Sengeno anketa dokumentas
5 (100%) 1 vote

Sengeno anketa dokumentas

11213141516171



ŠENGENO ANKETA

LIETUVA

TURINYS

I. IŠORINIŲ SIENŲ KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA………………………………. 2

A. JŪROS SIENOS……………………………………………………………………………. 20

B. ORO UOSTAI……………………………………………………………………………….. 23

C. SAUSUMOS SIENOS……………………………………………………………………. 25

II. ĮVAŽIAVIMAS…………………………………………………………………………………. 27

III. READMISIJA……………………………………………………………………………………. 32

IV. ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA…………………………………………….. 37

V. VIZŲ IŠDAVIMAS / KONSULINIS BENDRADARBIAVIMAS…………. 37

VI. TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS…………………………………………………. 43

VII. ĮSTATYMAI DĖL ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ………………………………………. 46

VIII. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS…………………………………………….. 47

IX. NARKOTIKAI………………………………………………………………………………….. 60

X. DUOMENŲ APSAUGA…………………………………………………………………….. 66

I. IŠORINIŲ SIENŲ KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

1. Kurioms Jūsų šalies valdžios institucijoms pavesta sienų kontrolė? Kurios ministerijos ar ministerijų pavaldume yra sienų kontrolė ir kokia administracinė valdymo struktūra?

Kaip koordinuojami veiksmai tarp skirtingų įstaigų aukščiausiame ir darbo lygmenyje?

Vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str. už sienų valdymą (sienų stebėjimą ir pasienio tikrinimus) Lietuvoje yra atsakinga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). VSAT priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Vidaus reikalų ministerija vadovauja valstybės sienos apsaugos politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoja.

VSAT paskirtis, uždaviniai, funkcijos, pareigūnų teisės ir pareigos yra apibrėžtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme.

VSAT struktūrą sudaro:

– Tarnybos vadas;

– Tarnybos Štabas;

– 7 rinktinės;

– Užsieniečių registracijos centras;

– Visagino pasieniečių mokykla;

– Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė.

VSAT struktūra yra pateikta 1 priede.

Bendradarbiavimas centriniame, operatyviniame lygyje, tarp su sienos kontrole susijusių institucijų – policijos, pasienio ir muitinės yra apibrėžtas 2002 metų sudarytame susitarime. Pagal šio susitarimo nuostatas, yra sudarytos centrinio, regioninio ir vietinio lygmens darbo grupės, sukurta kontaktinių asmenų sistema. Vadovaujantis minėtu trišaliu susitarimu, regioniniame lygyje tarp atitinkamų policijos, muitinės ir pasienio padalinių taip pat sudaryti tarpžinybiniai bendradarbiavimo susitarimai, kur detaliau apibrėžtos bendradarbiavimo formos tiek regioniniame, tiek lokaliame lygyje. Pagrindinės formos:

– reguliarūs susitikimai centrinio, regioninio ir lokalaus lygmens vadovų;

– naudojimasis kitos žinybos duomenų bazėmis;

– keitimasis rizikos analizės duomenimis;

– bendri mokymo kursai

– bendros (tikslinės) operacijos

– bendras patruliavimas prie sienos ir pasienio ruože. 2. Kokios laikomasi strategijos dėl informacijos, susijusios su nelegalia migracija, sienos pažeidimais ir organizuotu nusikalstamumu, naudojimo? Ar valstybiniu/vietos lygmeniu sukurta pavojų įvertinimo strategija?

Sutinkamai su pasirašytomis sutartimis dėl informacijos suteikimo, siekdamos užkirsti kelią nelegaliai migracijai, sienos pažeidimams ir užkardyti organizuotą nusikalstamumą, teisėsaugos institucijos leidžia naudotis savo duomenų bazių duomenimis. Sienos priežiūros informacija teisėsaugos institucijos gali naudotis remdamosi pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis: 2002 m. gegužės 20 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Finansų ministerijos Muitinės departamento, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento. Lietuvos Muitinės departamentas naudodamas visus prieinamus informacijos šaltinius atlieka rizikos įvertinimą, sudaro pavojų profilius, kuriais apie gresiančius pavojus automatiškai įspėjami pasienio muitinės postų pareigūnai.

Informacija apie kontrabandą ir kitus su muitais susijusius pažeidimus renkama iš kitų teisėsaugos institucijų, įmonių, organizacijų ir privačių asmenų. Muitinė aukščiausiu ir regioniniu lygmeniu sudaro savo pavojų profiliavimo sistemą.

VSAT gauna informaciją apie nelegalią migraciją, sienos pažeidimus iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Muitinės kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento ir kitų teisėsaugos institucijų, kaimyninių šalių sienos apsaugos tarnybų, Europolo, Interpolo, ES Tarybos darbo grupių ir t.t. VSAT, savo kompetencijos ribose, informacijos apie nelegalią migraciją ir sienos pažeidimus naudojimo atžvilgiu nustatė savo procedūras. VSAT sudarė ir valdo savo vidaus duomenų bazę (VSATIS informavimo sistemą). Remiantis tarpžinybiniais susitarimais informacijos apsikeitimo tikslais kitos teisėsaugos institucijos turi prieigą prie VSAT
valdomų duomenų bazių.

Toliau pateikiamas institucijų, kurios gali prieiti prie VSATIS duomenų, sąrašas:

– Finansų ministerijos Muitinės departamentas

(2002 04 10 d. sutartis Nr. 21/137/018 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas

(2001 10 23 d. sutartis Nr. 96/21/149 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnyba

(2001 11 21 d. sutartis Nr. 147/119 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Valstybinis Lietuvos saugumo departamentas

(2001 06 27 d. sutartis Nr. 21/75/41 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Finansų ministerijos Mokesčių inspekcija

(2002 20 21 d. sutartis Nr. 21/321/02-18-18 dėl Asmens duomenų suteikimo).

Rizikos įvertinimas VSAT atliekamas aukščiausiu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Vietos lygmuo apima rizikos įvertinimą sienos perėjimo punktuose, kuriuose atliekama kertančių sieną keleivių ir transporto priemonių kontrolė, ir pasienio užkardose, kurios atsako už sausumos sienos saugumą. Renkami, analizuojami ir nustatyta tvarka perduodami duomenys apie nelegalią migraciją, sienos pažeidimus, sienos perėjimo nusikaltimus, modus operandi.

Regioninis lygmuo apima rizikos įvertinimą pasienio rinktinių atžvilgiu. Surinkti duomenys apie nelegalią migraciją, pasienio režimo pažeidimus, nusikalstamą sienos perėjimą ir organizuotą nusikalstamumą naudojami pasienio rinktinėse planuojant išteklių paskirstymą, kad būtų užtikrinta labiausiai pažeidžiamų sienos sektorių apsauga.

Rizikos įvertinimas aukščiausiu lygmeniu paprastai apima visas valstybės sienas ir jį atlieka VSAT Štabas. Pavojai įvertinami apdorojant surinktus duomenis. Rizikos įvertinimo pagrindu nustatomos grėsmės ir numatomos jų šalinimo priemonės.

Ar sienos kontrolės ir priežiūros institucijos gauna informaciją apie įtartinas transporto priemones ir asmenis, jei taip – kokie mechanizmai ir procedūros sudaro jiems prielaidas laiku gauti ir panaudoti šią informaciją?

VSAT disponuoja informacija apie įtartinas transporto priemones ir asmenis. Vykdydama pasienio patikrinimus ir sienos priežiūrą VSAT naudojasi informacine sistema. Informacinėje sistemoje yra duomenys apie ieškomus asmenis ir transporto priemones, užsieniečius, kuriems draudžiama įvažiuoti į Lietuvą ir negaliojančius dokumentus. Šie duomenys automatiškai gaunami iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazių, kurias administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir ryšių departamentas. Visus duomenis administruoja (įveda, pašalina ir pan.) Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir ryšių departamentas.

Tam tikrais atvejais duomenis apie įtartinus asmenis ir transporto priemones į VSAT Informacinę sistemą gali įvesti atsakingi VSAT pareigūnai. Ypatingais atvejais duomenys sienos apsaugos padaliniams (pasienio užkardoms, sienos perėjimo punktams) gali būti perduoti telefonu, faksu ar VSAT vidaus elektroninio pašto sistema.

Muitinės nusikaltimų tyrimo tarnyba turi tyrimų duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie įtartinus asmenis ir transporto priemones. Informacija surenkama vykdant operatyvinę veiklą, ikiteisminio tyrimo dėl kontrabandos ir kitų su muitais susijusių nusikaltimų metu, keičiantis informacija su kitomis teisėsaugos institucijomis ir bendradarbiaujant su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis.

3. Ar yra globalus nacionalinio saugumo planas arba valstybinis sienos apsaugos planas, kuriuose būtų numatyta sienos valdymo strategija?

2002 m. lapkričio 12 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1187 patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Be viso kito, strategija numato labai svarbias nuostatas bendradarbiavimo užsienio politikos srityje, kurios atspindi tokias sritis, kaip būsimų ES vidinių sienų apsauga ir pasienio kontrolės panaikinimas prie vidinių sienų, vizų politika, Valstybinė Šengeno informacinė sistema ir t.t. Strategijoje nurodoma, kad deramas dėmesys turi būti kreipiamas tarptautinio bendradarbiavimo su valstybių ES narių, kurios turi išorines sienas, sienos apsaugos institucijomis užtikrinimui. 2002 m. gegužės 28 d. Seimo nutarimu patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Pagrindinis šios strategijos tikslas yra numatyti pagrįstą saugumu valstybės raidą, nustatyti pagrindinius nacionalinės saugumo politikos tikslus ir uždavinius, apibrėžti nacionalinius interesus ir jų įgyvendinimo priemones. Strategija reikalauja išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti gerus kaimyninių ryšius tarp VSAT ir užsienio valstybių sienos apsaugos institucijų ir įgyvendinti saugumo didinimo priemones. Viešojo saugumo srityje ypatingas dėmesys skiriamas nelegalios migracijos ir nusikaltimų abipus sienos prevencijai.

Pagrindiniai 2002 m. gegužės 30 d. Seimo nutarimu Nr. IX-911 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos vystymo programos tikslai yra:

– užtikrinti valstybės sienos saugumą;

– įvykdyti reikalavimus, susijusius su integracija į ES;

– užtikrinti nuolatinę parengtį neutralizuoti išorės pavojus ir galimas grėsmes, kuriuos sąlygoja geopolitinė situacija, ir pašalinti grėsmes nacionaliniam Lietuvos saugumui. Įgyvendindama šią programą Vyriausybė patvirtino smulkų Veiksmų planą (2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1562), kuriame numatytos priemonės, kurių privalo imtis Lietuva, kol
susijungs su Šengeno erdve.

2003 m. liepos 2 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-250 patvirtinta Viešojo saugumo raidos strategija iki 2010 m. Strategijoje akcentuojama, kad siekiant padidinti nacionalinį saugumą labai svarbu stiprinti valstybės sienos apsaugą. Siekdamas įgyvendinti šią strategiją VSAT vadas 2003 m. spalio 15 d. išleido įsakymą Nr. 4-514, kuriuo patvirtino Viešojo saugumo raidos strategijos iki 2010 metų įgyvendinimo programą valstybės sienos apsaugos srityje. Pagrindiniai šios programos tikslai yra:

– sukurti bendradarbiavimo su visuomene sistemą (numatyti ir įgyvendinti visuomenės informavimo ir atsiskaitymo jai procedūras; nustatyti bendradarbiavimo su pasienio zonos gyventojais taisykles);

– pasiekti, kad pareigūnų apmokymas atitiktų valstybės sienos kontrolės reikalavimus;

– pasiruošti vykdyti Šengeno Sutarties reikalavimus.

Siekdama minėtose strategijose numatytų tikslų VSAT kasmet sudaro Strateginį veiksmų planą, kuriame nustato tikslų siekimo priemones ir veiksmus, ir pateikia jį tvirtinti Vidaus reikalų ministrui.

4. Kiek pareigūnų dirba sienos perėjimo punktuose? Jūros, sausumos ir oro sienų?

VSAT šiuo metu iš viso dirba 4377 personalo. Pagal VSAT vidinį valdymą, sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus atliekantis personalas yra išdėstytas užkardose. Pareigūno bazinis parengimas leidžia jį skirti vykdyti sienos stebėjimą arba atlikti pasienio tikrinimus PKP.

Personalo išdėstymas pagal sienas:

sausumos sienos:

siena su Baltarusija – 1500

siena su Rusija – 600

Jūros sienos – 409

Oro sienos – 126

Personalo skaičius didžiausiuose PKP:

Sausumos sienos:

Siena su Baltarusija:

Kenos geležinkelio PKP – 44

Medininkų kelio PKP –52

Šalčininkų kelio PKP – 20

Siena su Rusija:

Kybartų geležinkelio PKP- 40

Kybartų kelio PKP – 24

Panemunės kelio PKP – 24 Jūros sienos:

Malkų įlankos PKP – 76

Molo ir Pilies PKP – 51 Oro sienos:

Vilniaus oro uostas – 84

Kauno oro uostas – 20

Palangos oro uostas – 20

Zoknių oro uostas – 2

Prie išorinių ES sienų sienos perėjimo punktų muitinės postuose dirba 603 Lietuvos Muitinės departamento pareigūnai: Jūros pasienyje – 130 muitinės pareigūnų, sausumos pasienyje – 296 muitinės pareigūnai kelio postuose ir 82 muitinės pareigūnai geležinkelio postuose, oro pasienyje – 95 muitinės pareigūnai.

5. Kiek yra sienos perėjimo punktų?

Sienos perėjimo punktai įsteigti remiantis tarptautinėmis Lietuvos sutartimis su kaimyninėmis šalimis (Baltarusija, Lenkija, Rusija ir Latvija) ir atitinkamais Vyriausybės potvarkiais:

1. 1995 07 18 d. Tarpvyriausybinė Lietuvos ir Baltarusijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1996, Nr.107-2439), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

2. 1995 06 09 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Latvijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 1-1), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

3. 1992 08 12 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 28-666), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

4. 1995 02 24 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Rusijos sutartis „Dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1995, Nr. 22-510), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

5. 1994 04 06 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 242 „Dėl tarptautinių Lietuvos oro uostų veiklos“ (Valstybės žinios, 1994, Nr. 27-473), (tarptautinių PKP įsteigimas);

6. 1999 05 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 675 „Dėl Būtingės naftos terminalo sienos perėjimo punkto įsteigimo“ (Valstybės žinios, 1999, Nr. 48-1549), (tarptautinio PKP įsteigimas);

7. 2003 05 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 585 „Dėl Molo, Pilies ir Malkų įlankos sienos perėjimo punktų valstybiniame Klaipėdos Jūrų uoste įsteigimo“ (Valstybės žinios, 2003, Nr.2118), (tarptautinių PKP įsteigimas).

Sausumos sienos:

Siena su Baltarusija – 20 PKP

Siena su Rusija – 9 PKP

Jūros sienos: 4 PKP

Oro sienos: 4 PKP (Vilniuje, Kaune, Palangoje, Zokniuose).

Kiek naujų sienos perėjimo punktų pastatyta per pastaruosius tris metus? Šiuos duomenis nurodykite atskirai jūros, sausumos pasienyje ir oro uostuose ir, jei įmanoma, pagal sienos perėjimo taškus.

Lietuvoje per 2002-2005 metus pastatyti arba rekonstruoti šie PKP:

Siena su Baltarusija: Raigardo kelio PKP, Kenos geležinkelio PKP, Šalčininkų kelio PKP, Lavoriškių kelio PKP (statybą numatoma užbaigti 2006 metais).

Siena su Rusija: Panemunės kelio PKP, Kybartų geležinkelio PKP.

Koks sienos perėjimo punktų aptvėrimo mastas?

Kelio, oro ir jūros uostų PKP paprastai aptveriami 2 m aukščio tvora. Tai pakankamai rimta kliūtis nelegaliai kertant sieną. Pagal technines PKP statybos sąlygas (Valstybinis statybos standartas RSN 146-92) PKP turi būti aptverti. Be to, pagrindiniuose PKP įrengiamos stebėjimo kameros. Prie didesnių sienos perėjimo punktų išilgai sienos linijos abiejose punkto pusėse pastatyta vieno-dviejų kilometrų ilgio tvora.

Kokiais principais pagrįsta sausumos (žalioji)/pajūrio sienos priežiūra?

Pagal VSAT vidinį valdymą, sienos
apsaugos organizavimu ir vadovavimu rūpinasi rinktinės, o betarpiškai už sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus atsako rinktinei pavaldžios užkardos, kurios yra išdėstytos pagal visas sienas. Sausumos ir jūros sienos stebėjimas grindžiamas patruliavimu, vadovavimo ir ryšių sistema bei techninių kontrolės sistemų naudojimu.

Žaliosios sienos stebėjimas susideda iš mobilių patrulių, vykdančių tarnybą pėsčiomis arba patruliniu automobiliu/ valtimi. Paprastai daugiausia patruliuojama prie pat sienos linijos, taip pat periodiškai patruliuojama valstybės sienos apsaugos zonoje bei pasienio ruožo gilumoje. Prie Baltarusijos sienos tikrinama įrengta kontrolinė pėdsakų juosta, ar nėra neteisėto sienos kirtimo pėdsakų. Patruliavimui yra naudojami pėdsekystės apmokyti šunys. Iš viso VSAT turi 152 tarnybinius šunis, iš jų 123 šunys yra naudojami prie išorinių sienų.

Sienos stebėjimą sustiprina VSAT Aviacijos eskadrilės orlaivių patruliniai skrydžiai, jie koncentruojami prie sienos su Baltarusija ir Rusija, ypač svarbių sektorių kontrolei. Yra sukurtos prie sienos iš oro pastebėtų reiškinių (objektų) registravimo, kaupimo ir informacijos perdavimo rinktinėms procedūros. Artimiausiu metu, įsigijus papildomos įrangos, planuojama pradėti patrulinius skrydžius virš jūros.

Situacija prie sausumos ir jūros sienų yra kontroliuojama ir stebima, prireikus į įvykius pasienyje yra reaguojama nedelsiant. VSAT Štabe, rinktinių Štabuose, užkardose, patruliniuose laivuose, Aviacijos eskadrilėje yra organizuotas budėjimas ištisą parą. Duomenys apie įvykius yra registruojami ir perduodami pagal subordinaciją. Taktinis planavimas grindžiamas rizikos analize.

VSAT regioninis padalinys – rinktinė, savo struktūroje (be užkardų) turi Specialiosos paskirties būrį, kuris yra tam tikras rezervas. Prireikus, jis gali būti panaudojamas sienos stebėjimui ir pasienio tikrinimams sustiprinti prie sausumos, jūrų ir oro sienų. Daugiau apie Specialiosios paskirties būrius informacijos pateikta 9 punkte.

Jūros sienos kontrolė vykdoma techninėmis priemonėmis. Šiuo metu VSAT naudojasi Karinio jūrų laivyno stebėjimo sistema. VSAT pareigūnai ir karo operatoriai nuolatos dirba karinio jūrų laivyno stebėjimo centre. Be to, valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste įrengta paprasta uosto vartų stebėjimo sistema, kuri leidžia kontroliuoti įplaukiančius/išplaukiančius laivus. Jūros stebėjimą sustiprina reguliarus VSAT laivų patruliavimas.

Kokia visų žinomų nelegalių sienos perėjimo atvejų statistika?

Koks yra apytikris ir numanomas nelegaliai kertančių sieną asmenų skaičius? Kaip tai įvertinama/kokiais faktais pagrindžiama?

2004 metais užregistruoti 947 nelegalaus sienos perėjimo faktai, tarp kurių:

465 – pasienyje su Baltarusija

108 – pasienyje su Rusija

146 – pasienyje su Lenkija

171 – pasienyje su Latvija

19 – jūros sienos perėjimo atvejų

38 – oro sienos perėjimo atvejų

Pirmame 2005 metų pusmetyje užregistruoti 393 nelegalaus sienos perėjimo atvejai, tarp kurių:

142 – pasienyje su Baltarusija

105 – pasienyje su Rusija

58 – pasienyje su Lenkija

53 – pasienyje su Latvija

4 – jūros sienos perėjimo atvejų

31 – oro sienos perėjimo atvejų

6. Apibūdinkite įstatymus (arba administravimo metodus ir instrukcijas), kurie padeda kovoti su nelegalia migracija ir dalinai kontroliuoti asmenis šalies teritorijoje?

Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

Baudžiamąją ar administracinę atsakomybę už nelegalią imigraciją ir neteisėtą buvimą šalies teritorijoje nustato Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių teisės pažeidimo kodeksas. Detalesnė informacija apie atsakomybę už nusikaltimus ar administracinius pažeidimus yra pateikta 37 punkte.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (2004-04-29 Nr. IX-2206) 23 straipsnis nustato neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje atvejus. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties, Europos Sąjungos teisės akto ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos laiką;

2) yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;

3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą vizą pasibaigus įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos terminui;

4) turi kelionės dokumentą, kuris yra suklastotas;

5) turi vizą, kuri yra suklastota;

6) yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina;

7) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento, išskyrus prieglobsčio prašytojus;

8) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Migracijos departamentas prie VRM yra atsakinga institucija, kuri priima sprendimus dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, sąrašo. Teisėsaugos institucijos, tarp jų ir VSAT, turi teisę nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl užsieniečių, pažeidusių atvykimo ir buvimo taisykles Lietuvoje, įtraukimo į šį „juodąjį sąrašą“.

VSAT pagal savo
kompetenciją kontroliuoja užsieniečių vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Pagal LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą (2000-05-09 Nr.VIII-1666)

prie valstybės sienos yra suformuotas pasienio ruožas. Tuo pačiu tai yra VSAT veikimo teritorija. Pasienio ruožas gali būti iki 5 kilometrų pločio. Lietuvos piliečiai, besilankantys pasienio ruože, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užsieniečiai privalo turėti pasą ar kitą kelionės dokumentą, suteikiantį teisę būti šalies teritorijoje. Pasienio ruožo riba prie kelių pažymėta ženklais su užrašu „Pasienio ruožas“. Be to, minėtas įstatymas nustato valstybės sienos apsaugos zoną (paprastai iki 1 km ilgio), kuri nustatoma tose vietose, kurios laikomos pažeidžiamomis nelegalios migracijos ar su pasieniu susijusios kitos nusikalstamos veiklos požiūriu. Valstybės sienos apsaugos zonos riba pažymėta vietovėje (laukuose, miškuose, vandens telkiniuose). Norint būti šioje, prie pat sienos esančios zonos, reikia turėti VSAT raštišką leidimą.

Pasienio ruože bei kitose VSAT padalinių veikimo teritorijose, užsieniečiai VSAT pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 str. užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų. VSAT pareigūnai turi teisę nagrinėti tokius pažeidimus ir skirti pinigines baudas.

Ar šiuose įstatymuose (arba administravimo metoduose ir instrukcijose) numatyti skirtumai tarp sričių prie vidinių sienų/ribų arba vidinių pasienio zonų ir likusios teritorijos dalies? jei taip, skirtumus apibūdinkite.

Skirtumų nėra.

Kiek nelegalių imigrantų užregistruota pasienyje arba teritorijos viduje, ir kokios jų kilmės šalys? Kur jie sulaikyti (konkrečiuose keliuose, konkrečiose vietose/regionuose, prie kitos vidinės sienos)? Pateikite duomenis per 3 paskutinius metus.

2002-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija

Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 468 90 15 230 65 20 48

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 284 40 3 200 41 0 0

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 87 18 6 4 2 11 46

– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 97 32 6 26 22 9 2

2003-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija

Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 477 71 35 207 53 26 85

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 200 1 4 149 38 7 1

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 117 10 26 13 0 10 58

– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 160 60 5 45 15 9 26

2004-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija

Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 541 79 26 237 85 74 40

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 153 28 2 78 45 0 0

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 75 36 12 1 0 4 22

– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 313 15 12 158 40 70 18

Dažniausiai pasitaikančios nelegalių imigrantų pilietybės: Rusija (32,0%), Baltarusija (20,2%), Ukraina (9,7%), be pilietybės (3,4%), Indija (3,0%), Kazachstanas (2,3%), Pakistanas (4,99%).

Didžiausią sulaikytų nelegalių imigrantų dalį sudaro kaimyninių valstybių piliečiai: Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. Šių valstybių piliečiai dažniausiai atvyksta į Lietuvą legaliai, tačiau išbūna ilgesnį negu numatyta vizoje laikotarpį, arba atvyksta į Lietuvą, kirtę valstybės sieną neleistinoje vietoje. Galima išskirti Rusijos Federacijos piliečius, kurie legaliai ar nelegaliai atvyksta į Lietuvą, pateikia prieglobsčio prašymus, o gavę reikiamus dokumentus, bando išvykti į Vakarų Europos bei Skandinavijos šalis.

Ukrainos ir Moldovos piliečiai dažniausiai atvyksta į Lietuvą legaliai, o išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis bando su Lietuvos Respublikos suklastotais ar svetimais pasais.

Nelegalūs imigrantai iš Azijos ir Afrikos šalių dažniausiai atvyksta į Lietuvą pėsčiomis per Lietuvos-Baltarusijos „žaliąją sieną“, o vėliau bando nelegaliai kirsti Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną, arba, kai būna sulaikyti, pateikia prieglobsčio prašymus, o vėliau vėl bando patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Pastaruoju metu vis dažniau jie bando patekti į Lietuvą su suklastotais dokumentais arba atvykę į oficialiai organizuojamus renginius, neišvyksta iš šalies, o pateikia prieglobsčio prašymus ar kitaip bando įsitvirtinti šalyje.

7. Kokie pravedami mokymai arba nuolatinio mokymo priemonės siekiant Šengeno reikalaujamo

lygio? Ar dažnai sienos kontrolės pareigūnams sudaromos (išklauso) mokymo programos? Ar apmokymų pagrindą sudaro vietinės, ar valstybinės mokymo programos? Ar apmokymų pagrindą sudaro vietinės, ar valstybinės mokymo programos?

VSAT pareigūnų rengimas pagrįstas nacionalinėmis mokymo programomis.

Bazinis profesinis pasieniečių rengimas vykdomas VSAT Visagino pasieniečių mokykloje (įsteigta 1999 m., reorganizavus mokymo centrą). Vidaus tarnybos sistemoje pasieniečiai priskiriami pirminei pareigūnų grandžiai.

2000 m. parengtas nacionalinis pasieniečio rengimo standartas, pagal kurį pailginta mokymo trukmė nuo 6 mėn. iki 2 m. 2005 m. patvirtinta nauja Pasieniečio mokymo programa, kuri atitinka nacionalinės švietimo sistemos profesinio mokymo standartą. Programa suderinta su Common Core Curicculum (CCC). Naujojoje mokymo programoje daugiausia valandų skirta valstybės sienos apsaugos taktikos, pasienio kontrolės organizavimo vykdymo (atsižvelgiant į ES/Šengeno teisės reikalavimus) ir karinio rengimo (šio dalyko 1000 val. mokymo programa privaloma pagal nacionalinio saugumo koncepciją, programą) mokymo dalykams, 2 kartus padidintas užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų) mokymui skirtų valandų skaičius.

Teorinis mokymas derinamas su praktiniu mokymu (įvadinė praktika ir 2 stažuotės VSAT rinktinėse – 920 val. arba 30 proc. iš viso mokymo programoje skirto laiko).

Pasieniečio rengimo (mokymosi) trukmė – 2 metai, sėkmingai išlaikius baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus, suteikiama valstybės pripažįstama pasieniečio kvalifikacija (diplomas), taip pat mokyklos absolventui užskaitoma kaip atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba.

Pasieniečiai, turintys ne mažesnį kaip 1 metų tarnybos stažą, tačiau neturintys pasieniečio profesinės kvalifikacijos, pasieniečio kvalifikaciją (profesinį išsilavinimą) gali įgyti eksternu.

Vidurinės, aukštesniosios (ir aukščiausios) grandies VSAT pareigūnų rengimas. Vidurinės grandies pareigūnus rengia M.Romerio universitetas (4 m. trukmės bakalauro studijos Kauno policijos fakultete pagal mokymo programą ,,Teisė ir valstybės sienos apsauga“) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (4 m. trukmės bakalauro studijos).

Bendradarbiaujant su VSAT parengta M.Romerio universiteto bakalauro studijų mokymo programa atitinka Bolonijos proceso reikalavimus, teigiamai įvertinta ją ekspertavusių ES specialistų. Mokymo procesas akademinis-praktinis, t.y. pagal patvirtintą mokymo planą, studentai nukreipiami stažuotis VSAT padaliniuose.

2005 m. M.Romerio universiteto Kauno policijos fakultetą baigė 1-oji laida pagal bakalauro dieninių studijų mokymo programą ,,Teisė ir valstybės sienos apsauga“.

Aukštesniosios ir aukščiausios grandies VSAT pareigūnai, atsižvelgus į VSAT poreikius, rengiami šalies aukštosiose mokyklose pagal 1,5 – 2 m.trukmės magistro studijų programas.

Įvadinio mokymo kursai. Šie kursai skirti asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, ir norintiems tapti VSAT pareigūnais. Atsižvelgiant į tarnybos VSAT padaliniuose specifiką, parengtos 2 savaičių ir 15 savaičių trukmės mokymo programos.

Mokymų metu kursų dalyviai supažindinami su statutinę tarnybą, sienos apsaugą reglamentuojančiais ir kitais teisės aktais, reikalingas eiti atitinkamos grandies pareigūno pareigas.

Kvalifikacijos tobulinimo kursai. VSAT pareigūno išsilavinimas, sistemingas, nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – pagrindas pareigūno karjeros klausimams spręsti. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo taisyklės nustato, kad pareigūnų kvalifikacija turi būti tobulinama (keliama) nuolatos, planingai. Pareigūnas per vienerius tarnybos metus kvalifikaciją privalo tobulinti ne mažiau kaip 8 akademines valandas tarnybos laiku.

VSAT vadas kasmetiniu įsakymu dėl profesinio rengimo nustato tarnybos pareigūnų profesinio rengimo, kvalifikacijos tobulinimo tikslus, tvirtina mokymo planus, kurių pagrindu vyksta kvalifikacijos tobulinimo kursai. Jie vyksta Visagino PM, kitose šalies mokymo įstaigose, darbo vietose. Pareigūnai gali būti siunčiami stažuotis užsienio šalių aukštosiose mokyklose.

VSAT pareigūnų specializuoti kvalifikacijos tobulinimo mokymai organizuojami, atsižvelgiant į VSAT rinktinių bei užkardų poreikius, pagal patvirtintą grafiką. Kasmet organizuojami seminarai už profesinį rengimą darbo vietoje atsakingiems pareigūnams, rengiami instruktoriai (pagal atskiras veiklos sritis), kurie kursų metu gautas žinias, suformuotus įgūdžius perteikia kolegos tarnybos vietoje.

VSAT pareigūnų profesinio rengimo darbo vietose instrukcija užtikrina kvalifikacijos tobulinimo organizaciją, privalomą pareigūnams mokyti darbo vietoje laiką (VSAT, rinktinės Štabos pareigūnų profesiniam rengimui darbo vietose turi būti skiriama ne mažiau kaip 40 val. per metus (po 4 val. per mėnesį); užkardų pareigūnų – ne mažiau kaip 70 val. per metus; Specialiosios paskirties būrių pareigūnų – ne mažiau kaip 140 val. per metus).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4083 žodžiai iš 8099 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.