Seimos edukologija
5 (100%) 1 vote

Seimos edukologija

ŠEIMOS EDUKOLOGIJA

Šeima – viena seniausių visuomenės institucijų. Šeima yra didi vertybė. Šeimių santykių moksliniam pažinimui irgi būdingos senos filosofinės, etnografinės, demografinės, sociologinės ir kitostradicijos, ilgai tobulintinos teorinės ir empirinės tyrimų schemos.

Lietuvos valstybės požiūris į šeimą įtvirtintas „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“. Joje rašoma: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.

ŠEIMA IR JOS PASKIRTIS

Šeimos sąvoka. Šeimos apibrėžinų mokslinėje literatūroje yra tikrai gausu. Kai kurių net autorystę būtų sunku nustatyti (pvz., šeima gali būti apibrėžiama kaip pagrindinė visuomenės ląstelė, kaip kartu gyvenančių ir turinčių bendrą biudžetą giminaičių grupė, kaip bendrija, susijusi giminystės, priklausomybės ir globos ryšiais).

Šeima – pirminė visuomenės ląstelė. Viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Šeima yra ne tik raginimas gyventi, bet ir gyvenimas (Bajoriūnas, 1997).

Pažymėtina, kad santuoka yra šeimos kūrimo pagrindas, jos pirminis požymis. Šeima prasideda nuo santuokos, įregistruotos nustatyta tvarka. Tolesnis jos raidos etapas – vaikų radimasis. Tai tradicinės šeimos. tačiau ir neįregistravę santuokos žmonės gyvena kartu, gimdo ir auklėja vaikus. Tokių tariamų šeimų Lietuvoje daugėja. Vis dėlto tokių žmonių sąjunga nelaikoma įteisinta šeima.

„Neregistruota“ santuoka

Terminai „neformali“, „neregistruota“ santuoka, nors ir paplitę, bet vargu ar pakankamai tikslūs, nes santuoka įprasta apibrėžti visuomenės ar kurios nors jos grupės sankcionuotą savanorišką vyro ir moters sąjungą. „Neregistruota“ santuoka išreiškia tik vieną tokios sąjungos aspektą – savanoriškumą, bet atmeta kitą – visuomeninį sankcionavimą. Nepakankamai tikslus, metaforiškas terminas „neregistruota“ santuoka gali būti išsamiai aprašytas ir vienareikšmiškai vartojamas, tačiau aptarti juo įvardijamą reiškinį ne taip lengva, nes nėra aišku, nuo kurio momento vyro ir moters ryšį taip galėtume apibūdinti.

Nagrinėjant „neregistruotas“ jaunų žmonių santuokas visų pirma reikia pažymėti, jog apie jas neturima tikslesnių statistinių duomenų. Vis dėlto ryškėja tendencija, kad toks sugyvenimas plinta tarp jaunimo. Antai „1971-1975 m. gimimo kohortos 8,1 proc. vyrų ir 12,1 proc. moterų (apklausos metu – 20-24 metų), sulaukę 20 metų, jau turėjo gyvenimo kartu neregistravus santuokos patyrimą, 1966-1970 m. gimimo kohortos (25-29 metų asmenys) vyrų ir moterų rodikliai atitinkamai buvo 3,5 proc ir 7,3 proc., o 1946-1949 m. gimimo kohortos (45-49 metų) – 0,4 proc. ir 3,1 proc.“. 

Kohorta (cohort) – populiacija, gimusi tam tikru laikotarpiu; 2)tiksliai apibrėžta asmenų grupė, stebima mokslo tikslams tam tikrą laikotarpį).

Stankūnienė V. Nauji Lietuvos šeimos bruožai: tradicinių ir modernių šeimų formavimo strategijų sandūra//Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. V., 1997, p.19.

Iš pateiktų skaičių matyti, kad „neregistruotos“ santuokos šiuo metu vis labiau plinta, o jųplitimo pradžią galima sieti su gyvenimo lygio smukimu. Panašiai vyko ir kitose šalyse, kuriose ekonomikos nuosmukio laikotarpiu irgi mažėjo juridiškai įteisinamų vedybų. Tačiau Lietuvoje tokius pokyčius, matyt, lemia ne vien ekonominiai, bet ir socialiniai, kultūriniai, psichologiniai veiksniai, Vakarų šalims būdingos gyvensenos perėmimas. Bene tyškiausiai tai pasireiškia tolerantiško požiūrio į „neregistruotas“ santuokas plitimu. 20-29 metų amžiaus žmonių grupės 67 proc. vyrų ir 61 proc. moterų mano, jog neregistruoti ryšiai nekliudo palaikyti draugiškus santykius. 

„Neregistruotos“ santuokos situaciją padeda atskleisti ir netiesiogiai su ja susiję faktai.

Pirmiausia – tai santuokos sudarymo motyvai. Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje kasmet apklausiama 12-15 proc. būsimųjų jaunavedžių. 1992-1998 m. apklausose 20-23 proc. apklaustųjų, be kitų santuokos motyvų, nurodė ir nėštumą. Akivaizdu, kad ikivedybinis nėštumas yra patikimas ikivedybinių lytinių santykių rodiklis. Galima manyti, jog ryšys su „neregistruota“ santuoka irgi stiprus, nors visapusiškiau įvertinti „neregistruotų“ santuokų sityuaciją reikėtų iš keleto požymių – pastovių intymių santykių, bendro pajamų ir išlaidų tvarkymo, gyvenimo kartu. Aiškinantis šiuos „neregistruotos“ santuokos požymius, buvo atlikta būsimųjų jaunavedžių apklausa, kurios duomenys pateikiami šioje 1 lentelėje.

1 lentelė

Būsimųjųų jaunavedžių bendravimas iki santuokos (proc.)

Bendravimo sritis Laikas iki santuokos

3 mėn. 6 mėn. 9 mėn. 12 mėn.

Lytiniai santykiai 94,5 86,0 42,2 12,5

Bendras pajamų ir išlaidų tvarkymas 47,1 35,8 9,9 3,5

Gyvenimas kartu 20,5 18,8 11,3 3.5

Pastaba. Apklausa buvo atlikta 1996, 1997 ir 1998 metais. Apklausoje dalyvao 406 poros, padavusios prašymus tuoktis.

1 lentelėje pateikti duomenys, nors ir reprezentuoja jaunų pirmą kartą besituokiančių vilniečių nuomones, vis dėlto turėtų būti vertinami gana atsargiai. Juos interpretuojant dera atsižvelgti į tai, kad sunku nustatyti
objektyvius bendro gyvenimo, bendro pajamų ir išlaidų tvarkymo kriterijus, nes būsimųjų jaunavedžių porų tokio bendravimo patirtis yra su pertrūkiais (pvz., 1-2 savaites gyvenama kartu, paskui 1-2 savaites atskirai, paskui vėl kartu). Todėl 1 lentelė veikiau atskleidžia būsimiesiems jaunavedžiams būdingą elgesio sampratą, nei vienareikšmiškai apibūdinamą elgesį.

Siejant 1 lentelėje pateiktus duomenis su „neregistruotois“ santuokos situacija reikia pabrėžti, jog jie rodo į juridiškai patvirtintą santuoką peraugančius ryšius. Suprantama, kad daugiau psichologinių sunkumų sukelia permanentinė, arba yranti „neregistruota“, santuoka. Kaip dažnai pasikartojančius galima būtų išskirti konfliktus tarp skirtingų požiūrių į juridinį esamų ryšių patvirtinimą ir giminės tęsimą.

Situacija. Rūta B. (29 m., vidurinis išsilavinimas, fotomodelis, darbas nepastovus) pastaruosius ketverius metus gyvena su Antanu K. (36 m., aukštesnysis išsilavinimas, išsiskyręs, verslininkas). Poros materialinis gyvenimo lygis aukštas. Rūtai buvo padaryti 4 abortai, be to, ji gydėsi nuo ginekologinių ligų. Jos gydytoja jai patarė nebenaudoti kontraceptinių priemonių ir gimdyti. tai sužinojęs. Antanas pareiškė, kad jis turįs sūnų iš pirmos santuokos ir daugiau vaikų nenorįs. Juridinių įsipareigojimų, santuokos registracijos jis taip pat nepageidaująs, nes jo verslas plečiasi ir kam nors suteikti teisių į po vedybų galintį atsirasti turtą jis nesutinkąs. Antanas pabrėžė, kad Rūtą jis materialiai aprūpina ir aprūpins ateityje, tačiau kaip nors susisaistyti, taigi ir įsipareigoti turėti intymius ryšius vien su ja nesutiktų. Po minėto gydytojos perspėjimo praėjus dviem mėnesiams paaiškėjo, kad Antanas ir Rūta kartu nebegyvena.

Antano K. ir Rūtos B. santykių pavyzdys iliustruoja situaciją, kai „neregistruota“ santuoka yra primetama vieno iš partnerių (dažniau tai daro vyras). Pradiniame tokios santuokos etape tai gali būti priimtina ir vienam, ir kitam. Su primesta „neregistruota“ santuoka sutikti gali skatinti materialinė priklausomybė, nuosavo gyvenamojo ploto neturėjimas ir t.t. Tokie santykiai kelia nemaža psichologinių sunkumų.

Šeimos biologinis požymis

Yra ir kitas ryškus šeimos požymis – biologinis. Pavyzdžiui, „Prancūzų enciklopedijoje“ (1938) rašoma: „Šeima apibrėžiama kaip gamtos individų grupė, susieta dvigubu biologiniu ryšiu: dauginimasi, kurį atlieka grupės nariai; aplinkos sąlygos, kurios padeda prieaugliui vystytis ir palaiko tą grupę tol, kol suaugę gamintojai užtikrina reprodukciją“. Pažymima, kad, skirtingai nuo gyvulių, pasaulio žmones veikia savotiškas instinktas, vadinamasis potraukis.

Amerikiečių „Sociologijos žodyne“ (1965) šeima apibrėžiama šitaip: „Vienas ar daugiau vyrų, gyvenančių su viena ar daugiau žmonų, socialiai organizuota forma palaikantys lytinius santykius pagal visuomenėje priimtas teises ir pareigas, gyvenantys kartu su savo palikuonimis“.

Taigi, ir viename, ir kitame šeimos apibrėžime akcentuojama biologinė jos gyvenimo pusė. Ir tai, matyt, teisinga, nes žmogus yra ne tik socialinė, bet ir biologinė (biosocialinė) būtybė.

Tie Vakarų mokslininkai, kurie vadovaujasi analogiška šeimos samprata, pabrėžia jos, kaip biologinės visuomos, vidinį gyvenimą. Tokio pobūdžio darbuose akcentuojamas vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, kaip biologinių būtybių, emocinių ryšių normalumas ir nenormalumas, vyro ir žmonos seksualinių santykių svarbumas šeimos tvirtumui palaikyti ir kt. Biologiškai sveika santuoka, pasak jų, normaliai funkcionuoja. ne veltui daugelio Vakarų mokslininkų darbuose ypač pabrėžiamas emocinis šeimos gyvenimo pilnavertiškumas. Kalbama apie psichinę šeimos sveikatą, emocinę šeimos atmosferą, įtampas, nuotaikas, emocines būsenas: nerimą, depresiją, hipochondrinę reakciją, afektą, emocinį stresą, emocinio streso bei ligų rūšis ir pan. (1987).

Dėl šeimos gyvenimo trūkumų dažniausiai kaltinama šeima, o ne, kaip buvo įprasta, visuomenės gyvenimo ekonominė-politinė sankloda. Tačiau ir akcentuojant biologinį požiūrį į šeimą taip pat nedera absoliutinti ir užmiršti šeimos socialinės esmės.

„Britanijos enciklopedijoje“ (1964) šeima vadinama socialiniu vienetu. Joje rašoma: „Visur šeima apibrėžiama kaip socialinė grupė, susijusi su bendra gyvenamąja vieta, ekonominiu bendradarbiavimu ir reprodukcija. Ji jungia suaugusius abiejų lyčių asmenis, mažiausiai du iš jų palaiko socialiai pateisinamus lytinius santykius ir turi vieną arba daugiau palikuonių ar įvaikintų vaikų“. Taigi šiuo apibrėžimu organiškai jungiami irsocialiniai, ir biologiniai šeimos požymiai. Akcentuojama gyvenamoji vieta, ekonominis bendradarbiavimas ir reprodukcija – tai svarbūs šeimos gyvenimo požymiai. Patraukia dėmesį šeimos narių ekonominis bendradarbiavimas. Tai ypač svarbus jos gyvenimo požymis, nes be jo šeima daugeliu atvejų pasmerkta žūti.

Šeimos ekonomikos tvarkymas yra aktualus Lietuvos laisvosios ekonomikos rinkos sąlygomis.

galima rasti ir kitokių originalių šeimos apibrėžimų. Antai „Amerikos enciklopedijoje“ (1964) nurodoma, kad visoms šeimoms būdingi keturi bruožai:

1. tai nariai, sisieti vedybomis, krauju ir įvaikinimu;

2. jie gyvena kartu po vienu stogu,
o jei gyvena atskirai,,tai namų ūkį laiko savo namais;

3. jie bendrauja vieni su kitais atlikdami socialines funkcijas: motina ir tėvas, vyras, žmona, sūnus, duktė, brolis, sesuo;

4. laikosi bendrų papročių bei tradicijų ir kuria naujas.Ką ti paminėti šeimos bruožai vertingi todėl, kad čia akcentuojamos socialinės tėvų ir vaikų funkcijos. Svarbus yra ir kitas to apibrėžimo požymis – nurodymas, kad šeimos laikosi bendrų papročių bei tradicijų ir kuria naujas. Tai labai svarbu Lietuvai, nes papročiai ir tradicijos yra sudėtinė tautos dvasios dalis. Jiems sunykus, neliktų ir dbvasiškai sveikos šeimos bei tautos.

Kai kuriose vokiečių darbuose nurodomas dar vienas svarbus šeimos požymis – jos ryšių ilgalaikiškumas ir skirtingumas nuo paprastos žmonių sąjungos. Pavyzdžiui, vokiečių „Didžiojoje enciklopedijoje“ (1930) rašoma: „Šeima, žvelgiant į ją sociologiniu požiūriu, yra bendras vyro ir moters gyvenimas su savo palikuonimis. Ji sukurta ne vien remiantis jausmais, kaip, pavyzdžiui, sąjunga, bet irilgiau trunkančiais ryšiais, kurie istorijos eigoje įvairiose tautose labai įvairuoja.“

Iš tiesų šeima kuriama remiantis ne vien jausmais, išgyvenimais. Vedybų motyvai turi didelę reikšmę harmoningai šeimyninio gyvenimo raidai. Kartais jie tiriami siūlant pasirinkti alternatyvas: meilė arba materialinė gerovė, ar prašant nurodyti vienintelį santuokos motyvą. Toks požiūris supaprastina vedybinės motyvacijos pažinimą, nes dažniausiai kurti šeimą lemia įvairių motyvų bei aplinkybių visuma. Norint išsamiau atskleisti vedybinių motyvų suvokimą, 1984 m. būsimiesiems jaunavedžiams, klausiusiems paskaitų apie šeimos psichologiją, buvo pasiūlyta surašyti visas priežastis, paskatinusias juos kurti šeimą. (Surinkti 74 aprašai). Sugrupavus ir apibendrinus būsimųjų jaunavedžių nurodytas vedybų priežastis parengta anketa, kuria ištirta 215 būsimųjų jaunavedžių porų (430 žmonių). 1998 m. tyrimas pakartotas – apklausta 189 būsimųjų jaunavedžių poros (378 žmonės). Abiejuose tyrimuose apklausti jauni pirmą kartą besituokiantys žmonės (iki 30 m. amžiaus). Apklausų duomenys pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė

Vedybų motyvai (proc.)

Motyvai 1984 m. apklausa 1998 m. apklausa

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Noras būti mylimam (-ai) 91 98 87 92

Noras mylėti 93 90 84 80

Noras savarankiškai gyventi 27 24 65 39

Noras įteisinti intymius ryšius 19 23 7 11

Noras pagerinti materialines sąlygas 6 4 21 24

Noras turėti vaikų 78 74 51 56

Nėštumas 18 19 21 22

Tėvų įtaka 5 7 1 6

Nuomonė, kad nevedusius vyrus, netekėjusias moteris mažiau gerbia aplinkiniai 5 6 0 0

Baimė likti vienišam (-ai) 6 12 5 18

Pastaba. Apklaustieji nurodydavo, ar kiekviena iš išvardintų priežasčių turėjo įtakos sprendimui kurti šeimą.

2 lentelėje pateikti duomenys atskleidžia kai kuriuos vedybinės motyvacijos pokyčius. Visų pirma galima pažymėti emocinių (meilės) motyvų reikšmės silpnėjimą ir materialinių motyvų reikšmės stiprėjimą. Be šių motyvų, didesnė dalis moterų nurodė, kad tuoktis jas paskatino baimė likti vienišai. Šeimos santykių kitimo tendencijas atskleidžia ir nuomonės, kad vedusius vyrus, ištekėjusias moteris labiau gerbia visuomenė, atmetimas. Jas taip pat atskleidžia ir požiūris į būsimuosius vaikus. Pastebima, kad vis mažiau būsimųjų jaunavedžių kuria šeimą ketindami artimiausiu metu turėti vaikų. Tačiau kiek padaugėjo porų, kurios tuokiasi jau laukdamos vaiko gimimo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2020 žodžiai iš 6657 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.