Seiminė prezidentrinė Lietuva
5 (100%) 1 vote

Seiminė prezidentrinė Lietuva

TURINYS

Įvadas 1

1918 – 1940 seiminė prezidentinė Lietuva(konstitucijos) 2

Išvados 7

Literatūra 8

Turinys 9

ĮVADAS

1918 metų lapkričio 5 dieną buvo sudarytas pirmas nepriklausomas Lietuvos kabinetas kai vokiečiai pralaimėję karą, turėjo pasirašyti kapituliacijos sąlygas. Tokiu būdu susidarė naujos sąlygos Lietuvos nepriklausomybei plėtotis.

Vyriausybė pradėjo veikti, vaduodamasi vadinamaisiais laikinos konstitucijos pamatiniais dėsniais kuriuos išleido Valstybės Taryba savo sesijoje spalio mėnesio pabaigoje. Aukščiausiojo valdžios organo kompetencija buvo atiduota tarybos prezidiumui. Prezidiumas savo valdžią turėjo vykdyti per ministrų kabinetą atsakingą prieš Valstybės Tarybą. 1919 m. prezidiumą pakeitė prezidentas, kuris gavo teisę leisti įstatymus priimtus ministrų kabineto. 1919m balandžio 4 dieną buvo pakeisti laikinos konstitucijos pamatiniai dėsniai ir išleista laikinoji Lietuvos konstitucija.

1920 metais gegužes 15 dieną steigiamasis seimas vienu balsu patvirtino Lietuvos vyriausybės nepriklausomybės atstatymą ir tuojau pareiškė, kad ji būsianti demokratinė respublika. Turėdamas uždavinį sudaryti valstybės konstituciją, steigiamasis seimas iš pradžių sudarė naują laikiną konstituciją, kuri buvo paskelbta 1920 birželio 10 diena.

Galutinė konstitucija buvo priimta tik 1922 rugpjūčio 1 dieną. Ir iki 1940 metu buvo iš leistos dar dvi konstitucijos.

Vienas pirmųjų Steigiamojo Seimo darbų buvo jo priimtoji ir ikišiolinio Valstybės Prezidento paskelbtoji 1920 06 10 “Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija” (veikė iki pirmos nuolatinės Lietuvos Vyriausybės Konstitucijos įsigaliojimo- 1922 08 01. Paskelbta “Valstybės žiniose” 1922 08 06 Nr.: 100). Savaime suprantama, kad nuolatinės pastovios Konstitucijos suprojektavimas, paruošimas ir priėmimas,reikalavo ilgesnio laiko kadangi sudarė pamatinį Steigiamojo Seimo funkcijos elementą. Pats Steigiamojo Seimo buvimo faktas, ypač atsižvelgiant į visos to laiko valstybiškai teisinės minties pagrindu dedamą demokratišką teisiškai konstitucinę koncepciją, griovė iki tol veikusią laikinąją 1919 04 04 konstituciją, kuri ir pati buvo numačiusi valstybės valdžios konstituciją tiktai iki Steigiamojo Seimo sušaukimo ir jį sušaukus savaime neteko jokios veikimo galios prieš steigiamąją, vadinasi, suvereninę, diktatūros pobūdžio, bet demokratinio valstybės “šeimininko” galią. Buvusiai 1919 04 04 laikinajai konstitucijai, 1920 05 15 automatiškai žlugus valstybė atsidūrė Steigiamojo Seimo diktatūroje. Steigiamasis Seimas paskelbiamas Lietuvos “suvereninės galios” reiškėju, visiškoje harmonijoje su bendrais demokratiniais principais. Steigiamasis Seimas tampa monopoliniu valstybės šeimininku. Steigiamasis Seimas jokios kadencijos neturi ir jo diktatūros laikinumas nėra teisinis ir pareina nuo jo paties valios, tai teisinės konstitucijos atžvilgiu jo diktatūra yra visiška ir absoliutinė.

Viskas Lietuvoje dar buvo valstybės kūrimo stadijoje, viskas buvo problematiška. Sovietų ir Lenkų jėga tuo metu buvo labai stipri, o ypač galėjo šiaip ar taip nulemti ir kitų fiziškai menkesnių lokalinių valstybės kūrybos jėgų darbo likimą, o tarp šių fiziškai mažesnių besireiškiančių jėgų besistengiančių sukurti ar išlaikyti jaunas nacionalines vietos valstybes, buvo kaip tik ir Lietuva. Steigiamojo Seimo funkcijos apima įvairiausias šios valstybės sritis ir įvairius sudėtingus jos elementus- Žemės Reformos ruošimą, šalies gynimą ir kariuomenę, valstybinę tarnybą, finansus, mokesčius ir t. t. Ypatingai Steigiamojo Seimo veikloje pirmą vietą užima tokie žymūs ir svarbūs taip vadinami organiškais įstatymai, arba sutartys, kurie tam tikra prasme paliečia ir materialinę Teisę. Buvo paskelbtas Lietuvos Universiteto statusas 1922 04 22d., kuris šiai pamatinei aukšto mokslo ir mokymo funkcijos įstaigai suteikia korporacinę organizaciją, pavesdamas jai viešosios teisės savivaldą valstybinių tarnybų eilėse. Antrasis įstatymas buvo dėl Žemės Reformos paskelbimo, kuris buvo paskelbtas 1922 04 03. Jis buvo ilgai ruoštos, visos eilės aukštesnių įstatymų iš dalies parengtas, sudaręs pagrindinę socialiai teisinę reformą, turįs pamatinę socialiai konstitucinę ir tuo pačiu politinę reikšmę Lietuvos ūkio, socialinių klasių ir tautiškai nacionalinių jėgų santykiavimo srity. Pagaliau 1920 17 12 Lietuvos taikos sutartis su Rusija, vadinasi, su RSFSR’u.

1922m. 08 01 Steigiamasis Seimas galutinai priėmė jo ilgai ruoštą pirmąją nuolatinę konstituciją, pavadintą “Lietuvos Valstybės Konstitucija”, kurią

1922 07 06 einąs respublikos prezidento pareigos Steigiamojo Seimo Pirmininkas (Aleksandras Stulginskis) progulmavo su viso Ministrų Kabineto sąstato kontrasignacija ir tą pačią dieną paskelbė “Valstybės žiniose” (Nr. 100). Ši konstitucija galiojo iki 1926 12 17 perversmo.

1927 04 12 iki 1928m. gegužės mėnesį buvo poperversminis valdžios laikotarpis. Šiuo laikotarpiu konstitucinė valdžios santvarka buvo aiškiai suardyta, tačiau vyriausybė palaikė 1922m.konstitucijos galiojimo fikciją. Buvo reikalinga nauja arba reformuota konstitucija ir vyriausybė tai suvokdama manė, kad šią problemą reikia spręsti “tautos balsavimu”- plebiscitu arba
referendumu, nedalyvaujant šiame darbe Seimui; jau iš šių skleidžiamų minčių ir sumanymų, buvo aišku, kad vyriausybė nesijaučia esanti griežtai suvaržyta 1922m. konstitucijos ir, kad Seimo nebuvimo nelaiko laikinuoju “bėdos” reiškiniu, bet jausdamasi esanti faktine valdžia, kilusi iš perversmų, o ne iš konstitucijos, galvoja apie naujos konstitucinės santvarkos įsteigimą 1922m. konstitucijos numatytais keliais, bei jos pačios suprojektuotais principais ir laisvai pasirinkta, kad ir demokratine, bet ne senąja konstitucine tvarka.

Vyriausybė per visą 1927 04 12- 1928 05 14m. laikotarpį jokio įstatymo neišleido tik sudarė ir išleido eilę tarptautinių sutarčių, išleido kai kuriuos tokius reglamentinius valdymo aktus, kurie gali būti laikomi išeinančiais iš reglamentinės galios ribų ir kuriems reikia įstatyminės formos. Dar vienas darbas kurį to meto vyriausybė atliko – tai buvo 1927m. spalio ir gruodžio mėnesiais priimti du 1927m. biudžeto pakeitimai. Pastarieji to meto pakeitimai buvo priimti procedūra, nurodyta jų paskelbime: Ministrų Kabinetas priėmė ir Respublikos Prezidentas “patvirtino”. Biudžeto pakeitimai buvo labai svarbūs, bet tikras pamatinio metinio biudžeto aktas 1922m. konstitucijos griežtai rezervuojamas Seimui. Šį 1918m. biudžetą vyriausybė priėmė 1928 03 16 (po dviejų mėnesių),tada kai jau Respublikos Prezidentas buvo išleidęs (dar nepaskelbtą) naująją 1928 05 15 konstituciją. Ši konstitucija buvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

1928 05 14 įstatymai buvo paskelbti šia formule: “Respublikos Prezidentas skelbia…”- toliau seka įstatymo pavadinimas bei tekstas. Šis įstatymo paskelbimo būdas rodo, kad tai buvo Respublikos prezidento aktai, gryniausieji įstatyminės galios dekretai, surišti su visa vyriausybe Ministro Pirmininko kontrasignavimu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 987 žodžiai iš 1931 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.