Savisvietos ugdymo pedagogine patirtis
5 (100%) 1 vote

Savisvietos ugdymo pedagogine patirtis

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………….. 3

1. LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMOS BRUOŽAI ………………………………. 4

2. MOKYMOSI PAGRINDAI ……………………………………………………………. 8

2.1. Mokyklos įtaka paaugliams ………………………………………………………… 12

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………. 14

LITERATŪRA ……………………………………………………………………………….. 15

ĮVADAS

Lietuvos švietimo reformos gairėse rašoma, kad papildomasis ugdymas – nenutrūkstamo ugdymo dalis, skirta vaikų ir suaugusiųjų intelektinių, techninių, meninių, socialinių ir kitų gebėjimų ugdymui. Tai įdomi veikla po pamokų, atitraukianti moksleivius nuo tuščio, beprasmiško laiko leidimo ir žalingų įpročių, nusikalstamumo.

Klasės auklėtojui, kaip ugdymo proceso organizatoriui, yra puiki galimybė pasirinkti labiausiai tinkančias pagal jo auklėtinių amžių ir išsilavinimo lygį formas. Be to, jis gali parodyti savo išmonę, kūrybiškumą, sugalvodamas savitas renginių formas ir dar labiau paįvairindamas popamokinės veiklos galimybes.

Mokykla turi ugdyti laisvą, kūrybingą, orų ir dvasiškai brandų žmogų. Pusę dienos vaikai praleidžia mokykloje, įgydami naujų žinių, mokėjimų, įgūdžių. Pamokoje visko padaryti neįmanoma. Plačias galimybes vaiko ugdymui atveria popamokinė ir užmokyklinė veikla, įgalinanti ne tik gilinti paauglių žinias, bet ir tobulinti įvairius gebėjimus bei įgūdžius.

Žmonių gyvenimas priklauso nuo to, kokias idėjas ir vizijas jie kuria ir puoselėja. Tačiau idėjos savaime netampa veiksmu ar realybe. Kad idėjos taptų veiksmu, reikia plataus visuomenės supratimo ir palaikymo.

Geras mokymas be gero išsilavinimo yra tuščias dalykas, o eruditų ugdymas nemokant jų savarankiškai mąstyti nepateisina į aukštąsias mokyklas dedamų vilčių.

Mokymosi mokytis būdai ir įgūdžiai – tai įvairios mintys, emocijos, elgsenos, kurios padeda mokytis, suprasti ar įgyti įgūdžių ir perorganizuoti asmens žinių bazę.

1. LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMOS BRUOŽAI

Švietimas – prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Švietimas įtakoja miesto kultūrinę, socialinę ir ekonominę pažangą.

Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis – prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas – asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų.

Švietimo tikslai yra šie:

1. išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

2. nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

3. stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;

4. perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

5. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui.

Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis. Išsilavinęs žmogus geriau suvokia šiuolaikinį pasaulį, įgyja kultūrinę bei
socialinę kompetenciją ir tampa savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą.

Lietuvos švietimo sistema apima:

1. formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);

2. neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą);

3. savišvietą;

4. pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);

5. pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą).

Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją.

Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Gebėjimas naudingai ir savarankiškai leisti laisvalaikį pats savaime neatsiranda. Tai didelio darbo rezultatas. Plačiausiai ir sėkmingiausiai jo galima siekti papildomo ugdymo veikloje. Ji padeda mokiniams taikyti praktikoje įgytas žinias, gerina mokymąsi, skatina žingeidumą, papildo mokymą nauju turiniu, formomis, metodais.

Vykdant šį tikslą, optimizuojamas neformaliojo ugdymo tinklas, integruojant ir specialiųjų poreikių vaikus. Neformaliojo turinio kaita:

 integravimas su bendruoju lavinimu;

 modernių formų ir metodų taikymas;

 nusikalstamumo ir priklausomybių prevencija.

Efektyvus švietimas leidžia išugdyti jaunuoliams vertybines orientacijas, leidžiančias tapti dorais, siekiančiais žinių, savarankiškais, atsakingais, patriotiškai nusiteikusiais žmonėmis. Komunikaciniai gebėjimai, informacinis raštingumas, užsienio kalbų mokėjimas, taip pat šiuolaikinė socialinė kompetencija sudaro sąlygas jaunuoliams savarankiškai kurti savo gyvenimą, prisitaikant prie greitai kintančių gyvenimo sąlygų, konkuruojant tolydžio kintančioje darbo rinkoje.

Informalusis lygmuo. Suaugusiųjų ugdymas (saviugda ar savišvieta kaip savimonės ir savivaizdžio plėtotė, pvz., savaiminė reklamos, renginių, žiniasklaidos įtaka asmens meniniai patirčiai). Terminas informalusis švietimas apibrėžiamas kaip atsitiktinis požiūrių, žinių ir įgūdžių (akcentuojant požiūrius) perdavimas su labai skirtingu laiko, vietos ir medžiagos organizavimo modeliu. Tai veikla, kuri yra nestruktūrizuota, neplanuota, neturinti sistemos, aptinkama labai skirtingose vietose, kuriai priklauso švietimas darbo vietoje bei politikos srityje, žiniasklaidoje. Suaugusiųjų švietimo teisiniuose pagrinduose (1995) pažymima, kad: „Informaliojo švietimo (savišvietos) paskirtis – suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankiškai ir savaimiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (bibliotekos, žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kitų perimama gyvenimo patirtimi“.

Suaugusiųjų meninio ugdymo samprata Lietuvos edukologinėje literatūroje nusistovėjo įsigalėjus profiliniam ugdymui bei sukūrus bendrojo lavinimo mokyklos meninio ugdymo dalykų bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus (1997, 1999, 2002). Suaugusiųjų meninio ugdymo istorinė apžvalga įrodo, jog meniniais dalykais suaugusiųjų mokyklose susidomėta tik 1995 m., kai į mokymo planus buvo įvestas privalomas suaugusiųjų meninis ugdymas, o prasidėjus profiliavimui tapo laisvai pasirenkamas. Aptariant istorinę suaugusiųjų švietimo analizę išryškėjo, jog suaugusiųjų meninis ugdymas buvo vykdomas neakivaizdiniu būdu, ką rodo 1931 – 1938 m. „Savišvietos instituto“, „Kalbanaeum instituto“ neakivaizdinio paišybos ir dainavimo dėstymo programos. Meninio ugdymo dėstymo ištakos – atskirų suaugusiųjų kursų prie pradžios mokyklų ar bažnyčių mokymo planai, kur aptinkama dailyraščio, braižybos ir paišybos, taip pat dainavimo užsiėmimai. Suaugusiųjų meninis ugdymas turėtų būti suvokiamas integruotai (dailės, muzikos, teatro, šokio pažinime ir išraiškoje) lavinant kūrybinį mąstymą, jausmus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1393 žodžiai iš 4639 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.