Seimos funkcijų įtaka sėkmingam vaikų ugdymui
5 (100%) 1 vote

Seimos funkcijų įtaka sėkmingam vaikų ugdymui

ĮVADAS

Visi nusišypsome pažvelgę į mažą, bejėgį kūdikėlį, ramiai miegantį savo lopšyje. Šis reginys sukelia pačius švelniausius, gražiausius jausmus. Bet ne kiekvienas susimąstome, kiek šiam mažajam žmogeliui reikia skirti dėmesio, laiko ir kokia atsakomybė guli ant jo gimdytojo pečių. Juk kiekvienas tėvas svajoja, kad jo vaikas išaugtų pats protingiausiais, pats gražiausias, pats stipriausias, geriausias ir pats vyriškiausias, būtų žmonių gerbiamas už darbštumą ar dalyko išmanymą. O ką reikia daryti, kad vaikas tokiu taptų? Kokį vaidmenį vaiko gyvenime vaidina jo šeima? Juk šeima vaikui yra pirmoji jį veikianti aplinka, iš kurios jis semiasi visą jį supančio gyvenimo vaizdą.

Šeima yra ne šiaip sau kelių žmonių sąjunga. Kad ši sąjunga galėtų normaliai funkcionuoti, ji turi atlikti tam tikras funkcijas: vaikų gimdymą, jų ugdymą, ūkinę – ekonominę, komunikacinę bei kt.

Ugdyme pirma vieta priklauso šeimai, nes tėvams pirmiesiems tenka rūpintis savo vaikų ugdymu, tačiau daug kas priklauso nuo šeimoje tvyrančios aplinkos. Jei vaikas auga normalioje (tvarkingoje) šeimoje, kurioje yra abu tėvai, jų ugdymas labai skiriasi nuo tų, kurie auga asocialiose šeimose arba šeimose, kuriose yra tik tėtis, arba tik mama. Man buvo įdomu, kokį vaidmenį atlieka šeima vaiko ugdymui, todėl ir pasirinkau šią temą.

ŠEIMOS SAMPRATA

Šeima – pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Šeima yra ne tik raginimas gyventi, bet ir gyvenimas.

Šeimos apibrėžimų yra įvairių, tačiau dažniausiai ji apibūdinama šitaip: “Šeima – santykis tarp žmonos ir vyro, tėvų ir vaikų, pagrįstas santuoka arba kraujo giminyste; socialinė istoriškai sąlygoto organizuotumo bendruomenė, kurios narius vienija buities bendrumas, tarpusavio moralinė atsakomybė ir savitarpio pagalba.” Šeima prasideda nuo santuokos, įregistruotos nustatyta tvarka. Tolesnis jos raidos etapas – vaikų radimasis. Kai kas gyvena kartu ir neįregistravę santuokos, gimdo ir auklėja vaikus. Tačiau tokių žmonių sąjunga nelaikoma įteisinta šeima. Svarbiausias šeimos apibrėžimo privalumas tas, kad juo akcentuojami tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Keičiant šeimos narių tarpusavio santykius, keičiasi ir jos dorovinis, psichologinis klimatas. Šeimos narių tarpusavio santykiai visaip atspindi visuomeninius santykius, kurie vyrauja toje ar kitoje visuomenėje.

Šeima kuriama remiantis ne vien jausmais, išgyvenimais, bet ir abiejų sutuoktinių subrendimu gyventi bendrą sutartinį gyvenimą, užsiimti bendra kūryba ir vaikų auginimu. Gyvenimas šeimoje nėra tik aistringi išgyvenimai. Tai sudėtingas ir sunkus, dažniausiai sutuoktinius fiziškai ir dvasiškai alinantis kasdieninis darbas, susiduriant su prieštaringais jausmais keičiantis santuokiniam gyvenimui, pasirinktų vertybių realizavimas pasinėrus į šeimyninio gyvenimo džiaugsmus, sunkumus, negandas, nepriteklius, atsitiktinumus. Tyrimais patvirtinta, kad meilė yra sudėtingas reiškinys. Ji pavojinga visoms santuokoms, kurios kuriamos remiantis aistringa meile. Tie, kurie meilę laiko svarbiausiu dalyku, svarbesniu už pareigą ar bet kurį nors kitą socialinį įsipareigojimą, patyrę, kad senoji meilė miršta ir atsiranda nauja, būtinai bando iškeisti buvusią meilę į naująją.

Tikrasis kiekvienos šeimos rodiklis yra ne tik tarpusavio meilė tų, kurie buvo pašaukti kartu gyventi, bet ir moralinė atsakomybė. Meilė ir moralinė atsakomybė yra svarbūs šeimos požymiai. Dingstant meilei šeimoje, nesvarbu kokio turinio ji būtų, dažnai kartu slopsta ir pareiga bei atsakomybė.

Pasak L. Klintono, būtina šeimos gyvenimo sąlyga yra vaikai. Tai neginčijama tiesa, nes šeima kuriama turint tikslą juos gimdyti ir ugdyti. Šeima yra neatsitiktinė sąjunga. Tai laisvas nusiteikimas kartu gyventi, kurti, kentėti, kovoti, laimėti ir džiaugtis, auklėti vaikus. Tai bendras likimas ir kūryba. Nori ar nenori tėvai ir vaikai, bet juos sieja bendras likimas – gyventi kartu ir pripažinti vienas kitą.

Šeima nėra paprasta bendruomenė. Tai – asmenų bendrija, kurią sieja giminystės, tarpusavio priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai. Šeimoje žmogus gyvena savo valia. Ji yra daugialypė, besiremianti intymia vyro ir moters draugyste, sąjunga. Tai savanoriškai sudaryta visam gyvenimui ir atvira gyvybės perteikimui ir auklėjimui bendruomenė.

Kiekviena šeima sukuria tik jai būdingus asmeninius modelius, kurie padeda ar kenkia jos narių tarpusavio santykiams bei jų ryšių su išoriniu pasauliu palaikymui. Ji taip pat turi tam tikrus ypatingus, nepakartojamus šeimyninius ženklus, kurie pasireiškia jos narių tarpusavio santykiuose, elgesyje, planuose, vaizduotėje. Šeima turi savitą charakterį, kuris lemia narių santykius su aplinka (kaimynais, giminėmis ir kt.). Kaip pasaulyje nerasime dviejų vienodų žmonių, tai lygiai taip pat nerasime ir vienodų šeimų. Kiekviena šeima turi savas tradicijas, savitą bendravimo stilių, savas vertybes. Nuo to priklauso kaip šeima įsilies į visuomenę, kokią padėtį užims joje.

Kaip jau buvo minėta, žmonių šeima sukuriama, kai gimsta vaikas. Pilną šeimą sudaro tėvai, vaikas arba vaikai. Joje dažnai būna senelių, kitų
giminių. Nepilnoje šeimoje esti tik vienas tėvas.

Šeima, kaip socialinė institucija turi vykdyti šiuos pagrindinius uždavinius:

 Puoselėti ir saugoti šeimos narių ištikimybę ir vieningumą.

 Auginti ir lavinti vaikus. Sudaryti palankias jų brendimo ir vystymosi sąlygas.

 Rūpintis vaikų bendruoju ir profesiniu išsilavinimu, pasirengimu padėti mokyklai ir mokyti ir auklėti vaikus.

 Stiprinti šeimos ūkį ir racionaliai tvarkyti jos ekonomiką.

 Rengti vaikus savarankiškam gyvenimui jų būsimoje šeimoje.

FUNKCIJOS SAMPRATA. ŠEIMOS FUNKCIJŲ DERAMAS IŠPILDYMAS – VAIKO RENGIMAS PILNAVERČIAM GYVENIMUI.

Funkcija, išvertus iš lotynų kalbos (lot. functio) – atlikimas, įvykdymas. Šeimoje taip pat atliekamos tam tikros funkcijos. Šeimos funkcija yra suprantama kaip sutuoktinių ar kitų jos narių poreikių ir su jais susijusių pareigų vieni kitiems (vyro – žmonai, žmonos – vyrui, tėvų – vaikams, vaikų – tėvams…) atlikimą ir tenkinimą. Poreikiam tenkinti reikalingos atitinkamos sąlygos. Vaikus auginti neįmanoma be šeimos ūkio, buities, deramai sutvarkytos ekonomikos ir kt. Jei netinkami šeimos narių tarpusavio poreikiai, negali būti abipusės pagarbos, meilės ir laimės. Todėl sutuoktiniai domisi vienas kito darbu ir visuomenine veikla, vienas kitą remia, tvarko ir seksualinį gyvenimą. Dirbdami savo profesinį darbą, jie neužmiršta šeimos, vienas kitam skiria dalį laiko, dalijasi džiaugsmais ir sielvartais, gyvena vienas kito gyvenimu, myli vienas kitą, ilgainiui supanašėja. Be viso to šeima gali iširti.

Visos funkcijos glaudžiai tarpusavyje siejasi. Tad norint, kad šeima normaliai funkcionuotų, būtina vykdyti visas funkcijas.

Yra išskiriamos tokios šeimos funkcijos:

 vaikų gimdymas;

 vaikų ugdymas;

 ūkinė – ekonominė funkcija;

 rekreacinė funkcija;

 komunikacinė funkcija;

 emocinė funkcija;

 seksualinių poreikių tenkinimo funkcija;

 tautos etoso tęstinumo funkcija;

 elgesį reguliuojančioji funkcija;

Jeigu visos šios funkcijos deramai išpildomos, vaikas paruošiamas pilnaverčiam gyvenimui. Vaikas tėvams yra artimiausias asmuo nuo pat gimimo jų prižiūrimas ir visapusiškai ugdomas. Didelę gyvenimo dalį jis bendrauja su savo šeimos nariais. Tokia grupinė integracija neįmanoma kitose auklėjimo grandyse. Šeimoje vaikas nuolat stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas. Šeima jam padeda įveikti vienišumą, nepasitikėjimą savimi, atstatyti emocinę pusiausvyrą, niveliuoti stresą Šeimoje labai individualiai tenkinami vaiko materialiniai ir dvasiniai poreikiai .Joje vaikai, perimdami vyresniųjų gyvenimo ir auklėjimą ,formuojasi kaip būsimieji tėvai. Šeimoje vaikai mokosi vykdyti ir visuomenės užduotis. Jie iš bando savo jėgas ir galimybes. Šeima saugo jį nuo klaidingų poelgių, padeda įveikti gyvenimo sunkumus Šeima palankiausiai veikia vaiko psichiką, skatina jo protinį ir dorovinį vystymąsi. Čia visapusiškai tenkinami jo emociniai poreikiai. Čia sudaromos sąlygos jam bręsti fiziškai ir emociškai. Rūpinamasi jo sveikata, buitimi, išorinėmis ir vidinėmis reikmėmis.

Šeima atrenka ir savitai vertina visuomenės informavimo priemonių skelbiamas idėjas. Nuo jos dvasinės, dorovinės brandos, emocijų, nuovokos, kultūros priklauso pasirenkami pavyzdžiai, kuriuos perima vaikai.

Šeima suteikia individui individualumo, jo kaip asmenybės unikalumo bruožų, išryškina juos. Žmogaus individualizacija yra ypatinga šeimos misija. Šeimoje sustiprinamas žmogaus subjektyvumas.

Šeima ugdo žmogaus jausmų kultūrą. Jis jau šeimoje išmoksta tramdyti save, slopinti savąjį ego. Čia išmoksta suprasti ir gerbti kitą žmogų, išmoksta abipusiai priimtino dialogo ir monologo bendravimo formų. Tai pagrindas jo socialiniam augimui, neišeikvojant savęs nereikalingiems konfliktams

Šeima išmoko individą pajusti psichologinę pusiausvirą, sugebėjimą laviruoti subjektyviomis galimybėmis. Jis čia orientuojamas saviauklai, mokomas harmoningai gyventi su savimi ir aplinka. Be tam tikro prisitaikymo žmogus gali prarasti socialumą, pasidaryti neveiklus. Šeima ugdo prisirišimo kultūrą prie dvasinių, materialinių, dorovinių, moralinių, tautinių, etinių kultūrinių vertybių. Prisirišimas žmonių santykiams suteikia dorovinio kryptingumo. Visa tai ugdoma per šeimos atliekamas funkcijas.

Visos šios funkcijos yra nepaprastai svarbios, viena kitą papildančios, stiprinančios. Vienos kurios nebuvimas nepasmerkia šeimos žlugti

VAIKŲ UGDYMAS ŠEIMOJE

Vaikai – brangiausias tėvų turtas. Kiekviena šeima nori užauginti vaiką gražų, protinga, teisingą, jautrų, stiprų ir laimingą. Bet norėti neužtenka. Čia tėvai turi įdėti daug pastangų, kad įgyvendintų savo norus. jie ypač turi gerai apgalvoti kiekvieną savo poelgį, kad jis vaikui nebūtų blogu pavyzdžiu. Todėl tėvai privalo būti, o ne atrodyti žmonėmis, privalo sugebėti atsakyti į nesuskaičiuojamus tūkstančius klausimų, problemų.

„Mūsų vaikai – tai mūsų senatvė. Tinkamas auklėjimas – tai mūsų laiminga senatvė, prastas auklėjimas – tai mūsų būsimas sielvartas, mūsų ašaros, mūsų kaltė kitiems žmonėms, visai šaliai” – sako A. Makarenka.
turėtų pagalvoti kiekvienas tėvas, nes vaikai yra stebėtojai, tyrinėtojai, romantikai ir kūrėjai – pro jų akis tartum pro kaleidoskopą slenka šeimos gyvenimo kasdienybė ir skverbiasi į vaikų sąmonę. Ką būdamas vaiku patiria šeimoje, tai tą patį atkartos sukūręs savo šeimą.

Taigi, pagrindinė šeimos funkcija – ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje, mokyti jį dirbti ir kurti visuomenės labui. Tai įpareigoja tėvus aktyviai dalyvauti ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų, kuriose auklėjami ir mokomi vaikai, veikloje. Nuo to, kokie tarpusavio santykiai susiklosto šeimoje, priklauso vaiko vertybinė orientacija, vaiko ryšiai su visuomene.

Senovės Graikijoje Platonas, sekdamas Sokratu, tvirtino: visas pasaulio blogis, žmonių egoizmas, jų luominė nelygybė išauga pirmiausia iš vienodo auklėjimo šeimoje sąlygų. Beribė tėvų meilė savo įpėdiniui gimdo individualizmą, savanaudiškumą ir kitas ydas.

Būtent pačioje ankstyvojoje vaikystėje dedamas viso būsimo dvasinio žmogaus gyvenimo pamatas. Nuo to ar šis pamatas yra tvirtas bei iš kokios medžiagos jis sukurtas, ir priklauso, kokį pastatą – kokio dydžio ir kokios sandaros – ant jo vėliau bus galima pastatyti. Dvasinio, emocinio asmenybės pagrindo kūrimas ir yra šeimos auklėjimo tikslas bei prasmė. Be tėvų meilės, vaikas, kad ir turėdamas gyvus tėvą ir motiną, lieka našlaitis, bet jis toli gražu neabejingas ir jų tarpusavio santykiams. Kad ir koks mažas būtų, viską kuo puikiausiai jaučia, jautriai reaguoja į jų santarvę ir kivirčus. Tėvų meilė vienas kitam gali virsti svarbiausiu auklėjimo veiksniu, veikiančiu vaiką. Kai tėvas ir motina myli vienas kitą, daugiausia šios meilės gauna vaikas. Be jos visas pasaulis nublanksta, ir jokios pedagoginės priemonės negali kompensuoti jos įtakos vaikui.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1837 žodžiai iš 5802 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.