Savigarba – kelias įsėkmę
5 (100%) 1 vote

Savigarba – kelias įsėkmę

Turinys

Įvadas 2

1. Savigarbos formavimas 3

2. Savęs vertinimo svarba 4

3. Savęs pažinimas ir savigarba 5

4. Savigarba – kelias į sėkmę 6

Išvados 9

Literatūra 11

Įvadas

Savigarba yra emocinė savasties dalis. Ji apima žmogaus požiūrį į save ir savęs vertinimą, nustatant savo padėtį kontinuume tarp teigiamos ir neigiamos vertės. Kitaip tariant, savigarba yra savęs vertinimas skalėje „geras – blogas“, kuriuo aš savastis vertina mano savastį. Aukštos savigarbos žmogus suvokia save realiai, gerbia ir laiko save vertingu (Berk, 1991).

Kai kurie žmonės jau gimsta pasitikėdami savimi – atrodo, kad jie nieko nebijo. Jie visuomet pasiryžę viską išmėginti, niekas jų nepriblokš, nesėkmės jų nejaudina. Jeigu jiems nesiseka verslas, tai dar šito nežinosite, bet jau išgirstate, kad jie ėmėsi kažko kita.

Kodėl kai kurie žmonės taip savimi pasitiki? Kuo jie skiriasi nuo kitų? Kur išmoko šitaip savimi pasitikėti? Norom nenorom vėl grįžtame į tą amžių, kai mūsų charakteris dar tik formavosi. Dažniausiai būtent tuo metu formuojasi ir pasitikėjimas savimi arba atsiranda jo stoka.

Sėkmė gimdo sėkmę. Kai esi giriamas, kai žmonių žodžiai apie tavo laimėjimus glosto širdį, tai užplūsta ryžtas atlikti dar ką nors drąsesnio ir reikšmingesnio. Tai ypač gerai matyti stebint mažus vaikus. Kai kurie iš mūsų ne dėl savo pačių kaltės priversti nuolat abejoti, jaustis niekam neverti, nevykėliai arba kamuotis dėl įsitikinimo, jog yra ne tokie kaip visi.

Jeigu norite jaustis pasitikintys, privalote neabejoti savimi. Jausite savo vertę – būsite stiprios asmenybės. Jeigu nestokojate savigarbos, vadinasi, jūsų nuomonė apie save pačius yra puiki.

1. Savigarbos formavimas

Ankstyvojoje ir vidurinėje vaikystėje formuojasi įvairūs vaiko savas vertinimo aspektai, susiję su jo fiziniais ar protiniais gebėjimais. Maždaug tarp 6-12 metų jie pamažu integruojasi į hierarchinę savęs vertinimų sistemą, kurios viršutiniame taške yra bendroji savigarba. Ši bendroji savigarba atspindi visų hierarchijoje esančių savęs vertinimų sintezę. Taigi bendrąją, arba visuminę, savigarbą galime įsivaizduoti kaip piramidės viršūnę, ir ji remiasi savęs vertinimu konkrečiose srityse, tarkim, socialiniuose santykiuose, akademinėje veikloje, darbe ir pan. Kiekviena iš šių sričių gali būti skaidomos dar smulkiau. Pavyzdžiui, savo socialinį elgesį galime vertinti pagal savo santykius su draugais, kitos lyties partneriais ir šeimos nariais, o akademinę savigarbą gali lemti pasiekimai gamtos moksluose, matematikoje, gimtojoje kalboje, istorijoje ir t. t. (žr.1 pav.). Raidos procese atsiranda nauji individo savigarbos aspektai, susiję su naujais vaidmenimis ir veikla (pavyzdžiui, paauglystėje ypač svarbu, kaip artimai gebama bendrauti su kita lytimi, o jaunystėje – kokie esame darbuotojai ar tėvai).

1 pav. Hierarchinės savigarbos modelis

Cooley ir Meadas mano, kad viena iš svarbiausių priežasčių, nuo kurios priklauso mūsų savigarba, yra tai, kiek kiti žmonės vertina mus. Kuo labiau mus kiti gerbia, tuo aukščiau vertiname patys save. Be to, vienų žmonių nuomonė būna gerokai svarbesnė negu kitų ir ji labiausiai lemia mūsų savigarbą (Rosenberg, 1979). Pavyzdžiui, vaikystėje ir paauglystėje savigarba ypač priklauso nuo tėvų požiūrio.

2. Savęs vertinimo svarba

Pagal Baroną ir Byrne (1991), iš visų mūsų turimų nuostatų svarbiausia yra požiūris į save. Niekas neprieštarauja, kad savigarba yra esminis, bazinis žmogaus poreikis (Greenberg ir kt., 1992). Coopersmithas (1968, 218) sako, kad aukšta savigarba „matyt, yra svarbiausia veiksmingo elgesio sąlyga“. Pasak Greenwaldo (1988, 37), „savęs vertinimo paieška – tai viena stipriausių paskatų paauglio ir suaugusiojo gyvenime“. Galų gale tai, kaip žmonės kuria ir palaiko savigarbą, lemia jų socialinio elgesio skirtumus.

Daugelis tyrimų įrodo, kad aukšta savigarba yra labai vertingas bruožas, nuo jo priklauso žmogaus motyvacija ir pasiekimai, socialiniai ryšiai, sveikata ir gebėjimas prisitaikyti. Pavyzdžiui, gerai vertindami save jūs dažniau linkę daryti tai, kas jus saugo arba yra naudinga (Greenwald, 1988). Iš dalies tai gali paaiškinti, kodėl savigarba susijusi su fizine sveikata (Antonucci ir Jackson, 1983). Mokslininkai atskleidė ir tai, kad savigarba veikia ir jausmus arba nuotaiką. Todėl, sakykim, aukštai save vertinantis individas santykinai dažniau bus gerai nusiteikęs, o vertinantis menkai – prislėgtas (Harter, 1988). Lundo, Caserta ir Dilondo (1993) atliktas tyrimas parodė, kad savigarbos lygis yra vienas patikimiausių kriterijų, numatant prisitaikymą po sutuoktinio mirties vyresniame amžiuje. Aukšta savigarba apskritai laikoma pagrindiniu psichikos sveikatos bruožu.

Greenbergas ir jo kolegos (1992) mano, kad psichologinė savigarbos funkcija yra individo apsauga nuo nerimo. Jie pateikia tyrimus, įrodančius, kad žemos savigarbos žmonės dažniau yra nerimastingi, kad atsiradus pavojui žmogaus savigarbai jo nerimo jausmas stiprėja, o savigarbą saugančios strategijos sumažina nerimą. Viename iš savo tyrimų Greenbergas ir jo kolegos nustatė, kad tiriamieji, kuriems buvo pateikta jų savigarbą skatinanti informacija, žiūrėdami jaudinantį filmą apie mirtį patyrė silpnesnį nerimo jausmą, negu
kontrolinės grupės Įtinamieji. Šie ir dar dviejų tyrimų rezultatai leidžia kelti hipotezę, kad savigarba sumažina nerimą, kurį sukelia grėsminga situacija. Taigi gali būti, kad savigarba reikalinga norint apsisaugoti nuo pagrindinių baimių. Jei tai tiesa ateityje tyrimai turėtų atskleisti, kaip savigarba stiprina mūsų saugumo jausmą. Greenbergas ir jo kolegos teigia, kad šis procesas gali būti susijęs su įvairiose kultūrose vyraujančia nuomone, kad geriems žmonėms negali nesisekti. Taigi, jei individas tiki tuo, kad jis yra geras ir vertingas, jam geriau sekasi palaikyti ir saugumo iliuziją.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 905 žodžiai iš 2707 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.