atsiskyrę padaliniai pradėjo savarankiškai ir gana sėkmingai veikti, kurdami savo verslą. Manoma, kad didelių valstybės įmonių skaidymosi tendencija ateityje dar labiau sustiprės restruktyzuojant pramonės įmones.

2. Naujų labai mažų įmonių skaičiaus augimas. Tokių įdomių pagrindinis tikslas – orientacija į einamųjų pajamų didinimą. Remiantis ES šalių patirtimi, prekybos reikšmė negali būti vertinama vien kaip ilgalaikės šalies ekonomikos raidos pagrindas.

3. Mažų įmonių peraugimas į didesnes – mažos įmonės, kurioms verslas gerai sekasi, išauga į vidutines įmones ir praranda mažos įmonės statusą.

Apibendrinant galima pasakyti, jog 1995-1997 matais verslininku santykis buvo gana nedidelis bet palaipsniui didėjo, apimant visas veiklos sritis. Jei Vyriausybė sudarinėtu palankias sąlygas plėtotis smulkiam ir vidutiniam verslui, nors tai ir bandoma daryti, gal dėl kompetencijos stokos ar ES šalių pavyzdžių menkas įsisavinimas, trukdo kuo geriau verslui plėtotis. Dėl didelių mokesčių naštos, taip kenčia smulkusis verslas. Mano manymu turėtu būti pirmoj eilėj sutvarkyta mokesčių sistema, o vėliau imtis aplinkos gerinimo, nors bandoma dabar daryti abu variantus.

Vyriausybė, turi atsižvelgti ne tik į didžiųjų miestu ekonomika, bei verslus, o taip pat į regionine ekonomika, ka dabar ir stengiasi padaryti, skatina verslininkus žiūrėti plačiau. Labai didelis atotrūkis yra tarp regionų ir miestų, regioninė ekonomika šiuo metu išgyvena ne pačiu geriausius laikus, tai lemia didelį nedarbą, žmonių užimtumo nebuvimo, tai viena iš daugelio priežasčių kodėl mažėja darbo jėgos Lietuvoje.

3.Autorius Gineitienė „Verslas“ 1997m., Verslininkystės rizika – ūkinė veikla gresiant ekonomikos nuosmukiui. Rizikos sąlygomis verslo įmonė gali netekti dalies arba net visų savo išteklių, negauti laukiamų pajamų bei patirti papildomų išlaidų. Verslo riziką sąlygoja įvairūs veiksniai:

– rinkos dalyvių pasirinkimas ūkinei veiklai;

– verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje;

– nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimai;

– sparti rinkos dinamika ir greitai senstanti informacija;

– kūrybinis, novatoriškas verslo pobūdis.

Verslas rinkos sąlygomis – tai pasirinkimas. Prekių gamintojas bei tiekėjai laisvai pasirenka ką, kiek ir kaip gaminti, kur, kada, kokia kaina parduoti prekes. Prekių pirkėjai pasirenka ką, kiek, kur, kada, kokia kaina pirkti. Netinkamai pasirinkus verslo objektą, galima patirti nuostolių. Todėl verslo rizika priklauso nuo pasirinkimo rinkoje: kiek šis pasirinkimas sėkmingas ar nesėkmingas. Verslininkystei būdinga veiklos paslaptis, kuri yra vienas verslo principų. Verslininkai slepia savo sumanymus nuo konkurentų. Dėl verslo paslapties konkurentų elgsena negali būti iš anksto gana tiksliai žinoma, dėl to atsiranda verslo rizika. Rinkoje nuolat keičiasi prekių paklausa, pasiūla, kainos, prekių tiekėjų ir prekių sudėtis. Dėl šių nuolatinių rinkos pokyčių taip pat randasi verslo rizika. Verslininkystė yra kūrybinė, novatoriška veikla. Aktyvūs, sumanūs verslininkai kelia ir realizuoja drąsias, originalias idėjas, kurių įgyvendinimo rezultatai iš anksto nežinomi, bent jau ne taip tiksliai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1770 žodžiai iš 5439 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.