Seimos vaidmuo tapatumo raidoje
5 (100%) 1 vote

Seimos vaidmuo tapatumo raidoje

1121

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………….2

KAS YRA ASMENYBĖ ?………………………………………………………………………3

KAS YRA ŠEIMA? JOS VAIDMUO………………………………………………………4

TAPATUMO RAIDA…………………………………………………………………………….5

VISUOMENĖS ĮTAKA………………………………………………………………………….6

BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA………………………………………………………………………6

ŠEIMOS VAIDMUO TAPATUMO RAIDOJE…………………………………………7

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………….9

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………….10

1

ĮVADAS

Kiekviena šeima – tai atskiras pasaulis

su vis kitais įstatymais ir papročiais,

bėdom ir rūpesčiais, tradicijom ir

paklydimais.

(L. Tolstojus) Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis kolektyvas. Pasak St. Šalkauskio, visuomenės miniatiūra. Šeimoje atsinaujina visuomenė, ugdoma jos pamaina. Kad ta pamaina pateisintų tautos lūkesčius, šeima turi būti tvirta. Tik tokioje šeimoje įmanomas tinkamas jaunosios kartos ugdymas, tautos pažanga.

Tikra šeima yra ta, kurios gyvenimas grindžiamas visai tautai reikšmingomis bendražmogiškomis vertybėmis. Nuo jų priklauso šeimos dorovingumas, dvasinis nusiteikimas, tautinė savimonė ir savijauta. Kiekviena šeima jaučiasi organiškai susijusi su savo tauta, Tėvyne, jos istorija,kultūra, papročiais ir kitomis vertybėmis. Tai padeda vaikui išsiugdyti veiklumą ir ištikimybę Tėvynei.

2

KAS YRA ASMENYBĖ ?

Dažnai galime išgirsti: ”Jis yra asmenybė”, “Tai bent stipri/silpna asmenybė”. Kas yra asmenybė galime išsiaiškinti, pasiaiškinę keletą sąvokų:

Individu galima laikyti kiekvieną žmogų, kadangi šis terminas reiškia” savo rūšies atstovą”, tai yra žmogų bendriausia biologine prasme. Tai nedalomas, savarankiškai egzistuojantis organizmas.

Individualybės sąvoka taikoma, kalbant apie tik vienam žmogui būdingą unikalių savybių derinį, kuriuo jis skiriasi nuo kitų savo rūšies atstovų.

Žmogaus sąvoką sakome apie visą žmogui būdingų ontogenetinių, filogenetinių savybių visumą.

Kur kas sudėtingesnė ir platesnė yra asmenybės sąvoka, kuri apima fizinius ir psichologinius žmogaus ypatumus – visa tai, ką žmogus suvokia ir išgyvena kaip “aš”: išorines bei vidines savybes, sugebėjimus, suvokimo ir mąstymo procesus.

Psichologas G. Olportas išskyrė virš 150 asmenybės apibrėžimų.

Asmenybė yra sistema, jungianti žmogaus psichikos procesus, elgesio bruožus, motyvus, pažinimą ir veiklą į unikalią darnią visumą, kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo, daro vieninteliu ir nepakartojamu.

Jeigu individu galime pavadinti ir ką tik gimusį kūdikį, ir savo veiksmų nekontroliuojantį psichinį ligonį, tai asmenybės sąvoka taikytina tik tuo atveju, jei žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos, suvokti save kaip visumą ir sąmoningai kontroliuoti savo santykį su aplinka. Todėl ir sakoma, kad individu gimstama, o asmenybe tampama gyvenimo eigoje. Vaiko asmenybės užuomazgos atsiranda tada, kai jis pradeda suvokti savąjį “aš”. Asmenybė – įgimtų savybių ir patirties vystantis rezultatas.

3

KAS YRA ŠEIMA ?

JOS VAIDMUO

Kaip pateikiama, Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodyne, šeima yra žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis jos kolektyvas.(K.Miškinis). Pasak S. Šalkauskio , tai visuomenės miniatiūra. Šeimoje atsinaujina visuomenė, ugdoma jos pamaina. Kad ta pamaina pateisintų tautos lūkesčius, šeima turi būti tvirta. Tik tokioje šeimoje įmanomas tinkamas jaunosios kartos ugdymas, tautos pažanga. Kaip rašo K. Miškinis šeima yra ta, kurios gyvenimas grindžiamas visai tautai reikšmingomis bendražmogiškomis vertybėmis. Nuo jų priklauso šeimos dorovingumas, dvasinis nusiteikimas, tautinė savimonė ir savijauta.

Šeima, anot V. Jakavičiaus, pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Ji ryškiai paženklins visą žmogaus brendimo laikotarpį, šeimoje įgyta patirtis atsilieps visą gyvenimą.

Žmogus pradedamas planuotai arba neplanuotai. Jo pradėjimas – tai ne tik įgimtų poreikių (lytinių, motinystės ar tėvystės) patenkinimas, bet ir didžiulė atsakomybė tautai ir būsimajam žmogui.

Tik šeimoje vyksta pilnavertė būsimos asmenybės socializacija. Nepilnoje šeimoje augę vaikai dažnai skiriasi nuo vaikų, kuriuos augino abu tėvai.

Tik gimusio vaiko vystymasis iki metų visiškai priklauso nuo šeimos. Šiuo laikotarpiu intensyviai formuojasi sensomotorinės reakcijos bei emocinė sfera. Turint galvoje tai, kokie svarbūs vaiko psichiniam ir socialiniam brendimui yra pirmieji treji metai, suprantama šeimos vaidmens svarba, nes būtent šiame amžiaus tarpsnyje sudaromos
prielaidos asmenybei vystytis.

1 –3 metų vaikas dažniausiai patenka į lopšelį – darželį, o nuo 6 – 7 metų pradeda lankyti mokyklą. Iškyla grupės vaidmuo. Nuo šiol vaikas bręsta šių įstaigų, grupių ir šeimos veikiamas, tada prasideda ir vėliau pamažu didėja bažnyčios (tikinčiųjų šeimoje), kultūros institucijų, žiniasklaidos įtaka. Šeimos poveikis tolydžio mažėja. Vėliau ima

4

mažėti ir mokyklos įtaka, nors švietimo sistema išlieka reikšminga. Paauglystėje – sudėtingiausiame asmenybės formavimosi tarpsnyje, – kaip rodo tyrimai, didžiausią įtaką daro draugai (grupė).

Be to augančiam vaikui reikia ne tik motinos, bet ir tėvo. Vyriškos draugystės ypač reikia berniukui. Šis poreikis labiausiai juntamas paauglystės metais, deja, dažnoje šeimoje tėvas šio amžiaus berniukui netampa draugu. Mokykloje berniukai tokios draugystės irgi neranda, nes dauguma mokytojų – moterys. Mergaitei taip pat labai reikia vyresnės draugės – motinos, mokytojos. Motinos, deja, ne visada sugeba būti savo dukterų draugėmis, tą patį galima pasakyti ir apie mokytojas. Todėl paaugliai, dažniausiai berniukai, pasiduoda vyresnių pašaliečių neigiamai įtakai.

Baigiant mokyklą (pirmasis jaunystės periodas), šeimos vaidmuo dažniausiai jau nebėra toks reikšmingas. Mokyklos, taip pat.

TAPATUMO RAIDA

Paauglys pats ieško savo asmeninio tapatumo. Norint galutinai ir tiksliai suprasti paauglio tapatumo raidą, reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką: į fizinį kūno brendimą, socialinį jo patyrimą, kognityvinę raidą. Dabartinis paauglys, formuojantis tapatumui, išgyvena sudėtingą periodą. Jis tiesiog nežino kuria kryptimi jam pasukti, kaip išspręsti iškilusias problemas susijusias su jo tapatumu. Tapatumo raida, tai kiekvieno paauglio kartos pagrindinė problema. Paaugliui svarbu pasiekti asmeninį tapatumą tuo metu, kai greitai keičiasi fizinė asmens išvaizda, emocinė ir psichologinė perspektyvos ir visuomenės vertinimas. Paaugliai pasidaro labai jautrūs ir nepasitikintys. Todėl paauglystei suteikiamas ypatingas dėmesys, tik paaugliui suteikiama tiek daug laiko tyrinėti. Norėdamas išspręsti iškylančias problemas, turi nemažai laiko svarstyti, mąstyti. Jis apsvarsto tokias problemas, kaip praeities prisiminimai ir egzistavimas ateityje. Paaugliai neretai ima abejoti savo sugebėjimais, tačiau juk visiems, ką nors veikiant, nepavyksta išvengti nesekmių. Paauglystė, tai puikus laikas, kai laisvai galima išbandyti suaugusiųjų vaidmenis neprisiimant jokių įsipareigojimų. Paauglys taip turi išspręsti konfliktus, liečiančius jo seksualinių vaidmenų

5

tapatumą. Tokiame amžiuje dažnai paaugliai nori prisiimti lyderio poziciją. Tačiau kartais reikia paklusti ir kitų įtakai. Labai svarbu, kad paaugliai, šiame tapatumo raidos tarpsnyje, sugebėtų sukurti asmeninių vertybių sistemą, kuri leistų jam priimti individualius sprendimus, liečiančius jo tolesnį gyvenimą. Kai kurie paaugliai tuo moratoriumi pasinaudoja nelabai sėkmingai. Ne retai paaugliai sprendimus priima pergreitai ir taip pereina į suaugusių žmonių visuomenę, nors tam dar tikrai nėra pasiruošę. Paauglys priima ankstesnius savo vaidmenis, tėvų vertybes, tiesiog nieko naujo ir kito neišmėgindamas. Tokiem paaugliam sunku vykdyti įprastus šiam amžiui rekalavimus. Kūrybingiems paaugliams kartais reikia gerokai daugiau laiko savo tapatumui rasti. Gana dažnai paaugliai atitrunka nuo realybės, jie ima fantazuoti, svajoja apie ateitį ir neretai svarsto “kas būtų”, “o jeigu”, “ kas, jeigu taip“…Būna ir taip, kad paauglys pasirenka patį geriausią variantą iš visų apsvarstytų, bet buna ir taip, kad pasirenka niekam tikusį. Jie savaip išsivaizduoja ir kuria savo ateitį, geresnio pasaulio vaizdą. Paauglio egocentrizmui sumažinti stengiamasi keisti jo elgesį. Tuo paauglys mokomas pažvelgti į savo nuomonę tarsi iš šalies, lyg trečiojo žmogaus akimis, savo nuomonę palyginti su kitų, rasti tarp jų skirtumų, o gal būt ir panašumų. Manoma, kad kaip paaugliui pavyksta išspręsti tapatumo krizę, labai priklauso nuo visuomenės, nuo jo šeimos, jį supančių draugų ir aplinkos.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1269 žodžiai iš 2346 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.