Saudymo rezultatų priklausomybė
5 (100%) 1 vote

Saudymo rezultatų priklausomybė

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………3

1. LITERATŪROS APŽVALGA………………………………………………………..4

1.1. Asmens ir asmenybės sąvokos……………………………….………………………..4

1.2. Asmenybės bruožų teorijos……………………………………………………………5

1.2.1. Asmenybių klasifikavimas…………………………………………………………..5

1.2.2. Bruožai – pagrindiniai asmenybės elementai……………………………………….7

1.2.3. Bruožų kompleksai – asmenybės tipai……………………….……………………..8

1.3. Asmenybės tipai sporte……………………………………………………………….10

2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, METODIKA IR ORGANIZAVIMAS……….11

2.1. Tyrimo objektas ir organizavimas……………………………………………………11

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS………………………………………15

3.1. Asmenybės tipo nustatymas………………………………………………………….14

3.2. Šaudymo rezultatų pasiskirstymas………………………….………………………..17

3.3. Asmenybių tipų ir rezultatų sulyginimas…………………………………………….20

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…..………………………………………………………..24

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………..25

PRIEDAI………………………………………………………………………………….26

ĮVADAS

Šaudymas yra viena seniausių sporto šakų. Sportinis šaudymas yra ir Olimpinė sporto šaka. Lietuvos sportininkai yra pasiekę daug pergalių, dalyvaudami Europos, Pasaulio čempionatuose ir Olimpinėse žaidynėse.

Šaudymo sportas charakterizuojamas daugeliu ypatybių, nebūdingų kitoms sporto šakoms. Besiruošdami varžyboms, šauliai dirba labai sunkų darbą, reikalaujantį didelių fizinių ir psichinių galių. Šiame sporte ypač pasireiškia asmens charakterio bruožų ir temperamento įtaka.

Šaulys turi ne tik gerai įvaldyti šaudymo sporto technikos subtilybes, tačiau taip pat turi būti ištvermingas, stiprus, valingas, dėmesingas, kruopštus, jautrus ir t. t. Šaudymas moko sportininką valdyti emocijas, mobilizuoti visus savo sugebėjimus tiksliam šūvio atlikimui.

Aktualumas. Šiame kursiniame darbe yra atliktas tyrimas, kuris parodo šaudymo rezultatų priklausomybę nuo žmogaus asmenybės tipo. Šis tyrimas yra ganėtinai svarbus, nes dabartiniame kulkiniame šaudyme egzistuoja labai didelė konkurencija ir yra labai svarbu ruošiant šaulį pasirinkti tinkamą asmenį, atsižvelgiant į jo asmeninius bruožus ir motyvaciją.

Naujumas. Kiekvienais metais vis gausėja su sportininkais ir ne tik su jais atliktų tyrimų kiekis. Tačiau šiame darbe nagrinėjama tema atliktų tyrimų yra nedaug arba jie atlikti gana seniai, tuo ir pasireiškia šios temos naujumas. Šiuo darbu siekiama palengvinti trenerių darbo organizavimą.

Praktinė vertė. Tiriant žmogaus asmenybės poveikį rezultatams kartu atliekamas svarbus darbas, padedantis treneriams ir kitiems pedagogams tinkamai ir gerai organizuoti atrankas, o patiems sportininkams pasirinkti sau tinkamą sporto šaką, kurioje jie pasiektų aukštų rezultatų.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Asmens ir asmenybės sąvokos

Visiems suprantama, kad asmenybės sąvoka yra betarpiškai susijusi su žmogaus gyvenimu tarp žmonių, bendruomenėje arba visuomenėje. Asmenybę galima palyginti su antspaudu, kurį žmoguje palieka jo veikla ir tarpasmeniniai žmonių santykiai.

Nesunku suprasti, kad asmenybė yra truputį daugiau negu interiorizuoti tarpasmeniniai santykiai. Tai suprasti padeda kitos dvi sąvokos: „individas“ ir „asmuo“.

Materialistinėje psichologijoje vartojama tik individo sąvoka. Senojoje idealistinėje ir naujausioje, moderniojoje psichologijoje – asmens sąvoka. Vis dažniau psichologinėje literatūroje sutinkame teiginį, kad augantis žmogus – tai asmuo, tampantis asmenybe.

„Individas – atskira būtybė, atskirta nuo kitų būtybių laiko ir erdvės atžvilgiu, iš kitų išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis. Tai įgimtų ir įgytų ypatybių derinys“

(G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996).

Religinėje filosofijoje ir humanistinėje psichologijoje asmuo ir asmenybė apibūdinama: „asmuo – protingas individas, žmogiškosios būties pagrindas“, „asmenybė – asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje“ (cit. pagal G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996).

Psichologijos terminų žodyne pateiktas toks asmenybės apibrėžimas: „Asmenybė – tai individo savitumas, reikšmingų, pastovių jo savybių (įgimtų ir įgytų) sistema, nusakanti jo vietą, kurioje nors bendrijoje“ (Psichologijos terminų žodynas, 1994).

Asmenybe tampama, individui (asmeniui) aktyviai veikiant ir reiškiantis kaip visybei, jungiant pažinimą su išgyvenimais. Asmenybei yra būdinga:

· aktyvumas – tai pastangos veikti plačiau, nei to reikalauja tam tikra situacija ar padėtis;

· kryptingumas – tai daugiau dominuojančių
poreikių, tikslų, motyvų, interesų, įsitikinimų sistema;

· giluminiai pažintiniai procesai – per kuriuos išsikristalizuoja žmogaus sąmoningas santykis su aplinka, tikrove ir pan.

Asmuo suvokia savo asmenybę, kaip savąjį „aš“, kuris pasireiškia per asmens savęs vertinimą, siekius. Žmogus, lygindamas savo įsivaizduojamąjį „aš“ su realiuoju „aš“ keičiasi, užsiima saviaukla. (G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996).

Psichologas K. Trimakas remiasi G. Allportu ir pateikia tokį asmenybės apibrėžimą: „asmenybė yra dinaminė organizacija individe tų psichofizinių sistemų, kurios nulemia jo charakteringą elgesį ir mintį“(K. Trimakas, 1997). Asmenybė yra dažniausiai pastovi, bet gali dinamiškai keistis. Ji yra sąmoninga, centrinė, asmeninė. Asmenybė – pats asmuo, savitas individualiai, kurio centre yra „aš“. K. Trimako žodžiais tariant, asmenybė formuoja, kuria pati save, bet keisdamasi ji išlieka savita. Asmenybė kuria save reaguodama į savo vidų ir aplinkos dirgiklius: kitus asmenis, įvykius, besiremdama, apsispręsdama, siekdama. Taigi asmenybė gyvenimo cikle lieka ta pati (su tuo pačiu „aš“), bet nesustingusi, besivystanti.

1.2. Asmenybės bruožų teorijos

Šiai asmenybės tyrinėjimų krypčiai suklestėti paskata tapo psichoanalitinė teorija, kuri dažnai dar vadinama gelmių psichologija. Samprotaudami apie psichoanalizę, kai kurie asmenybės tyrėjai ėmė teigti, kad ji siekia per daug giliai. Psichoanalizė pernelyg viską komplikuoja – ieškodama paslėptų motyvų, tirdama pasąmonės reiškinius, mėgindama suprasti giluminius procesus. Tai nepadeda mums pažinti žmonių įvairovės.

Reikia žiūrėti paprasčiau. Kiekvieną žmogų galima kaip nors apibūdinti. Vienas linksmas, kitas piktas, trečias nekalbus – ir taip toliau. Keičiasi aplinkybės, bet jis dažniausiai išlieka savimi. Galima išskirti įvairius žmonių tipus, o kiekvieną žmogų įmanoma apibūdinti pagal tai, kokiam tipui jis priklauso.

Gerai, kad psichoanalizė mėgina paaiškinti, kokios yra žmogaus elgesio paskatos ir giluminiai nesąmoningi motyvai. Bet psichologija turi rasti būdą ir aiškiems, matomiems, žmonių savitumams apibūdinti. Bruožų teorijų kūrėjai siekė ne paaiškinti, o nusakyti paskirus asmenybės ypatumus.

1.2.1. Asmenybių klasifikavimas

Nuo seno žmonės ieškojo būdų apibūdinti asmenybes. Senovės graikai tai darydavo klasifikuodami žmones į keturis tipus. Jie vadovavosi prielaida, kad žmogaus organizme nevienodai pasiskirstę kūno skysčiai, taigi nuo to, kuris, jų nuomone, vyrauja, priklauso žmogaus charakteris. Jie skyrė tokius asmenybių tipus:

Ø choleriką, kurio organizme vyrauja tulžis (gr. chole). Jis yra greitai ir stipriai reaguojantis, dirglus, veiklus;

Ø sangviniką (vyrauja kraujas, lot. sanguis). Tai linksmuolis, greitas, nepastovus, paviršutiniškas žmogus;

Ø melancholiką (vyrauja juodoji tulžis, gr. melaina). Tai liūdnas, gilus, uždaras žmogus;

Ø flegmatiką (vyrauja gleivės, gr. phlegma). Tai lėtas, abejingas, pasyvus žmogus.

Dabar į šią klasifikaciją rimtai nebežiūrima, bet psichologijos istorijoje prie idėjos apibūdinti asmenybę priskiriant ją kokiam nors tipui būdavo grįžtama ne kartą. Vokietis Ernstas Kretschmeris 1921 metais paskelbė, kad yra ryšys tarp paveldėto kūno sudėjimo ir charakterio.

Piknikiškas tipas – apvalaus veido, trumpo kaklo, apvalių kūno formų – tikriausiai bus geraširdiškas, linksmas, savimi patenkintas žmogus.

Atletiškas tipas yra raumeningas, proporcingo kūno sudėjimo, aktyvus, ryžtingas.

Leptosomiškas tipas – liesas, ilgom galūnėm, pailgo veido – paprastai yra jautrus, linkęs svajoti, uždaras žmogus.

Carl G. Jung (1933) išskyrė du žmonių tipus (1, 2 pav.):

Ø intravertus;

Ø ekstravertus.

1 pav. Intravertas 2 pav. Ekstravertas

Intravertai yra uždari žmonės, savo energiją jie dažniausiai nukreipia į vidinį savo pasaulį. Jie daug laiko skiria išgyvenimams, mintims, vaizdiniams. Kiti žmonės ir aplinkos įvykiai juos mažai domina.

Ekstravertai, priešingai, yra atviri, domisi tuo, kas vyksta pasaulyje, mėgsta bendrauti, būti tarp žmonių.

Visos tipologijos, nors ir turi tiesos grūdą, yra per daug paprastos ir pernelyg schemiškos, todėl negali išsamiau atskleisti kiekvieno žmogaus ypatingumo. Dažniausiai žmonės turi įvairiems tipams būdingų bruožų.

Bruožų teorijos kūrėjai vadovavosi mintimi, kad reikia rasti būdų, kaip tiksliau apibūdinti asmenybę nusakant svarbiausius jos polinkius, bruožus. Pagrindinė jų prielaida buvo ta, kad esama pamatinės asmenybės dimensijos, vadinamos bruožais. Bruožai – tarytum statybiniai blokai, iš kurių įvairiai komponuojasi skirtingi statiniai – asmenybės.

1.2.2. Bruožai – pagrindiniai asmenybės elementai

Asmenybės tyrėjas Raymond B. Cattel (1963) prieš tapdamas psichologu buvo studijavęs chemiją. Pradėjęs dirbti asmenybės psichologijos srityje, jis kėlė mintį, kad svarbiausią asmenybės tyrinėjimo uždavinį galima palyginti su Mendelejevo periodinės elementų sistemos sudarymo principu. Visi cheminiai junginiai sudaryti iš pagrindinių elementų. Asmenybės psichologijoje taip pat pirmiausia reikia nustatyti, kokie pagrindiniai elementai – jie vadinami bruožais – nusako žmogaus charakterį, paskui jau galima
kaip tie bruožai jungiasi į sudėtingesnius darinius – asmenybės tipus.

Bruožas – tai asmenybės polinkis elgtis tam tikru būdu.

Bruožai remiasi įgimtomis nervų sistemos savybėmis ir yra gana pastovūs. Jie nedaug keičiasi kintant situacijoms ir mažai kinta gyvenimo bėgyje. Pavyzdžiui, jei žmogus yra lėtas, jis dažniausiai toks ir bus daugelyje situacijų per visą savo gyvenimą.

Kiek ir kokių bruožų yra? Tyrėjai jų ieškojo įvairiai. Pavyzdžiui, Gordon W. Allport (1967) su bendradarbiais surinko visus anglų kalbos žodžius, kurie vartojami žmogui apibūdinti. Jie rado 18 000 tokių žodžių. Tuomet iškilo klausimas, kaip juos sugrupuoti į mažesnį skaičių asmenybę apibūdinančių charakteristikų.

Kiti autoriai tiesiog nuspręsdavo, kokios yra svarbiausios asmenybės savybės, ir jų derinį vartojo visiems kitiems žmogaus bruožams įvardyti. Pavyzdžiui, siūloma pagrindinėmis laikyti tris temperamento savybes, kurios yra įgimtos, ir jų deriniais apibūdinti kiekvieną asmenybę. Tos trys savybės – tai emocionalumas, socialumas ir aktyvumas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1489 žodžiai iš 4872 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.