TURINYS
TURINYS 1
SANTRAUKA 2
VERSLO TIKSLAI, GALIMYBĖS IR ORIENTYRAI 3
KONKRETŪS SIEKIAI 3
PRODUKCIJOS APIBŪDINIMAS 3
RINKOS ANALIZĖ 4
Verslo srities aprašymas, statybos SSGG (SWOT) analizė 4
RINKOS APŽVALGA 7
KONKURENCIJOS ANALIZĖ 7
PARDAVIMŲ DYDŽIO PROGNOZĖS 8
GAMYBA 8
Vieta 8
PATALPOS 9
TIEKĖ JAI 10
GAMYBOS PROCESAS 10
GAMYBOS SAVIKAINA 11
KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS 12
MARKETINGAS 12
Marketingo strategija 12
REKLAMA 13
ORGANIZACIJA IR VALDYMAS 14
Įmonės savininkai ir valdytojai 14
ORGANIZACIJOS STRUKTŪRINĖ SCHEMA 14
ĮMONĖS PERSONALAS 16
ATLYGINIMAI 16
ĮDARBINIMAS / KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 17
DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA 17
FINANSINIAI DUOMENYS 18
REIKALINGOS INVESTICIJOS 18
DIDŽIAUSIOS RIZIKOS IR PROBLEMOS 21
Rizikų apibūdinimas 21
RIZIKOS MAŽINIMO BŪDAI 22
IŠVADOS 24
NAUDOTA LITERATŪRA 25
PRIEDAI 26
VERSLO PLANO STRUKTŪRA 30
SANTRAUKA
Nauja įmonė UAB „Savas namas“ ruošiasi užsiimti individualiųjų gyvenamųjų namų statyba, remontu ir rekonstrukcija. Pagal rinkos tyrimus, individualiųjų gyvenamųjų namų statyba šiuo metu yra perspektyvi statybos sritis, kadangi kyla bendras ekonomikos lygis, daugėja išduodamų paskolų būstams statyti ir renovuoti.
Įmonė orientuosis į šias klientų grupes: norintys pasistatyti gyvenamąjį namą, bei gyvenamųjų namų savininkai, kuriems reikalingos remonto paslaugos. Tikimasi per pirmuosius metus parduoti 5-6 gyvenamuosius namus, ir atlikti kitų paslaugų už 50-70 000 litų, gauti bendrą apie 240 000 litų pelną.
Veiklai pradėti įmonei bus reikalingas papildomas kapitalas pirkti sklypams, kuriuose galėtų statyti gyvenamųjų namų kvartalą, taip pat lėšos, skirtos statybinėms medžiagoms pirkti. Iš viso įmonė norėtų gauti 500 000 litų kreditą penkeriems metams su 8 % palūkanomis. Kaip garantiją investuotojams pateiks įsigytą žemę ir turimas gamybines patalpas.
Produkciją realizuoti numatoma savo jėgomis, patiems ieškant klientų pastatytiems namams, be abejo, kai kurie klientai į firmą kreipsis patys, norėdami gauti individualizuotą projektą ar statytis namą savo turimame sklype. Plačiai taikomos įvairios reklamos priemonės bei nuolaidos, norint pritraukti platesnį klientų ratą.
Išanalizavus galimas rizikas, galima daryti išvadą, kad tai gana rizikingas verslas, nes nemažai įtakos turi sezoniniai svyravimai, bendra ekonominė padėtis, nenumatyti atvejai, konkurencija ir kt. Tačiau yra priemonių rizikai įveikti arba bent iš dalies ją sumažinti.
VERSLO TIKSLAI, GALIMYBĖS IR ORIENTYRAI
Pagrindiniai įmonės tikslai – įsitvirtinti rinkoje, gauti pelną ir suteikti įmonės darbuotojams stabilų pragyvenimo šaltinį.
Artimiausi tikslai:
1. Gauti kreditą iš banko gamybai pradėti (žemės sklypams ir statybinėms medžiagoms pirkti).
2. Rasti patikimus ilgalaikius tiekėjus, sudaryti su jais palankias sutartis.
3. Vykdyti plačią reklamą, siekiant sudominti daugiau klientų.
4. Iki pirmųjų metų pabaigos pasiekti tokį pelną, kad būtų galima pradėti grąžinti paskolą.
Tolimesni įmonės tikslai yra šie:
1. Nukonkuruoti konkurentus geresnės kokybės ir žemesnės kainos pagalba.
2. Kiek įmanoma mažinti sąnaudas.
3. Nuolat prižiūrėti ir didinti kokybę.
4. Domėtis technologijų tobulinimu ar alternatyvia veikla.
5. Pasiekti maksimalų pelną iš kurio būtų galima kaupti kapitalą verslo plėtotei.
KONKRETŪS SIEKIAI
Konkretūs įmonės tikslai atsispindi finansiniuose rezultatuose. Per pirmuosius metus įmonė tikisi parduoti 5-6 gyvenamuosius namus, kurių bendra vertė 1 000 000 – 1 600 000 Lt, atlikti remonto darbų už 50 – 70 000 Lt, gautas pelnas būtų lygus apie 240 000 Lt. Tokiu atveju būtų galima pradėti grąžinti kreditą, atidavus 100 000 litų .
Antraisiais metais įmonės tikslai būtų pasiekti 300 – 400 000 litų pelną ir grąžinti bankui iki 200 000litų.
Gautą 500 000 litų kreditą įmonė planuoja grąžinti per 5 metus, priklausomai nuo būsimo pelno, ir anksčiau per 3-4.
PRODUKCIJOS APIBŪDINIMAS
Įmonė ruošiasi statyti individualius gyvenamuosius namus atskiriems klientams, taip pat statyti privačių namų kvartalus ir paskui juos pardavinėti. Kadangi bendrovė turės savo architektą, nereikės pirkti projektų iš kitų firmų, taip bus galima sukurti savo stilių, be to, įtikti įvairiems klientų poreikiams, pritaikant projektus pagal jų pageidavimus.
Norint pritraukti daugiau klientų, naudojama lanksti marketingo sistema, galima bus užsisakyti namą „iki rakto“, arba tik dalį — karkasą, likusią dalį paliekant užbaigti klientui savo jėgomis.
Savo statiniams numatomos naudoti kokybiškos lietuviškos statybinės medžiagos: plytos, betono blokeliai ir pan. Tai leis mažinti gamybos savikainą (mažesnės transporto išlaidos, palankios sutartys su medžiagų tiekėjais).
Be statybos, įmonė užsiims ir rekonstrukcijos bei remonto darbais, kad būtų platesnis paslaugų spektras ir būtų galima užpildyti ne sezono metu sumažėjusią gyvenamųjų namų paklausą .
Produkcijos kokybei skiriamas didelis dėmesys, pradedant nuo medžiagų kokybės tikrinimo, kvalifikuotų darbuotojų samdymo, baigiant kokybės priežiūra kiekviename statybos etape.
RINKOS ANALIZĖ
Verslo srities aprašymas, statybos SSGG (SWOT) analizė
Statyba, palyginti su
kitomis pramonės šakomis, pasižymi mažu darbo našumu ir dideliu fragmentiškumu. Joje bus vykdoma įvairiapusė veikla: kelių tiesimas, pramoninių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų, tiltų statyba, pastatų atnaujinimas ir eksploatavimas, statybinių medžiagų gamyba ir pan.
SILPNYBĖS
Šiuo metu Lietuvos statyba turi palyginti daug silpnybių, su kuriomis dar gana ilgą laiką teks kovoti. Galima išskirti tokias Lietuvos statybos silpnąsias puses:
1. Lietuva paveldėjo neracionalią statybos medžiagų pramonę, kuriai modernizuoti reikia didelių
investicijų. Nebaigta statybos medžiagų pramonės restruktūrizacija.
2. Nepakankamas statybos produktų eksportas. Lietuvos statybos bendrovių pagrindinės darbų
apimtys vykdomos šalies viduje.
3. Nepakankamai efektyvi teisinė aplinka. Neišspręstos nebaigtų statybų ir žemės nuosavybės
problemos. Neskatinamos investicijos į gyvenamąją statybą, į būsto atnaujinimą ir modernizavimą.
4. Nesprendžiama socialinio būsto problema. Vakarų šalyse socialiniam būstui tenka 10-40% viso butų fondo, o Lietuvoje — mažiau kaip 3%. Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio, skaičiuojant butus, tenkančius 1000 gyventojų.
5. Daugelis Lietuvos statybos organizacijų, ypač mažos ir vidutinio dydžio įmonės, visai nenaudoja ar minimaliai naudoja informacinių ir interneto technologijų galimybes.
6. Nėra teisinės aplinkos, kuri palengvintų ir skatintų inovacijų plėtrą. Labai lėtai diegiama inovacinė veikla, pavyzdžiui konsultacinės, pastatų ūkio valdymo, interneto paslaugos. Inovacinė veikla vykdoma tik nedaugelyje įmonių, ypač menkas jose mokslinis potencialas. Inovacijos statyboje dažniausiai diegiamos konkretaus projekto pagrindu, todėl tai nėra nuolatinis procesas.
7. Nepalanki aplinka investicijoms. Neskatinamos įmonių investicijos į technologijų plėtrą,
neišnaudojamos lizingo galimybės. Žemas statybos sektoriaus bendrovių ir mokslo bei technologijų institucijų, taip pat ir universitetų bendradarbiavimo lygis.
STIPRYBĖS
Galima išskirti tokias Lietuvos statybos stipriąsias puses:
1. Lietuva priskirtina prie šalių su atvira ekonomika.
2. Lietuvos statybos pagrindinė stiprybė — darbo jėgos kvalifikacija, maži darbo ir paslaugų kaštai.
3. Baigta statybos sektoriaus bendrovių privatizacija ir vyksta restruktūrizacija. Sukurta teisinė įmonių veiklą reglamentuojanti bazė ir realiai vyksta konkurencija.
4. Privatizuotas būsto sektorius. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų investuoja pinigus į privatų būstą. Taip pritraukiamos nemažos privačios lėšos.
5. Dabartinė fizinė infrastruktūra yra pakankama, kad galėtų sėkmingai palaikyti statybos plėtrą.
6. Geri statybos sektoriaus pagrindai, stiprios tradicijos. Statyboje taikomi nauji vadybos metodai, nelabai dideliu mastu diegiamos kitos inovacijos.
7. Gerėja statybos produktų ir paslaugų eksporto galimybės. Įmonės konkuruoja tarptautinėse rinkose.
8. Sėkmingai diegiamos Europos Sąjungos direktyvos ir Europos standartai.
9. Dabar Lietuvoje būsto kreditavimo ir valstybės garantijų paskoloms teikti sąlygos yra geresnės nei daugelyje kitų Rytų Europos šalių.
10. Išplėtota statybos specialistų rengimo sistema.
11. VGTU, KTU, KU ir keliuose mokslo institutuose yra kvalifikuotas mokslinis potencialas, kuris padeda didinti statybos konkurencingumą.
GRĖSMĖS
1. Vis stiprėja konkurencija statyboje. Auga užsienio statybos kompanijų konkurencija. Vietinėsbendrovės, daugiausia vykdžiusios darbus pagal kainos principą, gali nesugebėti konkuruoti su užsienio bendrovėmis.
2. Statybos organizacijų konkurenciniai pranašumai remiasi pigia darbo jėga, pigiomis žaliavomis. Įgytų konkurencinių pranašumų (pažangios technologijos, įmonių reputacija) Lietuvos statyba turi mažai.
3. Valstybė nepakankamai įvertina mokslo, žinių ir inovacijų svarbą.
4. Nepasirengimas pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis.
5. Nepakankamai pritraukiamos privačios lėšos į statybos projektus.
6. Statybą nuolatos lydi cikliniai nuosmukiai ir pakilimai.
7. Biudžeto galimybių (būsto finansavimas, socialinis būstas, nebaigta statyba ir t.t.) priklausymas nuo vidaus ir tarptautinės aplinkos.
8. Valdančios partijos dažnai skirtingai suvokia rinkos ekonomiką – nuo griežto valstybės kišimosi iki neriboto rinkos veikimo. Galimos klaidos bei disproporcijos nustatant statybos politikos prioritetus.
9. Didelės reformų, naujų technologijų diegimo ekonominės, organizacinės, informacinės ir
administravimo išlaidos.
10. Nėra palankių sąlygų sukurtoms investicijoms.
GALIMYBĖS
1. Lietuvai tapus ES nare, pagerės sąlygos eksportuoti statybos produktus ir paslaugas. Tai atlikus, statybos šaka galėtų sukurti 10 – 12 % bendro vidaus produkto.
2. Stiprėjant privačiam verslo sektoriui atsiranda daugiau statybos plėtros galimybių.
3. Ekonomikos augimas, pajamų, tenkančių vienam gyventojui, didėjimas, urbanizacijos plėtra ir kiti veiksniai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse didina statybos paklausą.
4. Plačiau taikyti statyboje informacines ir interneto technologijas.
5. Dalyvauti ES finansuojamuose infrastruktūros plėtros projektuose.
6. Didinti socialinio būsto statybą mažas pajamas turintiems gyventojams. Spręsti nebaigtų statybų problemas. Atnaujinti senus būstus.
7. Diegti
inovacijas statybos organizacijose. Tobulinti pastatų ūkio valdymo ir priežiūros sistemą.
8. Veiksmingiau naudoti energinius išteklius, mažinant statybos poveikį aplinkai
9. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos atvirumas yra vienas iš liberaliausių tarp Europos valstybių.
10. Atsiranda galimybių gauti techninę, konsultacinę bei finansinę ES paramą, kai sudarys sąlygas efektyviau atlikti statybos restruktūrizavimą bei infrastruktūros modernizavimą.
11. Atsigaunanti Rusijos ekonomika sudaro palankias sąlygas Lietuvos statybos organizacijoms aktyviau skverbtis į jos rinką.
12. Sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai.
RINKOS APŽVALGA
Dėl siauros specializacijos firma dirbs tik nedidelėje statybos rinkos dalyje – individualiųjų gyvenamųjų namų rinkoje. Nors ir nedidelė, ši rinkos dalis turi neblogas perspektyvas, kadangi privačių namų paklausa nemažėja, augant gyventojų pajamoms ir gerėjant paskolų gavimo galimybėms, net kyla.
Dabar šioje rinkoje dirba ne tiek ir mažai firmų, tačiau jų veikloje individualiųjų namų statyba užima nedidelę dalį. 0 orientuojantis viena kryptimi, galima pasiekti geresnių rezultatų, taigi konkurenciją įmanoma įveikti.
Pagrindiniai numatomi klientai – didesnes nei vidutinės pajamas gaunančios šeimos, nusprendusios statytis savo namą, taip pat individualių butų ir gyvenamųjų namų savininkai, kuriems reikalingos remonto ar panašių statybos darbų paslaugos. Kadangi kuriama lanksti gamybos sistema, galima pritraukti daugiau klientų, nenorintiems tipinio projekto galima pasiūlyti individualų, taip pat perdaryti turimą projektą pagal klientų pageidavimus.
Kadangi rinkai būdingas sezoniškumas, t.y., daugiau užsakymų statyti gaunama pavasarį, firma savo veiklą taip pat numato derinti pagal šiuos svyravimus, ne sezono metu taikydama nuolaidas bei labiau orientuodamasi į kitus – remonto, apdailos ir panašius darbus.
KONKURENCIJOS ANALIZĖ
Gyvenamųjų namų statybos srityje dirba nemažai firmų, vienos orientuojasi daugiau į daugiabučių namų statybą, kitos užsiima įvairia veikla.
Apžvelgus visas panašaus pobūdžio firmas, galima daryti išvadas, kad stipriausi konkurentai: UAB „Strateksas“, UAB “Šiaulių titanas“, UAB „Arkada“, taip pat UAB „Jonostata“. Šios firmos jau gerai įsitvirtinusios rinkoje ir užima nemažą jos dalį, todėl pagrindinės konkurencinės strategijos kryptys turėtų būti tokios: