Seksualinę prievartą patiriantys vaikai
5 (100%) 1 vote

Seksualinę prievartą patiriantys vaikai

1121

Turinys

Įvadas

Kas yra seksualinė prievarta?

Seksualinės prievartos padariniai

Seksualinės prievartos požymiai

Fiziniai požymiai

Elgesio požymiai

Seksualinės prievartos specifiniai požymiai

Seksualinė prievarta

Seksualinės prievartos pasekmės

Seksualinės prievartos padariniai šeimai

Kodėl dauguma vaikų nepasakoja apie prievartą?

Kaip padėti vaikui patyrusiam seksualinę prievartą?

Išvados

ĮVADAS

Seksualinis smurtas prieš vaikus yra nauja ir labai aktuali tema. Pasikeitus politinei situacijai vis daugiau iškyla šios prievartos atvejų. Situacija Lietuvoje problemiška – prievartos ratas sukasi pilnu tempu. Vaikai patiria prievartą šeimoje, mokyklose, globos institucijose, ligoninėse, plačiąja prasme – visoje visuomenėje. Didžiausia problema buvo ir lieka šių vaikų identifikavimas, reabilitacija, prevencinių priemonių nebuvimas, neturėjimas išsamios statistinės informacijos, mokslinių darbų, kryptingų socialinių darbuotojų tyrinėjimų.

Dažniausiai seksualinės prievartos aukos būna mergaitės, tačiau ją patiria ir berniukai. Neretai vaikai išnaudojami ankstyvojoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Berniukai ir mergaitės verčiami žiūrėti gašlius vaizdus ir klausytis tokio pobūdžio kalbų, bučiuotis, rodytis nuogi, liesti save liesti, stebėti nuogą prievartautoją ir jį liesti, žiūrėti pornografinius žurnalus, nuotraukas, filmus ir pan., fotografuotis pornografinėms nuotraukoms, patenkinti suaugusįjį, santykiaujant su juo oraliniu, vaginaliniu ar analiniu būdu.

KAS YRA SEKSUALINĖ PRIEVARTA

Seksualinė prievarta – tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Suaugę pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Taip jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą.

Dažniausiai prievartautojai yra vyrai, rečiau – moterys. Paprastai tai – gerai vaikui pažįstami žmonės, kuriais jie pasitiki, pvz., šeimos draugai, tėvo kolegos, kaimynai, geriausios draugės(o) tėvas, auklėtojas, mokytojas, dvasininkas, treneris, t.t. kiti prievartautojai – giminaičiai: tėvas, patėvis, motinos sugyventinis, senelis, dėdė, vyresnis brolis ir pan.

Iš spaudoje bei kitose žiniasklaidos priemonėse pateikiamų faktų gali susidaryti įspūdis, kad dauguma prievartautojų – vaikui svetimi žmonės. Iš tikrųjų yra žymiai didesnė tikimybė, kad vaikas bus išnaudojamas giminių ar pažystamų. Prievartautojas dažnai yra vyras, turintis gerą profesiją, pavyzdingas šeimos vyras ir tėvas, tai gali būti religingas žmogus ar aktyvus politikas, sėkmingai kopiantis karjeros laiptais ar pan., t.y. vyras, kuris atrodytų negali seksualiai pasinaudoti vaiku.

Prievartautojai paprastai labai mažai bendrauja su bendraamžiais. Jei dėdė, tėvas, auklėtojas, įsūnis ar kt. visą laiką praleidžia su vaikais, nepalaiko normalių, sveikų santykių su savo bendraamžiais, tai turėtų kelti aplinkinių susirūpinimą.

Daugelis mano, jog seksualinė prievarta prievartautojui yra „vienkartinis paklydimas“. Iš tiesų prievartautojai tik labai retai elgiasi spontaniškai. Dažniausiai jie ilgai planuoja ir apsvarsto visas aplinkybes, kaip prisivilioti vaiką. Kai kada prievartautojai net specialiai ieško, pvz. auklėtojo darbo ar kokios nors laisvalaikio praleidimo su vaikais formos, kad galėtų priartėti prie potencialios veiklos. Seksualinio išnaudojimo procese galima išskirti kelis etapus:

 Suaugusiojo noras likti dviese su vaiku, atskirai nuo kitų, intymumo artumo siekimas.

 Suaugusysis pradeda naudoti savo galią, kontrolę, pvz., kaip tėvo, mokytojo ar pan., nuo kurio vaikas vienaip ar kitaip priklauso.

 Vaikas skatinamas, įtraukiamas į tam tikrus seksualinius veiksmus. Pratinama gali būti įvairiai: tam tikri žaidimai, koks nors lytinis „pamokymas“, atpildas ir papirkinėjimas. Vaikai, kuriems nuolat stigo meilės, šilumos, švelnumo – ypač pažeidžiamos aukos, nes jiems toks asmeniškas suaugusiojo dėmesys ir artumas labai reikšmingas. Berniukai dažniausiai suviliojami pinigais, dovanomis ar kokiais malonumais, mergaitės – pasinaudojus jų pasitikėjimu, nuolankumu.

 Pereinama prie lytinės sąveikos :nu(si)renginėjimo, seksualinių glamonių, lytinių organų lietimo ir lytinio akto.

 „Nuslopinimo“ stadijoje vaikas niekam neprasitaria apie tai, kas įvyko: „ tegul tai būna mūsų paslaptis.“ Gali būti apeliuojama į

a) vaiko meilę ir prielankumą: „Tu juk mane myli. Jei tu papasakosi, aš labai susirgsiu (nuliūsiu) ar pan., mane pasodins į kalėjimą…“.

b) vaiko santykį su kitu jam artimu žmogumi: „jei tu papasakosi, tėtis daugiau tavęs nemylės,…mama mirs iš sielvarto,…tu pakliūsi į globos namus…“

c) vaiko kaltės jausmus: „ Juk tu pats kaltas…,tu pats to norėjai…“.

d) jo gėdos jausmą: „Jei tu papasakosi, visi juoksis iš tavęs…, blogai galvos apie tave…, niekas tavim nepasitikės…:

e) vaiko baimės jausmą, pasinaudojant gąsdinimais, grasinimais: „Jei tu papasakosi, aš tave primušiu (užmušiu), užmušiu tavo šuniuką…“

SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PADARINIAI

Seksualinė prievarta sukelia trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių,
sutrikdo normalią vaiko asmenybės raidą. Prievartos sąlygoti išgyvenimai palieka gilią žymią žmogaus gyvenime.

Seksualinės prievartos padariniai yra tuo sunkesni, kuo:

 didesnis prievartautojo ir aukos amžiaus skirtumas (ypač esant vienos kartos amžiaus skirtumui);

 ankstesni aukos ir prievartautojo giminystės ryšiai (ypač, kai prievartautojas – vienas iš tėvų);

 ilgiau tęsiasi prievarta;

 mažesnis vaikas buvo seksualinio išnaudojimo pradžioje;

 dažniau prievarta kartojasi;

 labiau vaikas verčiamas viską slėpti;

 mažiau vaikas turi artimų ryšių, galinčių užtikrinti jam saugumą (pvz., su motina).

Vaiko patirtos traumos lygis ir pasekmių ilgalaikiškumas tiesiogiai proporcingas šių nurodytų sąlygų skaičiui. Ilgalaikiai seksualinės vaikų ir paauglių prievartos padariniai dažnai pasireiškia ir vaikui užaugus. Tai gali būti:

 nepasitikėjimas kitais žmonėmis, socialinė izoliacija;

 depresija; mintys apie savižudybę ar bandymai nusižudyti;

 nepakankamas savęs vertinimas, gėdos, kaltės, pykčio jausmai;

 savo kūno nekentimas, savęs žalojimas;

 seksualinės funkcijos sutrikimai ( frigidiškumas, vaginimas ir pan.);

 piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais);

 baimė, košmarai;

 miego ir valgymo sutrikimai;

 prostitucija;

 potrauminio streso sutrikimas.

Nors minėtos problemos gali atsirasti ne tik dėl seksualinės prievartos, yra žymiai didesnė tikimybė, kad seksualinės prievartos auka kentės nuo vieno ar daugiau simptomų.

Ikimokyklinukams dažniausiai būdinga: nerimas, naktiniai košmarai, potrauminio streso sutrikimo požymiai, internalizacija (t.y. žmonių vengimas, depresija, baikštumas, pernelyg didelė savikontrolė), eksternalizacija (t.y. agresija, asocialus, nekontroliuojamas elgesys) ir vaiko amžiaus neatitinkantis seksualinis elgesys.

Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams – baimė, naktiniai košmarai, padidinta agresija, mokymosi sunkumai, hiperaktyvumas ir regresyvus elgesys.

Paaugliams – depresija, savęs žalojimas, somatinio pobūdžio nusiskundimai, bėgimas iš namų, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, grasinimai ar bandymai nusižudyti.

SEKSUALINĖS PRIEVARTOS POŽYMIAI

Kiekvienas prievartą patyręs vaikas ją išgyvena savaip ir bando ją įveikti. Vis dėlto vaikai, patyrę seksualinę prievartą, turi tam tikrų bendrų bruožų. Jei jie trunka ilgą laiką ar pasireiškia ypatingomis kombinacijomis, galima įtarti seksualinę prievartą.

Fiziniai požymiai:

1. nėštumas.

2. lytiniu keliu plintančios ligos.

3. vaginalinės infekcijos.

4. suplėšyti ar kruvini apatiniai darbužiai.

5. krūtų, apatinės pilvo dalies, dubens, genitalijų srities traumos.

6. skausmas genitalijų srityje ar gerklėje, sunkumai ryjant arba šlapinantis.

7. pasikartojantys fiziniai nusiskundimai be aiškaus somatinio pagrindo (skausmai pilvo apačioje, nuolatinis gerklės skausmas, pykinimas, vėmimas).

8. valgymo problemos (atsisakymas valgyti arba nuolatinis žiaumojimas, ciniškas maisto rijimas arba vėmimas).

9. pasikartojančios šlapimtakių infekcijos.

Norėdami atpažinti vaiką, patyrusį fizinę, emocinę ar seksualinę prievartą, turime atidžiai stebėti jo elgesio pasikeitimus, kuriuos išduoda šie netiesioginiai požymiai:

 menkas savęs vertinimas

 atsiradęs atsargumas suaugusių atžvilgiu

 išgąstis, kai kiti vaikai verkia

 krūpčiojimas po netikėtų kito žmogaus judesių

 sunkiai sukaupiamas ir išlaikomas dėmesys

 agresyvumas

 apatija, abejingumas bet kokiai veiklai, pasyvumas

 draugų šalinimasis

 tėvų baimė, baimė eiti namo

 neįprasta, neatitinkanti oro sąlygų ar situacijos apranga

 save žalojantis elgesys

 pažangumo smukimas.

Elgesio požymiai:

1. neįprastos (neatitinkančios vaiko amžiaus) žinios apie seksą.

2. besitęsiantys ir nebūdingi tam tikram amžiui bei išsivystymo lygiui seksualiniai žaidimai.

3. seksualizuotos prieraišumo ir elgesio išraiškos ( dėmesį patinkančiam suaugusiajam vaikas rodo glostydamas, liedamas intymias kūno vietas ir pan.).

4. ypač intensyvi savo genitalijų stimuliacija.

5. lytinio akto su broliais (seserimis) imitacija ar seksualinis dėmesys gyvūnams.

6. amžiaus neatitinkantis domėjimasis seksualiniais dalykais.

7. seksualizuoti bučiniai tėvams ar draugams.

8. kompulsyvus – (patologinė būsena, kai žmogaus nevalingai atlieka įkyrius veiksmus, judesius, jį kamuoja baimė, įkyrios mintys) ( t.y. griebimas už krūtinės ar genitalijų, kompulsyvus nusirenginėjimas) ar agresyvus seksualinis elgesys.

9. leistinų fizinio kontakto ribų supainiojimas, neskyrimas.

10. netikėti jausmų, susijusių su konkrečiu žmogumi ar vieta, pokyčiai (pvz.:“Aš nekenčiu dėdės Jono“).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1418 žodžiai iš 2821 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.