Semantizmai
5 (100%) 1 vote

Semantizmai

Įvadas

Šiame darbe norėčiau aprašyti taisyklingą ir netaisyklingą savų, lietuviškų žodžių vartoseną. Darbo tikslas – pastudijuoti lietuviškų žodžių reikšmės klaidas. Jos labai pavojingos, nes žodis savas ir atrodo, kad jis visur geras, tinkamas. Didelę neigiamą įtaką lietuvių kalbai yra padariusios slavų kalbos (lenkų, rusų). Žinoma, lietuvių kalba tartum nepatiria tiesioginės rusų kalbos įtakos, nes radijas ir televizija verčia visas kalbas ir filmus.

Kalbos kultūra

Taip jau yra, kad visą gyvenimą vienaip ar kitaip susiduriame su kalbos kultūra.

Kalbos kultūrą galime suprasti siaurąja ir plačiąja prasme.

Siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius tai kalbos kultūros pagrindas jokios kalbos grožybės negelbės, jei kalba bus netaisyklinga.

Plačiąja prasme – kalbos kultūra, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką (kalba turi būti graži, vaizdinga, žodinga, įtaigi) ir kalbos etiką (kalba kultūringa, mandagi).

Kalba, jos kultūra svarbu ir kiekvienai asmenybei. Tai bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. turtinga, išlavinta kalba galima tobuliau mąstyti, tiksliau reikšti mintis, perteikti patirtį.

Kalbos taisyklingumo kriterijus reikalauja atsisakyti to, kas ne sava (ypač kai turime savų pakaitalų) arba kas nesisteminga ar apskritai netaisyklinga.

Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas. Žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų yra trys grupės:

• Nevartotinos svetimybės, kurias vadiname barbarizmais;

• Nevartotini vertiniai, kuriuos vadiname vertalais;

• Netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadiname semantizmais.

Šiame darbe plačiau panagrinėsime semantizmus.

Semantizmai

Semantizmai – žodžiai, pavartoti ne ta, tai yra netinkama reikšme. Tai dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. (Semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).

Dažniausiai lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.

Galime išskirti šias daromų klaidų grupes:

• Nesuprasti lietuviški žodžiai.

• Perimtos svetimos reikšmės.

Nesuprasti lietuviški žodžiai. Netinkama reikšme vartojamų lietuviškų žodžių nėra daug. Dažniau netinkamai pavartojami retesni, vienoje kitoje tarmėje užsilikę žodžiai.

Šiuo metu girdime ir matome žodį abuojas pavartotą reikšme „abejingas“: Nebūkime abuoji (= abejingi) nusikalstamumui. Visa tai atsimuša į fantastišką valdininkų abuojumą (= abejingumą).

Analizuojant žodžio abuojas vartojimą, kyla klausimas, kodėl taip skiriasi gyvosios kalbos ir dabartinių raštų šio žodžio reikšmė. Tikroji šio žodžio reikšmė yra „piktas, nedoras, bjaurus, abejingas“: Saugokis jaučio jis abuojas (= piktas). Tai nėra svetimų kalbų įtaka, todėl turime ieškoti vidinių priežasčių.

Žodis abuojas pažystamas rytinei Lietuvos daliai. Daugiausia šį žodį vartoja miestelėnai, jaunimas, valdininkai. Jiems abuojas reiškia tą patį ką ir abejingas.

Lietuvių kalba ilgų žodžių nedaug teturi. Todėl čia ilgesnis žodis lengvai keičiamas trumpesniu.

Dabartinėje kalboje labai dažnai girdime prieveiksmį aplamai vartojamą apibendrinamąja kalba: Aplamai paėmus, jo darbas vertinamas teigiamai. Su tokiu žmogumi aš aplamai nesikalbėčiau.

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne būdvardis aplamas paaiškinamas taip: „paviršutiniškas, neapsukrus, žioplas, apytikris“, ir iš jo padarytas prieveiksmis aplamai, vartojamas tik su tokiais sakiniais: Jis dirba aplamai (=paviršutiniškai). Galėjau aplamai (=apytikriai) pasakyti kiek tai tęsis.

Prieveiksmį aplamai galime keisti kitu preiveiksmiu apskritai, arba ta pačia apibudinamąja reikšme galima vartoti ir prieveiksminę konstrukciją iš viso, arba išvis: Jis aplamai (= iš viso, išvis) nieko nesupranta.

Žemaičių berods iš tiesų reiškia „aišku, žinoma, neabejotina, be kalbų“: Jie, berods (= rodos) giminės. Berods (= Rodos, turbūt, matyt), jie pažystami.

Ne visi žino, ką reiškia senųjų raštų žodis tūlas. Tikroji jo reikšmė – „dažnas, daug kas, ne vienas“. Taisyklingai jį vartojo, A. Baranauskas: Seniau miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta (t.y. dažnoje dainoje minėti). Tačiau tūlas, -a netinka reikšme „kažkoks, -ia“: Tūlas (= Kažkoks, vienas) žmogus nusipirko asilą. Tūla (=Kažkokia, viena) moteriškė vežė parduoti kiaušinių.

Perimtos svetimos reikšmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi
reikšmių vertalai. Reaguodami į gyvenimo realijas, naujas sąvokas kūrė ir patys žmonės. Sovietmečio spauda buvo pilna pompastikos, atgarsių sustabarėjusių štampų. Jie stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino, prastėjo lietuvių miestiečių ir daugelio inteligentų šnekamosios kalbos kultūra.

Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi.

Daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka daryti (atidaryti, uždaryti) duris ,langus, skrynią, dėžutę, atidaryti naują mokyklą, kabinetą. Netinka: Atidaryti, uždaryti akis (=atmerkti akis, atsimerkti, užmerkti akis, užsimerkti); atidaryti atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti, uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą).

Vietoj daryti, atidary`ti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau pradėti.

Dėti (s), už(si)dėti – vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima dėti, uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, skrybėlę akinius, kuprinę.

Netinka kam kitam dėti, uždėti ar pačiam užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, megztinį, švarką, paltą reikia ne dėtis ar užsidėti, o vilktis, užsivilkti, apsivilkti; kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis, užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną – segtis, batus ne dedamės, o aunamės, apsiauname; šlepetes galima ir įsispirti; diržą reikia juostis; kaklaraištį, raištį – rištis, auskarus – segtis; žiedą, apyrankę – mautis; skarelę, skarą – rištis arba gobtis. Kai rusų kalbos pavyzdžiu viską tik užsidedame ir nusiimame, išstumiame iš kalbos daug gerų savų veiksmažodžių.

Nuimti, nusiimti – vartotini daugiareikšmiai veiksmažodžiai. Nuimama, nusiimama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje, taigi galima nuimti ką nuo lentynos, nusiimti kepurę, skrybėlę, akinius, kuprinę, nuimamas derlius ir pan.

Kalbant apie drabužius, avalynę, papuošalus, nuimti, nusiimti niekur netinka, reikia nusivilkti (ne nusirengti); kojines, pirštines – nusimauti; batus – nusiauti; laikrodį – nusisegti ir t.t.

Nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis. Sakytina: panaikino (ne nuėmė) baudą, apribojimus, muitus; panaikino (ne nuėmė) lengvatas; panaikino (ne nuėmė) transporto maršrutą; nutraukė (ne nuėmė) stipendiją, priemoką; uždraudė, atšaukė (ne nuėmė) spektaklį, laidą, filmą; sumažino (ne nuėmė) nuovargį, skausmą.

Atmintis ir atminimas. Abu šie žodžiai yra priesagų vediniai iš to paties veiksmažodžio atminti. Nors abu daiktavardžiai reiškia abstrakcijas, tačiau tas faktas, jog turi skirtingas priesagas, rodo, kad yra situacijų, kur atmintis nepakeičiama atminimu.

Atminimo reikšmė – tai procesas suvokiamas kaip nuo veikiančiojo asmens atitraukta abstrakcija, išskyrus tuos atminimus, kurie įrašomi į albumus.

Atminties reikšmė yra ne atminimas, o „galėjimas atsiminti“. Pagrindine reikšme vartojamas žodis atmintis nepakeičiamas jokiu kitu žodžiu. Pvz.: Jaunuolis tiri gerą atmintį. Į senatvę kiekvieno atmintis šiek tiek silpnėja.

Problema kyla kai kalbame apie mirusiuosius. Laidodami žmogų prie kapo duobės pasižadame jį atminti ar prisiminti, o paskui gerbiame jo atminimą, o ne atmintį. Tačiau inteligentai, stipriai veikiami svetimos kalbos, atmintį ir atminimą ima painioti ir nebeskirti. Žmonės atsistojimu pagerbė mirusiojo atmintį (= atminimą).

Sangrąžinis veiksmažodis gautis lietuvių kalboje galima sakyti neturi nesangrąžinio atitikmens, nes tarp pastarojo veiksmažodžio gauti ir jo sangrąžinės formos gautis nutrūkęs bet koks reikšmės ryšys. Tai ne paprastojo ir sangrąžinio veiksmažodžio pora, o visiškai atskiri žodžiai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1404 žodžiai iš 4534 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.