Seniausi laikai
5 (100%) 1 vote

Seniausi laikai

Vertimas

11-13

Pirmas skyrius

Seniausi laikai

(apie 3000 metus prieš Kristų)

Patys seniausi žmonės, apie kuriuos daug rašyta, gamino darbo įrankius ir jais naudojosi. Žmogus be jų nesugebėtų išgyventi, nes yra per daug silpnas savarankiškai kautis su gamta. Pirmieji žmonės buvo būtybės, kurios labai skyrėsi nuo šiuolaikinio. Bet tik tokių būtybių dėka, kurios išmoko naudotis darbo priemonėmis, išsivystė modernus žmogus. Priedo jis žymiai sumažino darbo jėgos panaudojimą ir kėlimąsi į kitas gyvenamas teritorijas, būdingą pirmykščiams. Tai buvo įvykdyta smegenų, rankų, akių, o taip pat mechanizmų pagalba, kurių pagalba tapo pasaulio valdovu.

Ribota knygos apimtis neleidžia pasakoti kaip dar buvo panaudotos darbo priemonės. Mes pradėsime nuo žmonių, kurie gyveno vėlyvojo paleolito laikotarpiu (sename akmens amžiuje), kada žmogus medžiojo ir rinko miško uogas, grybus ir kt. Jau šiame laikotarpyje žmonės naudojo tokius darbo įrankius kaip: kirvius, peilius, pjūklus, drožtuvus, gremžtukus iš plono akmens, plaktukus, ylas ir grąžtus, adatas iš dramblio kaulo, ietis ir žeberklus. Jie naudojosi dviem pagrindiniais mechanizmais: lanku ir ieties mėtymu. Pirmas žmogaus sukurtas mechanizmas, kuris veikė energijos kaupimo principu, buvo lankas.Lankininkas, įtempdamas lanką, suteikdavo jam didelę energiją , kuri buvo panaudojama šūviui. Ietininkas pristato sau svertą, prailginantį ranką ir leidžiantį mesti ietį toliau.

Taikantis prie klimato, žmogus pereinamo mezolito laikotarpio (vidurinis akmens amžius) pasiekė dar daugiau, sukurdamas įvairius dailidės instrumentus kartu su kirviu, kaltu ir kaltuku. Tuo laiku buvo sukurtas ir pirmasis dailidės mechanizmas – suduriamasis grąžtas, kurio grąžtas judėdavo apsukta jo styga, pritvirtinta dviem jos galais, panašiai kaip lanko, kuriam suteikdavo grįžtamą judėjimą .Šiais patobulintais įrankiais žmonės sukurdavo tokias svarbias transporto priemones kaip rogės, skaptuotos valtys ir irklai. Jie sukūrė modernesnius žvejybos prietaisus ir prijaukino šunį, padarius jį savo pagalbininku medžioklėje.

Žemdirbystės atsiradimas

Bet tik perėjimas prie žemdirbystės (ir gyvulininkystės) padėjo pamatus žmogiškosios visuomenės istorijai. Žinoma žemdirbystė nebuvo iš karto sugalvota; ji pasirodė kaip pasekmė kitų pasiekimų šioje srityje. Kiek tai leidžia tvirtinti šiuolaikinis žinių lygis, ūkis, besiremiantis žemdirbyste, pirmiausia atsirado Jarichone ir Jarmoje VIII amžiuje prieš Kristų, ir nuo ten jie pastoviai plito į Artimuosius Rytus.

Įvertinti šio pirmo žingsnio svarbą – labai sunku. Anksčiau žmogus rinko tik tą maistą, kurį jam duodavo pati gamta be jo paties įsikišimo. Dabar jis išmoko priversti gamtą tiekti tai, ko jam reikia.Prieš tai buvę pasiekimai atrodo menkaverčiai palyginus su šiuo dideliu šuoliu į priekį. Žemdirbystės vystymasis, žemės technikos vystymasis įvykdė pirmąją didžiąją technikos revoliucija.

Norint toliau vystyti žemdirbystę, žmonėms teko išrasti specialius darbo įrankius: medinį kauptuką dirvos purenimui, medinį ar kaulinį pjautuvą grūdinių žolių kirtimui, grandinę jų apmalimui, rankines girnas grūdų išmalimui.Bet žemdirbystė kaip gyvenimo pagrindas negalėtų visiškai pakeisti medžioklės ir uogų rinkimo, jeigu nebūtų pagalbinių naujovių. Pagaminti medinį kauptuką ir pjautuvą buvo reikalingi specialūs instrumentai. Žemės sklypus tekdavo valyti. Tam tikslui žmonės patobulino dailidės įrankius, pasirodžiusius mezolito laikotarpyje. Kartai jie naudojo skaptavimo ir šlifavimo įrankius iš akmens, kurie tikriausiai ir anksčiau buvo panaudojami. Ypatingai dėl šios priežasties periodas buvo pavadintas neolito laikotarpiu. (14-17psl.)



(naujo akmens amžiaus). Reikalingi buvo sandėliai saugojimui grudų ir nauji būdai maisto gamybai. Žemdirbiai (kad ir ne pirmieji iš jų) nusprendė šia užduotį pagaminti molinius indus.

Žvėrių nužudytų per medžioklę odą paleolito žmogui tarnavo kaip rūbai. Žemdirbiams reikėjo ieškoti kažkokio pakaitalo, ir jis rado – audinys. Bet pagaminimui audinio prireikė dviejų naujų mašinų: verpimo mašina ir audimo staklės. Pirmoji verpimo mašina buvo labai prasta: ji susidėjo iš šakutės pagalio , ant kurios laikydavosi verpalai, ir trumpo pagalio su išpjovimo viename galia (prie jo prisitvirtindavo silpnai susukti verpalai) ir su apdegintu moliu ant kito, kad palaiko pastovų sukimąsi, pluoštinys susiveja į iššukuotą siūlą.

Verpstė pasikeičia nuo sukamojo judesio, tą laiką kai verpėjas patraukia į priekį nuo šakutės iki galo siūlą: tokiu būdu verpalai visą laiką palaipsniui verpiasi į siūlą, ir susiką ant verpstės.Šis šiuolaikiniai matai visai paprastas mechanizmas buvo jau dideliu sunkumų palyginus su bet kuria verpimo mašina.

Audimo staklės net prasčiausioje išvaizdos (du tašeliai, pritvirtinti prie žemės pagaliukai, tarp kurių įtempiami siūlai šaudyklė skersai virš ir po siūlais metmenys) pristato save kaip sudėtingą prietaisą..

Pradedant nuo šios stadijos jos vis tobulėjo pridėdavo prie jų siūlo vedžioklę, siūlodaliklę ir kitus prietaisus.

Tokiu būdu, nuo pradžių akmens amžiaus žmogus daug praplėtė įrankių
naudojimą. Yra keletas aplinkybių mastyti, kad po šio pasiekimo tokio ką tik aprašyto techninio lygio užėjo kai kurį laiką pauzė. Bet greit sekė greitas progresas technikos augimo. Pakeitimai žmogaus gyvenimas buvo priklausomas nuo išradimų. Jo vieta tapo daug svarbesnė, nei kada nors prieš tai. Žemdirbys kuris pergyveno vargus , leido jam užsiiminėti išradinėjimu. Sulyginant ilga pragyvenimą vienoje vietoje tapo, dėka žemdirbio, leido jam sukurti, sukaupino ir naudojimo įrankių, kuris medžiotojui būtų tik sunkus krovinys. Ir pagaliau, pas žmogų atsirado įpratimas pataisyti sau gamtą savo pačiai naudai – pripratimas, kuris pastūmėjo jį prie kitų palengvinimų.

Labiausiai dėkingos sąlygos tam buvo Mesopotamijoje ir gilumoje Nilo ir Indo, kur periodiškai pasikartojantys potvyniai upių, rėžimas kuris netolimoje ateityje tapo reguliuojama priemone drėkinimo sistemoje. Kaimai šių kraštų augo į mietus, ir už dviejų tūkstantmečių, 3000 metai prieš mūsų erą, čia buvo padaryta daug didelių išradimų. Šitame periode žmogus išmoko išlydyti savo reikalams metalą, prisijaukinti gyvūnus ir naudoti juos kaip jėgą, išrado plūgą, vežimą ir burę. Šie ir daugelis kitų išradimų darė didelius socialinius pasikeitimus , apie kuriuos kalbėsime vėliau.

Metalurgijos užgimimas

Varis ir geležis poroje susitinka gamtoje savoje sudėtyje, ir žmonės jau vienoje iš ankstesnių žmonijos vystymosi pakopų bendrai išmoko sulydyti ir naudotis jais. Bet jie naudojo juos kaip aukštos rūšies „akmenis“ mažesnio trapumo, nei kiti akmenys, iš kurių paprastai gamino darbo įrankius. Tokiam akmeniui galiam buvo įduoti reikiamą formą plaktuk, vietoje to kad nuskaldyti kampus ir briaunas, kaip tai reikalavo paprasti akmenys. Didelis šuolis į priekį leido padaryti du raktinius išradimus. Pirma, pasirodė, kad kaitinimas kai kurios uolienos kartu su medienos anglimis, duodavo varį – taip buvo atrastas metalų išlydimo procesas. Antra, varį galima buvo išlydyti specialiose krosnyse ir išpilti į specialius indus prieš tai parinktos formos, kur sustingęs metalas įgaudavo, vidinėje ertmėje šio indo, formą, taip buvo atrastas liejimo procesas. Šie atradimai buvo padaryti, tikėtina, Mesopotamijoje, arba kažkur kaimyninėje šalyje, IV tūkstantmečio prieš mūsų erą. Išlydymas metalų iš rudos buvo svarbus žingsnis, nes gamtos atsargose buvę savos sudėties metalai, ir jų naudojimas negalėjo turėti žmonių egzistavimui didelės reikšmės. Dar daugiau, be atrasto liejimo svarbios vario savybės nebūtų išnaudotos.

Nors kai kur ir egzistavo specializuotos „gamyklos“, bet paprastai akmeninius įrankiu pasidarydavo pats žmogus, naudojęs juo, kai jam tai buvo reikalinga. Kitaip reikėdavo turėti reikalų su metalu – čia reikalavo aukštos rūšies, gamybos sistemos. Gavimas rudos atviruose karjeruose (o po to ir požeminiuose rudos kasyklose) reikalavo daugybės įvairios technikos dirbant su tvirtos uolienos luitais. Iš pradžių žmonės uždegdavo laužus ant luitų, paskui užpildavo nuskelto akmens paviršių vandeniu arba įkaldavo pleištą į įtrukimą, įmerkdavo į vandenį, kad besiplečiantys garai šiuo pleištu suskaldytų akmenį.

Po to rūdą reikia lydyti. Tam reikalingos specialios krosnys aukšto įkaitimo ir putimo. Geriausia visų

tai buvo pasiekiama su oro dumplių pagalba, bet jos buvo išrastas tik III tūkstantmetyje iki mūsų eros, o iki tol paduoti orą į krosnį per specialias orapūtės vamzdžius.

Po to kalviui reikia paversti grubų vario gabalą į reikalinga įrankį ar ginklą. Pirmasis žingsnis tai liejimas, kuris kaip metalo išliejimas, sukūrimas reikalavo krosnių aukšto kaitrumo ir specialių tiglių, kuriuose būtų galima plauti metalą. Be to, reikalinga buvo padaryti iš smėlio ar akmens formą, kad į ją būtų galima įpilti metalą ir surasti būdą kaip vidinėje ertmėje duoti riekiamą konfigūraciją.

Juk net prie pačio liejinio paprastos formos išgavimo, reikia nemažiau kaip dviejų dalių kurias reikėdavo sujungti į vieną. Po liejimo dirbinį apdirbama skirtingomis operacijomis – kalimo, aštrinimo į akmenį ir t.t.

Iš čia matyti, kad vario pakiniam naudojimo prireikė išrasti daugybę padedančių išradimų su tikslu įvykdyti sunkių operacijų atlikimą. Tam kad įvykdyti sunkias operacijas reikėjo amato – specialistų.

Kaip išmoko žmonės plauti metalų mums neaišku, spėjama, kad atsitiktinai gabaliukas malachito (mineralas, turintis vario, naudojimas ir kosmetiniam papuošimui ir kovai su musių infekcija) į kaitintuvą su medžio anglimis ir greit pamatė, kad iš to gabaliuko ištekėjo lašai vario. Ar, kas labiau tikėtina, kažkoks puodžius lydė įvairiaspalvį gabaliuką vario rudos savo krosnyje, kurį pabandė panaudoti glazūrai, apdeginimui indų. Gali būti, kad toks atradimas buvo padarytas nevieną kartą, bet kiekvieną kartą buvo užmirštamas kaip nenaudingas. Nereikia užmiršti, kad nauda išradimo nustatoma bendra socialinė struktūra.

Dėl naudojimo vario pareikalauta specialistų – puodžių ir kalvių, kurie atiduodavo šiam darbui viską (18-21psl.)

1. savo laiku, dėlto kad juos reikėjo maitinti, aprengti ir teikti jiems pastogę iš visuomeninių santaupų. Kol kas technikos lygis buvo nepakankamai aukštas, kad būtų galima suteikti lėšas tokių
išlaikymui , tad buvo neįmanoma panaudoti metalo. Tokiu būdu, jeigu geležies liejimas ir buvo atsitiktinai atrastas kokiam ankstyvo liejimo periode, tai jį atidėjo kaip nenaudingą ir greitai pamiršo. Bet palaipsniui tobulėjant liejimo procesui pagaliau atėjo toks laikas, kai visuomenė galėjo išlaikyti specialistus, kurie neužsiėmė maisto gamyba, dėl to metalo liejimo išradimai galėjo būti panaudoti žmonių labui.

2. Rūdos kasėjai ir kalviai buvo ne vieninteliai reikalingi specialistai, be kurių buvo neįmanoma rasti geležies ir jos pritaikyti visuomeniniame gyvenime. Metalo rūda buvo randama visai ne ten, kur gyveno pasiturintys žemdirbiai, galintys išlaikyti kalvius ir naudotis jų gaminiais. Rūdą arba varį reikėjo parsivežti iš toli, todėl buvo reikalingi pardavėjai ir krovinių nešikai. Anksčiau nepriklausomą visuomenę tenkino prekyba prabangiais daiktais, papuošalais ir amuletais. Bet kai tik ši bendruomenė pradėjo gaminti daugiau daiktų nei jiems buvo reikalinga, jie siekė savo produkciją pakeisti į daiktus atvežtus iš toli, iš kurių svarbiausios buvo varis ir vario rūda. Tuo pat metu kaimai plėtėsi ir virto miestais, kuriuose klestėjo įvairių amatų gamyba, pavyzdžiui kalvystė ir dailidė, o vėliau juose atsirado privilegijuota visuomenė: žyniai ir karaliai. Visus juos reikėjo aprūpinti buitinėmis prekėmis, kurios buvo atvežamos iš miestus supančių kaimo vietovių. Taigi, metalurgijos pasiekimai būtų buvę neįmanomi be žemės ūkio išsivystymo.

Plūgas, vežimas ir pakinktai

3. Įspūdingiausias išradimas žemės ūkyje (neskaitant irigacijos apie kurią čia nekalbėsime) buvo plūgas. Bet palyginus su kauptuku, tai buvo didelis žingsnis pirmyn. Su plūgu susijęs ir kitas svarbus išradimas – pakinktai gyvuliams, pirmiausia jaučiams. Tokiu būdu žmonės pirmą kartą panaudojo kažką ‘nežmoniško’ t.y. energijos šaltinį, kad atsikratytų fizinio darbo. Miestams reikėdavo pristatyti maistą. Dėl šios ir kitų priežasčių kaimo gyventojai pervežimui vis dažniau naudojosi vėžėmis, kurias paveldėjo iš protėvių.

4. Tuo metu buvo žengtas pagrindinis žingsnis išrandant vežimą su ratais ,kuris buvo panašus į roges ant ratų, tvirtinamų prie plūgo įtvaro jaučiams kinkyti. Ratiniais vežimais Šumere važinėdavo jau 3500m. iki mūsų eros, o šiaurinėje Sirijoje gal dar anksčiau. 3000 m. iki mūsų eros jie buvo plačiai naudojami Mesopotamijoje, Elamijoje ir Sirijoje, o 2500m. iki mūsų eros prie Indo krantų, tačiau Egipte liko nežinomi labai ilgą laiką.

Laivai ir energijos laikotarpio gimimas

5. Gyvulių kinkymas iš pradžių į plūgą, o po to prie vežimo buvo pirmas žingsnis pasitelkiant kitas jėgas darbui atlikti. Greita atsirado ir pirmi mėginimai panaudoti negyvą jėgą t.y. vėją būriniams laivams. Būriniai laivai buvo pradėti naudoti Egipte 3500m. iki mūsų eros, o 3000m. iki mūsų eros egiptiečiai jau laisvai plaukiojo Vakarinėje Viduržiemio jūros dalyje ir Raudonojoje jūroje. Tai buvo pakankamai patogu ir nepavojinga lyginant

su šiandien, kai yra naudojama negyva jėga – vėjo, vandens, anglies ir naftos energija. Todėl vakaruose, auštant civilizacijai buvo žengti pirmieji žingsniai į mūsų erą.

6. Reikia labai daug vietos, norint parodyti visus šio periodo išradimus. Tad čia mes prisiminsime tik vieną – molinį ratą, išrastą maždaug 3500 ir 3000m. prieš mūsų erą Mesopotamijoje ar kažkur jos pasienyje. Molinis ratas ne tik leido gaminti keramikinius indus naudojant žymiai mažiau fizinio darbo, bet ir paskatino molinių dirbinių verslą mechanizuotame verslo ūkyje, tai buvo pirmieji žingsniai į šiandieninį masinį pramonės išsivystymą.

7. Reikėtų pabrėžti ir techninę šios srities išradimų būklę. Nebuvo galima plačiai naudotis geležimi be susisiekimo priemonių, kurios buvo būtinos naftos ar geležies pristatymui naudotojams, arba be pasiekimų žemės ūkyje kurie leido surinkti tokį derlių kurio užteko specialistų išlaikymui. Ir atvirkščiai, ratinis vežimas, burinis laivas, molinis ratas, reikalauja ypač aukšto molinių dirbinių išsivystymo lygio, tačiau negalėjo rasti geležies reikalingos patrankų gamybai.2 skyrius

Pirmos civilizacijos

(Nuo 3000 iki1100m iki mūsų eros)

8. Greta pažangos padarytos gamybos srityje panaudojant darbo įrankius ir mašinas aprašytas praeitame skyriuje ne mažesnis vystymasis pastebimas ir kitose ūkio srityse. Pavyzdžiui Mesopotamijos upių slėnyje, Egipte ir Indijoje drėkinimo sistemos leido padidinti derlių. Visuose veiklos srityse žmonės gamino žymiai daugiau produkcijos nei anksčiau, todėl kad pas juos buvo išradingesni gamybos būdai. Anksčiau medžiotojas ar žemdirbys netgi gerais laikais galėjo vos galą su galu suvesti, o blogais laikais dalis gyventojų mirdavo iš bado. Dabar atsirado galimybė gaminti reikiamais kiekiais visa kas buvo reikalinga ir dar daugiau netgi su nedideliu pertekliumi. Bet socialinis procesas nėjo tiesia linija be perstojo gerindamas gyvenimo sąlygas, techniniai išradimai diktavo kitokią vystymosi formą, kuri reikalavo visuomeninės pertvarkos.

Socialinės permainos

9. Ginklus ir darbo mašinas, apie kurias mes kalbėjome anksčiau, buvo galima įsigyti tik už labai didelę kainą. Tik dalis žmonių, kurie sėkmingai susitvarkydavo savo žemės ūkio
reikaluose, rasdavo laisvo laiko tobulinti gamybos būdus, jie kreipdavosi į specialistus norėdami keisti maisto produktus į kitas prekes. Atsirado naujos darbo vietos, jų savininkai gaudavo didelį pelną. Plūgas suteikdavo galimybę gausinti derlių, kurio perteklių keisdavo į kitus išradimus (26-31 psl.)

… žingsnį į priekį. Nors po naujos visuomeninės santvarkos gimimo atsirado faktorių, kartais amžiams sulaikydavusių visuomenės vystymąsi, jos žengimą į priekį, juo labiau tas technikos vystymasis, kuris turėjo prasidėti, kad progresą padaryti įmanomu, apie kurį buvo kalbėta praeitame skyriuje, būtų buvęs neįmanomas be tos visuomenės organizavimo formos, kuri buvo pažymėta visuomenės skirstymu į klases. Ši forma iškildavo, pavyzdžiui, aukštos kainos varinių darbo įrankių pasekoje. Neolito visuomenėje, kur perteklius, sukurtas virš minimalaus lygio, būtino, kad aprūpinti fizinį išgyvenimą, vis dar lygiai susiskirstydavo tarp visų kaimo gyventojų, retai kuri nors šeima galėdavo iškeisti pas kalvį gautą dalį pertekliaus nors vieną darbo įrankį. Bet didėjantis turtų skaičius mažumos rankose daugelio sąskaita, davė galimybę tai mažumai keisti turimą valgio produktų perteklių (ar kitų gyvenimo reikmių) į kalvio pagamintus darbo įrankius ir tokiu būdu aprūpinti kalvio egzistenciją ( kalnakasį arba kitą amatininką). Didelių ir efektyvių irigacinių sistemų negalima buvo pastatyti atskirų žmonių rankomis ir netgi viso kaimo gyventojų jėgomis. Tiktai didelio maštabo organizacija galėjo sukurti efektyvias irigacines sistemas, kurios aprūpino turtais ir klestėjimu Egipto, Mesopotamijos ir Indijos civilizacijas. Panašiu būdu miestų statymas, kelių tiesimas, uostų statyba ir daugelis kitų statybos darbų, turėjusių ryškią reikšmę tolesniam progresui, priklausė nuo turtų didumo, o taip pat nuo užimamos valdžios, leidusios naudotis žmonėmis. Iš tikrųjų daugelis techninių atradimų, apie kuriuos kalbėsime vėliau, reikalavo didelių gyventojų masių organizavimo, atimant iš betarpiškų gamybos lėšų, būtinų patenkinti gyvenimo reikmes. Todėl, jie tapo įmanomi tik todėl, kad keletas asmenų turėjo pakankamus turtus (arba, kas beveik lygu pastarajam pakankamai daug valdžios, kad priversti kitus (26 psl.) dirbti sau ) , kad išlaikyti didelę masę specialistų .

Tokiu būdu, daugelis tūkstantmečio technikos pasiekimų buvusių 3000 metų iki mūsų eros, netik iššaukė socialines permainas, bet, tikėtina, priklausė nuo pastoviai didėjančio susiskirstymo į klases , kas aprūpino turtų susikaupimą, būtiną tam tikram jų naudojimui . Ir kartu su stambių klasinių valstybių atsiradimu Egipte, Mesopotamijoje ir Indo slėnyje nuo apie 3000 metų iki mūsų eros sekė keletą amžių skirtingų technikos sričių iškilimo. Tai buvo ne toks naujovių periodas , apie kokį mes kalbėjome pirmame skyriuje, greičiau tai buvo toks periodas kai žmonės sustiprino tas naujoves, didino savo meistriškumą, kurio jie naudojosi, ir žymiai praplėtė jų pritaikymo sritis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2940 žodžiai iš 9647 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.