Senovės baltų kultūra
5 (100%) 1 vote

Senovės baltų kultūra



Kybartų pagrindinės mokyklos

7b klasės mokinio

Tado Adomaičio

2004.05.29

Turinys:

Papuošalai……………………………………….3-6

Drabužiai……………………………………………6

Kepuraitės………………………………………….7

Apvaros……………………………………………..7

Kabučiai………………………………………….8-9

Papuošalai

Nuo m.e. pradžios baltų gentys nešiojo daug įvairių metalinių papuošalų. Juos papildė gintaro ir stiklo karoliai. Daugumos papuošalų buvo gaminami iš žalvario, bet naudota geležis, o turtingesni kartais puošėsi ir sidabriniais ar sidabruotais, sidabru dengtais.

Papuošalai sudaro gausiausią ir įvairiausią kapuose randamų dirbinių grupę. Jų gerokai daugiau nei įrankių ar ginklų. Kiek mažiau tik sudegintų mirusiųjų kapuose. Pavieniai papuošalai ar jų nuolaužos aptinkamos ir gyvenvietėse, lobiuose.

Lietuvoje, Latvijoje bei Kaliningrado srityje gyvenusios baltų gentys V-XI a. mirusiuosius, ypač moteris, laidojo su daugeliu metalinių papuošalų. Moterys dėvėjo antsmilkinius, apgalvius, metalu pagražintas kepurėles. Galvos apdangalą prisegdavo smeigtukais, segėmis. Kaklą puošė antkaklės, karolių ir įvijų apvaros, krūtinę – smeigtukai su įkabintais kabučiais ir grandinėlėmis, rečiau segės, rankas – apyrankės ir žiedai. Antkaklės, seges, rečiau smeigtukus, apyrankes ir žiedus nešiojo ir vyrai. Papuošalai į kapus dėti ir vaikams.

Vieni papuošalai būdingi visam kraštui ar dar didesnėms sritims, o kiti paplitę tik vienos ar kitos genties teritorijoje. Daugiausiai papuošalų rasta pajūrio rajonuose – kuršių, skalvių ir lamatiečių kapuose. Kiek mažiau jų yra žemaičių ir žiemgalų, o mažiausiai – Rytų Lietuvos pilkapiuose, bei jotvingių gyventuose plotuose, kuriuose maža VII a. ir beveik nėra VIII-X a. tyrinėtų kapų.

Ankstyviausieji brangiųjų metalų papuošalai Lietuvoje pasirodo I m. e. amžiaus kapuose. Kai kuriuose Lietuvos senkapiuose (Rudaičiuose, Kretingos raj.), Sargėnuose (Kauno m.) rasta paauksuotų stiklo karolių. Seniausi sidabro papuošalai Lietuvoje yra atsitiktiniai, žinomi iš suardytų kapų. Pats ankstyviausias radinys – sidabrinė II a. profiliuota sagė , aptikta Kuršių k.

Sidabrinių bei sidabruotų segių žinome daugiau kaip 400. Ankstyviausios jų Lietuvoje atsiranda II amžiuje. Jos gana retos ir yra ne vietinės gamybos, o patekusios į Lietuvą iš kitų kraštų. Importu iš Romos imperijos laikoma II a. sidabrinė profiliuota segė, rasta Kuršiuose, bei sidabruota trikampine kojele segė, puošta spalvota emale, aptikta Pamūšiuose.

Vien iš sidabro pagamintos segės aptinkamos V a. kapuose (Reketė, Rubokai), o labiau jos paplinta apie VIII-IX a. (Anduliai, Kretingos raj., Laiviai). Apie VI a. pagausėja ir žalvarinių sidabruotų žieduotojų segių. Jos buvo madingos ilgą laiką, jų randamos net X-XI a. kapuose kartu su pasaginėmis segėmis kampuotomis galvutėmis(Jazdai, Kretingos raj.). Vėlyvosioms segėms būdinga suplokštėjusios formos, todėl jų sidabruotas paviršius gausiai ornamentuojamas, inkrustuojamas mėlyno stiklo akytėmis (Palanga). Žieduotosios segės labiausiai paplitusios vakarų Lietuvoje, bet pavienių jų randama ir vidurio, šiaurės, rytų bei pietų Lietuvoje.

VIII-IX a. vyrų kapuose vakarų Lietuvoje aptikta 1 žalvarinė pasidabruota ir 7 sidabrinės lankinės segės su stilizuotomis gyvūlinėmis galvutėmis (Palanga). Jos rūpestingai pagamintos, pagražintos ornamentu. Kai kurių segių virš įvijos esantis lankelis dar padengtas sidabro plokštele, inkrustuota mėlyno stiklo akyte (Kiauleikiai, Palanga)

Kartais žvaigždinėse galvutėse dar inkrustuotos mėlyno stiklo akytė. Tokios puošnios segės daugiausiai žinomos Vakarų Lietuvoje, tačiau jų aprinkama ir visoje Lietuvoje. Pasaginėmis segėms gaminti sidabras buvo naudotas kelis šimtmečius.

VII-VIII a. pajūrio gyventojų, ypač kuršių, nešiotas lankines gyvulines seges galima suskirstyti į 3 grupes ar variantus. Vienos iš jų turi gyvulio galvutę tik ant kojelės galo, galvutę atskiria skersinis rantelis ar gunklelis, kuris su ragučiais ar įmuštomis akutėmis virsta tarsi kakta.

1982 m. kape Nr. 116 rasta 12 cm ilgio segė, kurios įvijos galai suploto rutulio formos buoželėmis, įvijos lankelis plonas, apskrito pjūvio, o liemenėlis ir kojelė siauri ir aukšti, tarsi trapecinio pjūvio, neornamentuoti. Kojelės galai baigiasi stilizuota gyvuliu galvute ar plačiu plokščiu apvaliu galu tarsi snapu ir kiek iškelta kakta su išsprogusiomis akutėmis. Galvutę nuo likusios kojelės dalies atskiria keturkampis iškilus rantelis (Lazdininkai, Kretingos raj.). Panaši, truputį mažesnė segė rasta kitame šalia esančiame kape. Ant įvijos galų-dvigubo rantytų žiedelių buoželės, liemenėlio gale virš įvijos-mėlyno stiklo akutė. Trikampio pjūvio liemenėlio ir kojelės šonai išraižyti giliais lenktas skersiniais grioveliais, ant kojelės uždėti du rantyti žiedeliai. Kojelės galas išplotas, primena snapą, bet be akučių, ragelių. Abi segės rastos turtingų vyrų kapuose, tai turėtų priklausyti VII-VIII a.

Dar vienos grupės segės – su dviem vienodo ilgio laipteliais
ant kojelės, lietu profiliuotu įvijos lankeliu ir gana didele trapecine plokštele liemenėlio gale virš įvijos. Laipteliai dažnai padengti spaustu ornamentu puošta plokštele ar alaviniais kūgeliais, rečiau įkartėlėmis, zigzagine linija. Laipteliai kartais kiek ilgesni ir segė platesnė. Jau XX a. jos buvo žinomos iš lietuviškosios pajūrio dalies ir pavadintos lietuviškomis laiptelinėmis segėmis.

X a. laiptelinės segės keičiasi. Ji visa – laipteliai, liemenėlis ir įvijos lankelis – išliejamos kartu, sudaro vieną plokštelę, kurios viršutiniame krašte lieka pusapvalės ataugėlės, imituojančios įvijos lankelio galus ir trapecinę plokštelę ties liemenėlio galu. Kitos segės išskiria „laiptelį“, „įvijos lankelį“ ir „įviją“. Taip jos virsta plokštelinėmis segėmis, kurių gausų XI-XII a. kuršių kapuose.

Prie lankinių laiptelinių segių dažnai priskiriamos iš pirmo žvilgsnio į jas panašios „simetriškos“ arba „kryžminės“, nedidelės 4×6-7×8 cm -segės. Jos lietos, viduryje yra žemas, trikampio pjūvio liemenėlis (lankelis), o abipus jo – po 1 ar 2 plokščius, dažniausiai vienodo ilgio skersinus laiptelius. Tačiau daugiausiai tokių segių su vienu skersiniu laipteliu virš liemenėlio ( kartais jis kiek trumpesnis) ir dviem laipteliais- skersiniais ant kojelės, kaip laiptinių segių. Kai kurių segių apatinius laiptelius vieną nuo kito skiria tik stačiakampės skylutės. Dalis jų viename gale turi keturkampį išsikišimą, imituojantį lankinių segių liemenėlio gale esančią plokštelę. Segė primena dvigubą, trigubą ar keturgubą kryžių, laipteliai retai ornamentuoti ar padengti ir ornamentuoti plokštele. Jos neturi lankinėms segėms būdingos įvijos ir lankelio. Plokštelės blogojoje pusėje yra tik kilpelė adatai-liežuvėliui ir trumpa užkaba.

Jų daugiausiai randama pajūrio VIII a. kapuose- kuršių ir lamatiečių teritorijose – Barvuose, Jurgaičiouose, Kašučių k.,Laivių k.,Palangos k., ir kitur.

Lankinės pelėdinės segės. Jos buvo daugiausiai paplitusios Kurše ir Lamatoje. Šios segės yra nedidelės -6-8 cm ilgio, žalvarinės, turi trumpa plokščią, platėjančią, beveik trikampę kojelę, kartais su nedidelėmis apskritomis plokštelėmis kampuose, dalis jų – ir mažą skersinį laiptelį kojelės ir įvijos sandūroje. Liemenėlis trumpas, galas virš įvijos baigiasi horizontalia pusmėnulio formos plokštele, dengiančią segės įviją. Kartais jos dekoruotos įmištomis akutėmis ar jų grupėmis.

Atkreipta dėmesį III-IV a. moters kapas, atidengtas Noruišiuose (Kelmės raj.), kur buvo rasta importinė sidabro segė su aukso plokštele viduryje. Kartu buvo ir žalvarinių įkapių : antkaklė kūginiais galais, 2 laiptelinės segės, krūtinės papuošalas, susidedąs iš smeigtuko žiedine galvute ir grandinėlių. Nėra abejonės, kad tokiais papuošalais savo apranga galėjo puošti tik gentiniai diduomenei priklausanti turtinga moteris. Importinė sidabro segė buvo brangesnė už vietines gamybos papuošalus. Aukso plokštė segėje dar labiau padidina jos vertę, nes aukso dirbiniai reti ne tik Lietuvoje , bet ir Pabaltyje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1277 žodžiai iš 4147 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.