Senėjimas
5 (100%) 1 vote

Senėjimas

Turinys

Įvadas

1. Senėjimo samprata………………………………………………………………………2

2. Senėjimo teorijos………………………………………………………………………..3

2.1. Laisvųjų radikalų teorija…………………………………………………..6

2.2. Medžiagų apykaitos teorija……………………………………………….8

3. Senėjimas ir fizinis aktyvumas……………………………………………………10

4. Pirmalaikis senėjimo sindromas………………………………………………….12

5. Išvados…………………………………………………………………………………….13

6. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………….14

Įvadas

Jau keli tūkstančiai metų norima prailginti gyvenimo trukmę, ieškoma jaunystės eliksyro, galinčio pajauninti žmogų. Žinojimas apie neišvengiamą senėjimą ir mirtį kamavo žmones per amžius. Jau Ciceronas savo traktane apie senėjimą (I amžius prieš mūsų erą) rašo: “kai susimąstau apie senatvę, matau priežastį dėl kurios mes esame linke priimti senėjimą nelaimingu gyvenimo periodu: jis atitolina mus nuo veiklaus gyvenimo, slopina fizines jėgas, yra artimas mirčiai.” Senėjimas yra žinomas visose populiacijose. Visų organizmų gyvenimą sudaro augimas ir vystymasis, brandos ir dauginimosi periodas, vaisingumo praradimas, senatvė ir mirtis. Senstant visuose organizmo biologinės organizacijos lygmenyse veikla silpnėja. Tai sudėtingas ir daugiaveiksnis procesas, todėl iki šiol nesutariama dėl tikslaus jo apibrėžimo.

Per pastarąjį šimtmetį buvo sukurta daugiau kaip 300 senėjimo teorijų. O tai reiškia, kad mes dar beveik nežinome, kaip pajauninti seną žmogų. JAV mokslininkai senėjimo problemos tyrinėjimams kasmet išleidžia milijardus dolerių. Naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, žmonės pradeda senti nuo visiško subrendimo.Senatvės neišvengsi. Tačiau nei mūsų gyvenimo trukmė, nei senėjimo tempai nėra griežtai apibrėžti. Šiuos dalykus iš dalies galime valdyti. Galima ilgai neleisti prasidėti senėjimo procesui ir pasireikšti jo nemaloniems padariniams. Mes negalime atsukti savo biologinio laikrodžio atgal, tačiau gal yra galimybė priversti jį tiksėti lėčiau.

Savo darbe pabandysiu aprašyti, kas yra biologinis senėjimas, pateikt biologinio senėjimo sampratą, pristatyti kokios egzistuoja senėjimo teorijos bei nustatyti biologinio senėjimo priežastys.

1. Senėjimo samprata

Senėjimas (angl. k. aging) yra neišvengiamas biologinis individualaus organizmo senimas, kuris gali nepriklausyti nuo biologinio amžiaus ir dažniausiai prasideda dar brandos laikotarpiu. Senėdami organizmai kaupia įvairius žalingus pokyčius, kurie didina mirties tikimybę. Senimas (angl. k. senescence) yra terminas, kuris apibrėžia laikui bėgant vykstančius žalingus pokyčius, bendrą fiziologinių funkcijų blogėjimą, didinantį degeneracinių susirgimų tikimybę, sukeliantį liguistumą ir mirtį. Žmogaus ir kitų rūšių individų senėjimą tiria mokslas, vadinamas gerontologija. Jos dalis yra ląstelės gerontologija arba biogerontologija, kurios tikslas yra išaiškinti, kokių molekulinių mechanizmų efektyvumo praradimas sukelia ląstelių ir viso organizmo senėjimą. Ląstelių senėjimas, šalinimas ir audinių atnaujinimas yra natūralus procesas, kuris nuolat vyksta ir jauname organizme. Kiekvienai rūšiai būdingame gyvenimo tarpsnyje prasideda bendras viso organizmo senėjimas. Tam tikru laipsniu jį lemia įvairių audinių ląstelių senėjimas ir jo sukelti jų veiklos sutrikimai, tačiau viso organizmo senėjimas priklauso ir aukštesnio organizacinio lygmens veiksnių.

Nuo senėjimo ypatumų priklauso organizmų rūšims būdinga skirtinga gyvenimo trukmė. Atsižvelgiant į akivaizdžių senimo požymių atsiradimą tam tikru gyvenimo tarpsniu, skiriamos tris senėjimo atmainos: normalus, pagreitintas ir pirmalaikis senėjimas (1 pav.) .Dažniausias yra normalus senėjimas, kuris prasideda pasibaigus vaisingo gyvenimo tarpsniui (postreprodukcinis amžius). Labai retą pirmalaikį senėjimą (nesulaukus brandos) ir pagreitintą (ankstesnį ir greitesnį nei normalų) senimą lemia genetiniai veiksniai.

1 pav. Organizmo gyvenimo etapai ir senėjimo atmainos

Jei senėjimas yra susijęs su ląstelių skaičiaus mažėjimu, kyla klausimas ar neįmanoma pakeisti prarastų ląstelių naujomis? Pasirodo, kad viena iš priežasčių, trukdanti mums būti nemirtingais, slypi ląstelių dalijimosi mechanizme. Ilgą laiką manyta, kad ląstelės dalijasi neribotai, tačiau tai buvo klaida. Amerikiečių biologai Leonard Hayflick ir Paul Moorhead 1961 paskelbė savo eksperimento rezultatus, pagal kurį žmogaus fibrolastai (jungiamojo audinio ląstelės) paimti iš žmogaus embriono ir išauginti laboratorijoje dalindavosi 50-70 kartų (per 7-9 mėnesius) ir tada mirdavo. Atsirado terminas „Hayflick limitas“. Nustatya, kad ląstelės paimtos iš senyvo donoro dalijasi žymiai mažiau kartų. Taigi yra atvirkštinė proporcija tarp donoro amžiaus ir jo ląstelių sugebėjimo daugintis. Jaunų žmonių ląstelės dalijasi greitai, senų žmonių – lėčiau, kol galiausiai iš vis nustoja
tai daryti. Be to paaiškėjo, kad fiziologiniai pakitimai ląstelėje (DNR, RNR, fermentuose, lipiduose, angliavandeniuose) irgi daro įtaką dalijimosi limitui. Tarp vienos rūšies gyvūnų ląstelių dalijimosi skaičiaus ir rūšies gyvenimo trukmės yra sąsajos. Pavyzdžiui pelės ląstelės per gyvenimą pasikeičia 15-20 kartų, žmogaus 50-70 kartų, Galapagų salų vėžlio – 125 kartus (jis gyvena apie 175 m.). Visi faktai liudijo, kad ląstelės turi atskaitos mechanizmą ir nuo tada mokslininkai pradėjo ieškoti paslaptingo gyvybės laikrodžio, kuris nulemia ląstelių senėjimą. Kad nustatytų jo vietą, Hayflick ir jo mokinys Woodring Wright išėmė iš jaunos ląstelės branduolį, įdėjo į seną ląstelę, o senosios branduolį įdėjo į jauną ląstelę. Jauna ląstelė su senos branduoliu gyveno daug trumpiau už seną su jaunos branduoliu. Taip mokslininkai įrodė, kad jei biologinis laikrodis iš tikrųjų egzistuoja, tai tik ląstelės branduolyje. Esant toms pačioms aplinkos sąlygoms, skirtingų rūšių gyvūnai sensta labai nevienodu greičiu. Vadinasi, išoriniai veiksniai tik nežymiai keičia senėjimo greitį, senėjimo vyksmus lemia vidiniai, genetiniai veiksniai.

2. Senėjimo teorijos

Teorijų bandančių aiškinti senėjimą yra kelesdešimt, tačiau visos jos pripažįsta vieną faktą: gyvų organizmų senėjimas prasideda nuo pavienės ląstetės mirties. Visos teorijos įvertina tai, kad senėjimas yra progresuojantis endogeninės kilmės reiškinys ir kad daugelį senėjimui būdingų reiškinių sukelia mažesnis kiekis bendrų priežasčių. Kiekviena iš senėjimo teorijų svarbiausios priežasties vaidmenį priskiria kitam iš organizmą visą gyvenimą veikiančių veiksnių.

Atsakinėdami į klausimą, kodėl žmonės kaip sensta ir miršta, mokslininkai buvo pasiskirstę į dvi stovyklas: vieni rėmė programinę (nestochastinės) teoriją, kiti – klaidų (stochastinės) teoriją. Stochastinės, teigiančios, kad senėjimo pokyčiai atsiranda atsitiktinai ir kaupiasi laikui bėgant. Pagal programinę teoriją gyvenimo laikas yra nulemtas iš anksto, o Hayflick atradimas rodo, kad viską užbaigia ląstelių viduje einantis savotiškas biologinis laikrodis.

Stochastinės teorijos:

1. Klaidų katastrofos teorija. Pagal šią teoriją, laikui bėgant, atsiranda ir kaupiasi baltymo sintezės klaidos, kurios nulemia sutrikusią ląstelių funkciją. Didėjantis ydingos informacijos ląstelėse kiekis ir su tuo susijęs paveldimųjų savybių bei organizmo medžiagų sintezės ydingo poveikio augimas viršija organizmo gebėjimą atkurti ir jo atsparumą. O tai sąlygoja senėjimą ir mirtį.

2. Jungčių teorija aiškina, kad proteinų ir kitų ląstelės makromolekulių jungčių susidarymas sąlygoja senėjimą.

3. Nusidėvėjimo teorija. Ji teigia, kad organizmas sudarytas iš nepakeičiamų komponentų, kurie, laikui bėgant, nusidėvi – ir šitaip žūsta ląstelės, audiniai, organai ir organizmas. Anksčiau labiau įtikinantys buvo susidėvėjimo teorijos šalininkai, sukaupę daugybę įrodymų apie tai, kad organizmą laipsniškai sunaikina medžiagų apykaitos žalingos atliekos. Jie manė, kad senėjimas nėra genetiškai užprogramuotas ir išvaizda kinta dėl: 1) brendimo, kai iki 25 metų žmogus bręsta pagal genetinę programą; 2) senėjimo, kuris prasideda gimstant, o gal ir anksčiau, metams bėgant ryškėja, o kai susidėvėjimas pasiekia kritinę ribą, žmogus miršta. Taigi buvo manoma, kad genuose nėra užprogramuotas tyčinis organizmo sendinimas.

4. Laisvųjų radikalų teorija skelbia, kad per laiką kaupiasi pažeidimai dėl laisvųjų radikalų poveikio, ir šitaip pasireiškia senėjimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1277 žodžiai iš 4244 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.