TURINYS
Įvadas ……………………………………………………………………………………….4
1. Kokybės vadybos ekonominė nauda organizacijai………………….5
2. Kokybės kaštai…………………………………………………………………..8
3. Kokybės kaštų klasifikacija…………………………………………………9
4. Sėkmės kaštai…………………………………………………………………..10
5. Nesėkmės kaštai……………………………………………………………….11
6. UAB „XXX“
6.1 UAB „XXX“ veikla……………………………………………….13
6.2 UAB „XXX“ sėkmės kaštai…………………………………….13
6.3 UAB „XXX “ nesėkmės kaštai…………………………………14
Išvada……………………………………………………………………………………….17
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………18
ĮVADAS
Dabartiniu metu egzistuoja daug naujų technologijų: strateginio valdymo, krizių vadybos. Viena tokių teorijų – visuotinės kokybės vadyba. Visuotinė kokybės vadyba yra vadybos filosofija ir metodai, kuriuos vartodama organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų arba paslaugų kokybę ir mažindama kaštus. Visuotinės kokybės vadybos koncepcija grindžiama nuolatiniu organizacijos tobulėjimu, visų sistemos elementų, posistemių ir ryšių nuolatiniu tobulėjimu, ypač akcentuojamas žmogaus resursų naudojimo vaidmuo, tenkinant vartotojų poreikį dabar ir ateityje. Visuotinės kokybės vadyba sukurta žymiausiose JAV pramonės kompanijose, šiuo metu taip pat vis plačiau pasitelkiama viešbučiuose, prekyboje, bankuose, transporte, kitose aptarnavimo srityse bei medicinos, mokslo ir mokymo įstaigose ne tik Amerikoje, Europoje, bet ir visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Lietuvos ūkio subjektams ypač svarbu perprasti visuotinės kokybės vadybos filosofiją ir metodus ir jais vadovautis kasdieninėje veikloje, nes be šių metodų neįmanoma konkuruoti tarptautinėse rinkose su tomis įmonėmis, kurios jau gyvena arba gyvens visuotinės kokybės vadybos dvasia. Šiuolaikinėms organizacijoms privalu tobulinti savo gaminių ir paslaugų kokybę, kad atsispirtų konkurencijai ir išlaikytų verslą. Kokybės klausimai turi būti sprendžiami pradinėje įmonės steigimo stadijoje. Neveltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo.
1. KOKYBĖS VADYBOS EKONOMINĖ NAUDA ORGANIZACIJAI
Nagrinėjant visuotinės kokybės vadybos principus bei jų ekonominį pagrindimą organizacijos veikloje, ekonomistai didžiausią dėmesį nukreipia į: įmonės veiklos efektyvumą, darbo našumą, veiklos produktyvumą, kokybę, pridėtinės vertės kūrimą bei nuolatinį tobulėjimą, augimą ir pelno didinimą. Šių dedamųjų tarpusavio ryšys pavaizduotas 1 paveiksle.
1 pav. Ekonominių veiksnių tarpusavio priklausomybė
Kokybės kontrolė ir visuotinės kokybės valdymas veikia organizacijos tikslus įvairiais tarpusavyje susijusiais maršrutais, iš kurių vienas yra pelningumo didinimas (žr. 2 pav.).
2 pav. Kokybės gerinimo ir pelno ryšys organizacijoje
Šaltinis: Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – Kaunas Technologija, 2004. P. 205
Tyrimais įrodyta, kad pelningumas ir kokybė stipriai koreliuoja tarpusavyje. Kokybės gerinimas padidina ir realizacijos įplaukas, ir sumažina gamybos išlaidas. Realizacijos įplaukų padidėjimą užtikrina susiklostęs rinkoje organizacijos, kaip aukštos kokybės produkcijos gamintojo, įvaizdis. Tokį įvaizdį susikūrusi organizacija lengviau įveikia savo konkurentus kovoje dėl užsakymų ir padidina produkcijos realizacijos apimtis. Augančių realizacijos apimčių pagrindu organizacija gali plėsti savo gamybinius pajėgumus ir kartu gauti masto ekonomijos efektą: užtikrinti mažesnes vidutines produkcijos vieneto išlaidas. Visuotinės kokybės valdymas leidžia sumažinti broko išlaidas. Sumažėja ir kapitalo sąnaudos, išaugus jo produktyvumui ir sumažėjus gamybos trukmei.
General Systems kompanija, įžymusis Pittsfield‘as, Massachusetts‘o kokybės vadybos konsultavimo firma nustatė, kad firmos, įdiegusios visuotinės kokybės vadybą atitinkamai viršija tam tikroms pramonės šakoms būdingas investicijų pelningumo normas. Tai susiję su trimis faktoriais. Visų pirma, visuotinė kokybės vadyba mažina tiesioginius kaštus, patiriamus dėl blogos kokybės. Antra, kokybės gerinimas lemia produktyvumo didėjimą. Ir, galiausiai, pagerintos kokybės ir padidėjusio našumo kombinacija skatina užimamos rinkos dalies plėtimąsi.
Minėti pastebėjimai reziumuoti 3 pav. Produkto vertę rinkoje formuoja jo dizaino kokybė. Tokių sričių, kaip išvaizda, patikimumas ir produkto savybių visuma, pagerėjimas išskiria produktą iš jo konkurentų rato, pagerina firmos reputaciją, akcentuoja kokybės vardą ir pagerina apčiuopiamą produkto vertę. Tai firmai suteikia galimybę nustatyti aukštesnes produkcijos kainas ir tuo pačiu užimti žymesnę rinkos dalį. Taip pat atitinkamai iššaukia padidėjimą pajamų, kurios kompensuoja kaštus,
patirtus tobulinant produkto dizainą.
3 pav. Kokybė ir pelningumas
Patobulintas produkcijos prisitaikymas mažina gamybos ir aptarnavimo kaštus, taupant per jau nebereikalingus produkto atitaisymus, jų metu patiriamas atliekų sąnaudas, garantines aptarnavimo išlaidas. Šis požiūris buvo išpopuliarintas Philip’o Crosby’io knygoje “Kokybė nieko nekainuoja”. Crosby’is tvirtina [2, p.19]:
„Kokybė ne tik nieko nekainuoja, ji yra sąžiningiausia pelno gamintoja. Kiekvienas centas, kurio jūs neišleidžiate darydami ką nors blogai, o po to tai perdarydami, vietoj to papildomai uždirba dar pusė cento. Šiais laikais, kai “niekas tiksliai nežino, kas nutiks su jų verslu rytoj”, nėra daug būdų pelno padidinimui. Taigi jeigu jūs susikoncentruosite kokybiškos produkcijos gamybai, jūs padidinsite savo pelną nuo 5 iki 10 procentų nuo pardavimų. Tai yra pakankamai dideli pinigai, kuriems uždirbti nereikia patirti jokių išlaidų.“
Grynasis patobulintos produkto dizaino ir savybių kokybės rezultatas yra išaugęs pelnas. Patobulintas produkcijos prisitaikymas mažina gamybos ir aptarnavimo kaštus, taupant per jau nebereikalingus produkto atitaisymus, jų metu patiriamas atliekų sąnaudas, garantines aptarnavimo išlaidas. Neįmanoma sužinoti ar kokybė gerėja, jei ji nėra matuojama ir analizuojama. Norint nuolat gerinti kokybę, reikia ją nuolat matuoti ir analizuoti. Matavimas yra viena iš svarbiausių kokybės vadybos programos sudėtinių dalių. 4 pav. Vaizduojama du būdai , kuriais patobulinta kokybė gali padidinti įmonės pelningumą. Pirmasis kelias eina per rinką: organizacijos veiklos, produkto savybių arba kitų kokybės dydžių pagerinimas padidina pardavimus ir užimamą rinkos dalį arba pasirenkama mažiau elastinga paklausa ir aukštesnės kainos. Jeigu minėtų tikslų pasiekimo kaštus nusveria įmonėje dėl jų realizavimo patirta nauda, tai rezultate išauga pelnas.
I. Rinkos augimas
II. Kaštų taupymas
4 pav. Kokybė ir pelningumas
Kokybės pagerinimas taip pat gali iššaukti pelningumo augimą per kaštų prizmę. Sumažėjęs neatitikimų ir operacinių klaidų skaičius sumažins gamybos ir aptarnavimo kaštus. Tol, kol šie tikslai viršys bet kokį firmos išlaidų skirtų neatitikimams išvengti didėjimą, pelningumas gerės. Ryšys tarp kokybės ir kaštų priklauso nuo apibrėžtų sąlygų.
Nuomonė, kad geros kokybės prekės gali būti pagamintos tik didelių kaštų sąskaita, o tuo pačiu ir yra brangios, yra tradicinės vadybos ( „sąnaudinės ekonomikos“) mitas. Pažangiausia pasaulio patirtis paneigė šį mitą. Ateitis priklauso toms įmonėms ir organizacijoms, kurios sugebės patenkinti išrankiausių klientų esamus ir numatomus poreikius gera prekių arba paslaugų kokybe mažiausia kaina. Tai pasiekiama, įgyvendinus įmonėse šiuolaikinius kokybės vadybos metodus.. Vienas iš tokių metodų yra kokybės valdymo sistemų, parengtų pagal tarptautinių kokybės valdymo standartų reikalavimus, įgyvendinimas. Šios sistemos įmonėse esančią betvarkę paverčia tvarka. O ši tvarka yra įmonės tolimesnio nuolatinio tobulėjimo pamatas. Nuolatinis įmonės veiklos tobulinimas yra būtina įmonės išsilaikymo rinkoje ir pelno didinimo sąlyga.
Pagrindiniai veiksniai, rodantys visuotinės kokybės vadybos ekonominį poveikį organizacijos veiklai, yra įmonės veiklos efektyvumas, darbo našumas, veiklos produktyvumas, kokybė, pridėtinės vertės kūrimas bei nuolatinis tobulėjimas, augimas ir pelno didinimas.
2. KOKYBĖS KAŠTAI
Įmonių vadovai pirmiausiai suinteresuoti įmonės pelnu, t.y. uždirbamais pinigais. Jie nori gauti kuo daugiau pinigų ir neprarasti nė cento. Labai aktyviai ieškoma naujų rinkų, norint padidinti pinigines įplaukas, tačiau dažnai pamirštama, kad reikia įdėti daug pastangų išlaikyti esamus pirkėjus, kad rinkos sąlygomis dažniausiai pasiūla viršija paklausą. Įmonių konkurentai gali pridaryti daug nemalonumų, pavyzdžiui siūlydami geresnės kokybės arba pigesnius analogiškus gaminius. Reikėtų žinoti, kad surasti naują pirkėją kainuoja penkis kartus brangiau, negu išlaikyti turimą. Tai firmos Forum Corparation ( JAV Boston‘as ) tyrimų rezultatas. Daug nuostolių įmonei gali atnešti nepatenkinti produktu vartotojai. Pavyzdžiui, „Ford“ kompanija išvedė „42 taisyklę“, kurios esmė yra tokia. Vienas nepatenkintas pirkėjas savo nepasitenkinimą iškart išlieja vidutiniškai šešiems artimiausiems žmonėms, kurie šią informaciją paskleidžia dar septyniems pirkėjams. Tokiu būdu dėl vieno nepatenkinto pirkėjo paprastai netenkama dar 42 pirkėjų.