Seima kaip vaiko socializacijos institucija tyrimas
5 (100%) 1 vote

Seima kaip vaiko socializacijos institucija tyrimas

DARBO TURINYS

ĮVADAS

1.KĄ VAIKUI SUTEIKIA ŠEIMA?

1.1 Šeimos funkcijos

1.2 Šeima – pirmoji ugdymo institucija

1.3 Vaikų vaidmenys šeimoje

1.4 Vaikų socialiniai vaidmenys

2.TĖVŲ POŽIŪRIS Į UGDYMĄ

1.1 Socializacijos tipai

1.2 Ar tėvai rūpinasi vaikų ugdymu?

1.3 Kai tėvai netenka kantrybės

IŠVADOS

LITERATŪRA

PRIEDAI

ĮVADAS

Visais laikais žmonės domėjosi vaikų ugdymu, jų santykiais su tėvais, todėl šiame darbe stengsiuosi atskleisti šeimos, kaip vaiko socializacijos institucijos, ypatumus. Kad būtų lengviau pasiekti šį tikslą, išsikėliau šiuos uždavinius:

1) išskirti pagrindines šeimos funkcijas;

2) aptarti vaikų socialinius vaidmenis;

3) aptarti socializacijos tipus.

4) atskleisti tėvų požiūrį į ugdymą;

5) išanalizuoti tėvų taikomus auklėjimo metodus;

Kad darbas būtų nuoseklus ir kad įvykdyčiau visus uždavinius, jį padalinsiu į dvi dalis. Pirmojoje dalyje didesnį dėmesį skirsiu tam, kaip vaikas jaučiasi šeimoje, ką teigiamo ir ką neigiamo iš jos perima, o antrojoje dalyje labiau koncentruosiuosi į tėvus, jų požiūrį į ugdymą.

1. KĄ VAIKUI SUTEIKIA ŠEIMA?

1.1. Šeimos funkcijos

Šeima- pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Ta patirtis, kurią įgyjame šeimoje, išlieka visam gyvenimui. Todėl labai svarbu, kad visi šeimos nariai tinkamai auklėtų vaiką. O to neįmanoma padaryti nežinant svarbiausių šeimos funkcijų.

Profesorė ir socialinių mokslų daktarė I.Leliūgienė išskiria penkias šeimos funkcijas, susijusias su vaikų auklėjimu bei mokymu(6, p.284-286).

1) reprodukcinė funkcija. Ši funkcija yra susijusi su giminės pratęsimo būtinybe. Tėvai turėtų nevengti šios temos, nes lytinis švietimas taip pat jų pareiga.

2) pirminės socializacijos funkcija. Tai funkcija, susijusi su tinkamu asmenybės formavimu, kuomet tėvai turi sugebėti įtraukti vaiką į visuomenę pagal vaiko vystymosi galimybes bei supažindinti vaiką su tos tautos, kuriai jis priklauso, kultūra.

3) edukacinė funkcija. Kadangi tėvai yra pirmieji ugdytojai, tai jie turėtų nuosekliai auklėti vaiką, atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes. Bet jei tėvai yra ligoti, jei jiems patiems reikia pagalbos, tuomet reikėtų kitiems pasirūpinti vaikų auklėjimu, kad nebūtų pažeista vaikų teisė į ugdymą.

4) rekreacinė ir psichoterapinė funkcija. Ji paremta idėja, kad šeima turi sudaryti visas sąlygas, kad vaikas jaustųsi saugus.Vaikai turi mokytis relaksacijos sąlygomis, nepervargti mokydamiesi, todėl tėvai turėtų prižiūrėti vaiką, kad šis darytų pertraukėles(4, p.301-304). Be to, reikėtų kuo įvairiau ir prasmingiau paskirstyti laisvalaikį, kad vaikas gautų kuo įvairesnės patirties. Taip pat tėvai neturėtų užmiršti, jog neužtenka vaiką siųsti į brangiausias stovyklas, reikia ir patiems surasti laiko šeimyniniam bendravimui, išvykoms kartu.

5) ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija. Nuo to, kokia šeimos materialinė padėtis, priklauso ir vaiko gerovė. Aišku, tai neturėtų būti susiję su visų vaiko norų tenkinimu, tačiau reikia užtikrinti vaiko gyvybinių poreikių patenkinimą (maistas, būstas, apranga) bei teisę į išsilavinimą. Bet, kaip bebūtų gaila, šiuo metų ne visos šeimos gali tai suteikti savo vaikams. Materialinis skurdas gali daryti įtakos ir dvasiniam vaiko gyvenimui. Sunkiai besiverčiančios šeimos gali degraduoti kaip asmenybės .

Tai būtų vienos iš svarbiausių šeimos funkcijų, kurios užtikrina vaiko gerovę. Nevykdydami jų tėvai kenkia tiek vaikui, tiek sau.

1.2. Šeimos įtaka vaikui

Vos gimęs kūdikis negali apsieiti be kitų pagalbos, ypač be savo tėvų. Jam reikia nuolatinės priežiūros bei dėmesio. Iš čia, „plaukia vaikui prigimtoji teisė būti auklėjamam, o tėvams – prigimtoji pareiga savo vaikus penėti, globoti, auklėti, vienu žodžiu – ugdyti “( 8, p. 202). Taigi ir tėvai, ir vaikai turi tam tikrų teisių ir pareigų. Tėvai turi pareigą ugdyti vaikus bei teisę į vaikų ugdymą, o vaikai turi teisę būti ugdomi, ir pareigą- paklusti tėvų ugdymui.

Kadangi vaikai nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų dažniausiai mato savo tėvus, nenuostabu, jog iš jų perima teigiamus ar neigiamus bruožus. Nes vaikai, stebėdami tėvų elgesį, stengiasi jį sąmoningai ar nesąmoningai atkartoti. Mėgdžiojimas- viena iš įgimtų vaiko savybių. Todėl tėvai turi stengtis rodyti savo vaikams tik gerą pavyzdį.

Tėvų sąmoningas ugdomasis darbas šeimoje pasireiškia begale savybių, kurių svarbiausia ir prigimtinė kiekvienam tėvui – tai meilė savo vaikams. Tik tada, kai myli vaikus, gali būti auklėtojas. Į tėvų meilę vaikas atsako ir savo meile, ima gerbti savo tėvus, laikyti juos autoritetu ir pats stengiasi tokiu būti.

Tėvų, kaip ugdytojų, pareiga- kuo geriau pažinti vaiką, įskiepyti šeimos vertybes, tradicijas, įgūdžius, meilę žmogui. Kad kuo geriau pažintų savo vaiką, tėvai turi kuo daugiau su juo bendrauti. Bendravimas- irgi menas, kurio reikia mokytis nuo mažens ir nuolat jį tobulinti. Tėvai augindami vaiką (ypač kol šis auga vienas), neturėtų jo izoliuoti nuo kiemo draugų, bijant kad šis susidės su blogiukais. Juk kaip kitaip vaikas išmoks
bendravimo įgūdžių? Neužtenka vien bendravimo su suaugusiais(3).

Nereikia užmiršti ir to, jog teigiamas šeimos ugdymas vystomas tik normaliomis aplinkybėmis, kai šeimos gyvenimas vedamas taip, kaip priklauso, ir kai patys tėvai nusimano apie ugdymo taisykles. Bet dažnai tėvai nežino, kaip tinkamai vaiką ugdyti, ir gali jam pakenkti per daug mažylį lepindami arba priešingai- per daug jį drausmindami.

Kad vaikas būtų tinkamai parengtas išeiti iš šeimos aplinkos į visuomenės gyvenimą (pavyzdžiui į mokyklą), reikia jį tam parengti. Vaikas turi išmokti savarankiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis, o kur kitur tai išsiugdyti jei ne šeimoje. Taigi šeima yra pirmoji vaiko ugdymo institucija, kuri neturėtų užmiršti šios, pagrindinės- ugdymo- funkcijos.

1.3. Vaikų vaidmenys šeimoje

Vaidmenų pasiskirstymas šeimoje turi didelę reikšmę. Tai, kokį vaidmenį vaikas atlieka šeimoje, turi įtakos ir gyvenimui už šeimos ribų. Vaidmuo – „tai lyg elgesio taisyklės, kurios diktuoja, kaip vaikui reikia elgtis “(5, p.105).

Vaidmenys yra skirstomi pagal vaikų gimimo eiliškumą šeimoje. Taigi iš viso yra skiriami 3 vaikų vaidmenys šeimoje: vyriausias, vidurinis, jauniausias (5, p.104-107). Pagal tai galima spręsti ir apie pačių vaikų savęs vertinimą bei tėvų požiūrį į juos.

Vyriausias vaikas dažniausiai tampa tėvų pasitikėjimo objektu, jam skiepijamas atsakomybės jausmas. Kol gyvena vienas, jaučiasi mylimas, globojamas, o gimus broliui ar seseriai gali pasijusti atstumtu, gali kilti stiprus pavydo jausmas, kuris lydės visą gyvenimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1058 žodžiai iš 3479 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.