Seimos pedagogika
5 (100%) 1 vote

Seimos pedagogika

Šeimos gyvenimą visada gaubė savotiškas romantizmas. Žmonėms paprastai atrodo, kad jeigu jau yra „šeima“, tai tarpusavio santykiai joje savaime bus puikūs. Bet tai akivaizdi netiesa, kadangi visos šeimos yra mūšio laukas: jos susideda iš nusidėjėlių – ir tiktai nusidėjėlių

Pažvelgus į statistiką, šeimos dabartis Lietuvoje atrodo niūriai.

Santuokų skaičius nuolat mažėja nuo 1960 m. 1994 m. buvo sudarytos 6,3 santuokos tūkstančiui gyventojų.

Ištuokų skaičius išlieka labai aukštas, nors per pastaruosius trejus metus šiek tiek ir sumažėjo. Aukščiausias jis buvo 1991 metais (tūkstančiui gyventojų teko 4,1 ištuokos). Nuo tada ištuokų skaičius mažėjo, ir 1994 m. tūkstančiui gyventojų teko 3 ištuokos. Tačiau atsižvelgiant į nuolatinį santuokų skaičiaus mažėjimą, ištuokų skaičiaus sumažėjimas neturi lemiamos reikšmės.

Kohabitacijos atvejų daugėja, nors statistiškai kartu gyvenančių, bet nesusituokusių skaičius dar nėra reikšmingas, jis sudaro apie 2 proc. suaugusių gyventojų.

Gimstamumas nuolatos mažėja. 1994 m. tūkstančiui gyventojų vidutiniškai gimė 11,5 vaiko. 1994 m. mirusiųjų skaičius jau viršijo gimusiųjų, taigi natūralus prieaugio koeficientas tapo neigiamas.

Nesantuokiniai vaikai. Nors gimstamumas mažėja, tačiau nuolat daugėja nesantuokinių vaikų. Per metus gimusių nesantuokinių vaikų skaičius nuo 1990 m. iki 1994 m. padidėjo 16 proc.. Tarp 1994 m. gimusių vaikų nesantuokiniai sudarė net 10,8 proc.

Abortų skaičius nuo 1992 m. šiek tiek sumažėjo. Tačiau abortų ir gimusių vaikų skaičiaus santykis pastaraisiais metais beveik nekito ir buvo labai aukštas: 71,33 aborto 100-ui gimusiųjų (1994 m.).

Netekę tėvų globos nepilnamečiai. Daugėja nepilnamečių, netekusių tėvų globos. Per 1994 metus tėvų globos neteko 2567 nepilnamečiai, iš jų 1048 ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Visų šių rodiklių analizė kelia klausimą apie šeimos krizę. Nuo ko priklauso šeimos

tvirtumas, jos įtaka visuomenei? Ar šeima tebėra vertybė? Kokios pasaulinės tendencijos? Galbūt šeima – istorinė atgyvena ir ateityje išnyks?

Šeimų betėvystė yra viena didžiausių mūsų visuomenės problemų. Anksčiau tėvus iš šeimų dažniausiai išplėšdavo karai, o šiais laikais dėl iširusių santuokų lieka vadinamųjų skyrybų našlaičių. Ištuokų grėsmingai daugėja. Lietuvoje 1994 metais 100-ui sudarytų santuokų teko 47 skyrybos. Savaime suprantama, yra daug krinkančių šeimų, kurios formaliai neišsiskyrę, todėl statistiškai jas sunku susekti. Betėvių vaikų armija auga diena dienon. Tai vaikai, kuriems ūmai niekas nebesiima vadovauti, jų širdelės tarsi praradę gimtinę, jie nežino, kaip užslėpti skausmą, jie nusivylę, kupini apmaudo arba agresijos. Paprastai praradimas juos skaudžiai pažeidžia. Staiga palikti vieni jie jaučiasi esą išduoti.

Augdamas vaikas turi savų bėdų. Jį lydi ne vien tik laimė, jam tenka ir daugybė nesėkmių. Kai kurie tėvai mano, kad jokių pilkų dienų neprivalo būti. Vaikas negali būti liūdnas, skeptiškas, nusiminęs ar abejojantis – tai gadina laimingos šeimos paveikslą. Todėl kiekviena rūpesčio raukšlytė tuojau pat išlyginama, kiekviena ašarėlė – viens du ir nušluostoma. Čia vyrauja šukis „Visados būk linksmas ir stiprus!“ arba „ Sukąsk dantis, ir pirmyn!“ . O to pasėkmė _ vaikas nebedrįsta rodyti savo jausmų, slepia juos, užgniaužia savyje nusivylimą, sielvartą ir skausmą. Jų ženklus mato tik tas, kas gerai žiūri. Sielvartą vaikai išreiškia ne vienodai. Vienas verkšlena, kitas viskuo nepatenkintas, trečias niršta. Arba sirguliuoja. Arba ypač šiais laikais – vaidina stipruolį. Bet jeigu vaikas išmoksta skausmą ar liūdesį – didelį ar mažą – priimti ir išsiaiškinti, tada tos niūrios dienos gali duoti ir kai ką gera. Paverkus palengvėja. Sielvartas verčia laikinai pasitraukti nuo įprasto šurmulio, o tai gaivina, žadina naujas jėgas. Blogiausia, kai vaikas su savo bėda paliekamas vienas. Jam reikia palaikymo, paramos. Bet kaip jį paguosti? Apkabinti, švelniai pakalbėti apie jo jausmus – o daugiau? Daugelis suaugusių nežino, ką dar galima padaryti.

Šeima su patėviu ar pamote

Pasirinkau šią temą, nes ji man pasirodė viena iš labiausiai tinkančių analizuoti, remiantis mano pačios gyvenimo patirtimi.

Ne, man neteko gyventi nei su pamote, nei su patėviu, tiesiog pati atstojau pamotės vaidmenį. Šis žodis „pamotė“ nėra labai mielas mano širdžiai, bet nerandu kito apibūdinimo, kaip galėčiau save vadinti.

Istorija būtu tokia, kad sulaukus 18 metų, išvažiavau į Ispaniją padirbėti. Laikui bėgant susipažinau su jau dabartiniu mano dukrytės tėčiu. Tiesa yra ta (kurią aš žinojau nuo pat pradžių ), kad jis buvo vedęs ir turi du vaikus iš praeitos santuokos. Jaučiausi esanti stipri ir sugebėsianti susitvarkyti ir gyventi su šia, kaip man atrodė, visiškai nedidele problema. Juolab, kai žinojau, kad jo vaikai gyvena su savo mama. Beja, turėčiau paminėti tų vaikų amžių ( berniukui tada buvo 4 metai, o mergaitei 14 metų), tai turės reikšmės tolimesniam mano pasakojime ir tolesnių konfliktų sprendimuose.

Tai štai, pradėjome kartu gyventi. Jo vaikai atvažiuodavo tik savaitgaliais. Su mažuoju sutardavau neblogai .niekada
nekonfliktuodavom,nes aš niemdavau į galvą ką jis man pasakydavo, pvz: „kodėl tu čia gyveni?“,“čia mūsų namai „. Aš manydavau, kad tai ką jis pasakydavo ar paklausdavo tai tik būdavo jo vaikiški pamąstymai, kurie reikalaudavo atsakymų. Taip pat, manau ir iki šiol, kad jis viską ką sakydavo ar darydavo tai nebuvo piktavališkai.

Su vyresniąja persimesdavau tik keliais žodžiais, nes matydavau jos veide didelį nepasitenkinimą, tad nelįsdavau jai į akis, nenorėdama dar labiau ašrinti situacijos.

Viskas ėjosi sava vaga, kol vieną dieną dukra nepareiškė, kad susipyko su mama ir nori ateiti gyventi pas mus (beja, jos mama taip pat gyvena su kitu vyru ). Aišku , mano nuomonės nieks neklausė, ar aš pritariu šiam sprendimui, o aš maniau, kad neturiu teisės kištis tarp tėvo ir dukros. Na kaip ir galima numanyti, ji persikraustė pas mus. Nuo tada viskas ir prasidėjo.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1006 žodžiai iš 1877 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.