Senoves pasaulio stebuklai
5 (100%) 1 vote

Senoves pasaulio stebuklai

Turinys

Įvadas 1

Pirmasis stebuklas: GIZOS PIRAMIDĖS 2

Antrasis stebuklas: KABANTIEJI BABILONO SODAI 4

Trečiasis stebuklas: ARTEMIDĖS ŠVENTYKLA EFESE 5

Ketvirtasis stebuklas: DZEUSO STATULA OLIMPIJOJE 6

Penktasis stebuklas: HALIKARNASO MAUZOLIEJUS 7

Šeštasis stebuklas: RODO KOLOSAS 8

Septintasis stebuklas: ALEKSANDRIJOS ŠVYTURYS 9

Išvados 10

Įvadas

Stebuklai buvo septyni: Egipto piramidės, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas, Aleksandrijos švyturys, Efeso Artemidės šventykla, Olimpijos Dzeuso statula ir kabantieji Babilono sodai.

Jų skaičius lėmė magiška septyniukės galia, ribotos žmonių atminties galimybės, antikinio pasaulio užimtas plotas ir svarbiausia – tradicijų pastovumas. Kada maždaug III amžiuje prieš mūsų erą kaip tik šį septynetą kažkas paskelbė esant stebuklų etalonu. Žmonijos dalis, gyvenusi aplinkui Viduržemio jūrą, pakluso autoritetui, ir tik kai kurie vietiniai patriotai, neneigdami paties principo, stengėsi padaryti vieną kitą pataisą. Pavyzdžiui, Romos poetas Marcialis septintuoju pasaulio stebuklu laikė Koliziejų, kiti – Aleksandrijos biblioteką, dar kiti – Pergamo altorių.

Netrukus stebuklai vienas po kito pradėjo nykti. Jau Romos keliautojas nebūtų pamatęs visų septynių. O iki mūsų dienų išliko tik vienas, kuris – kad ir labai paradoksalu – yra visų seniausias, būtent Egipto piramidės.

Pirmasis stebuklas

Gizos piramidės

Žymiausi Senovės Egipto statiniai – piramidės. Šios masiškos akmens struktūros buvo pastatytos apie 2500 m. pr.Kr. akmenuotoje dykumos lygumoje, vakariniame Nilo krante, netoliese dabartinio Kairo.

Gizos piramidės suformuoja trijų faraonų (Khufu (gr.Cheopso), Khafre (Chephren) ir Menkure (Mycerinus)) laidojimo kompleksų dalį .Tai ketvirtosios dinastijos Senosios Egipto karalystės atstovai-karaliai. Ketvirtosios dinastijos valdymo laikotarpiu Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės (Memfio) nekropolis. Gizos piramidės sudarė dalį faraonų laidojimo komplekso, prie jų buvo šventyklos ir karališkosios šeimos, žinių kapai.

Pirmoji, didžiausia piramidė, Khufu arba Cheopsas, šalia Cheopso piramidės yra trys mažosios piramidės, sakoma, kad čia palaidotos jo žmonos. Toliau už jos savo piramidę buvo pasistatęs jo įpėdinis Džedefras, tačiau ji neišliko. Ją sugriovė jo brolis Khafre (Chefrenas) , sunaudojęs akmenis savo piramidei, kuri yra kiek piečiau nuo tėvo piramidės ir nors gerokai žemesnė, pastatyta ant kalniuko ji vizualiai sudaro vaizdą, lyg plokštikalnėje būtų aukščiausia.

Į pietus nuo Khafre (Chefreno) , įsikūrė Cheopso anūkas Menkaura (Mikerinas). Kiekviena piramidė sujungta su atminimo šventykla. Prie Chefreno piramidės atminimo šventyklos stovi Sfinksas, manoma, kad ir po juo yra šventykla..

Žodis piramidė buvo kilęs iš graikų kalbos “piramis” o šis iš “pir” (“ugnis”) , egiptiečiai šiuos statinius žymėjo trikampiu, stačiakampiu, lotoso butonu, pelėda ir akimi.

Kad piramidė skirta laidojimui bandė įtikinti Herodotas. Naujausiais laikais paplito teorija, kad piramidės yra stiprūs energijos generatoriai. Nobelio premijos laureatas Luisas Alvaresas 1965m. paskelbė, jog Khafre (Chefreno) piramidę supa galingas magnetinis laukas.

Teisūs ir tie, kurie piramidės ženklus “M” + “R” (Pelėda + akis), “mer” vietas šifruoja “vieta iš kur kylama”.

Vieni remiantis tuo cituoja seną papirusą Kaire: “Dangus ištiesė savo spindulius, kad tu (faraonas) jais galėtumei pasikelti į dangų, kur RA akis”, kitas vertimas “Dangus ištiesė Ra akies spindulį, kad tu (faraonas) juo galėtumei pasikelti”. Antrojo vertimo šalininkai dar priduria, kad Didžiosios piramidės pasvirimo kampas toks, kaip ir toje vietovėje krintančių saulės spindulių.

Kiti posakį ”vieta , iš kur kylama” šifruoja kitaip (Oriono teorija). Saulės teorija nedaug kas betiki.

Piramidžių statymo technika kol kas diskutuotinas dalykas, dažniausiai klystama manant, jog piramides statė vergai, mokslas jau seniai įrodė, kad jas statė egiptiečiai, savo valia ir niekieno neverčiami.

Kitas diskutuotinas dalykas – ar tikrai Gizos piramidės buvo tik faraonų laidojimo vieta? Gizos piramidėse nerasta nei viena senosios karalystės valdovų mumija. Kaip ir nerasti Senosios karalystės rūmai, kurie privalėjo ten būti .

Daug paslapčių Didžiosios ir kt. piramidžių vidiniame išplanavime, bei tame, kaip jos orientuotos žemėje. Yra dvi pagrindinės teorijos kaip Egiptiečiai sugebėjo orientuoti piramidžių šonus tiksliai į rytus, vakarus, pietus ir šiaurę, Pirmoji teorija – buvo orientuotasi į saulę. Antroji, labiau įtikėtina, nes ja naudojantis galiam gauti tikslesnius rezultatus – į žvaigždes.

Šiais laikais piramidės – tai ne vien šalti stovintys paminklai. Prie jų rengiami koncertai, operos net albumų pristatymai (2000m. J-M Jarre piramidžių fone pristatė savo naują albumą „Metamorphoses“ ), šviesos šou.

Antrasis stebuklas

Kabantieji
Babilono sodai

Vaisiai ir gėlės… Kriokliai… Kabantys nuo rūmų terasų sodai… Egzotiški gyvūnai.. Toks yra Kabančiųjų Babilono sodų vaizdas daugelio žmonių galvose. Tačiau kas žino, gal tai egzistavo tik graikų poetų ir istorikų vaizduotėje…

Babilonas ėmė klestėti valdant žymiajam Hamurabiui (1792-1750 pr. Kr.). Savo šlovės viršūnę Mezopotamija pasiekė valdant Naboplašarui (625-605 pr. Kr.). Jo sūnui Nabuchodonosorui priskiriamas legendinių Kabančiųjų sodų pastatymo nuopelnas. Prieš Nabuchodonosorą Babiloną sugriovė Asirijos karalius Sinacherikas. Todėl Nabuchodonosoras nusprendė atstatyti Babiloną tokį, kokio dar niekas neregėjo. Tai jis galėjo padaryti, nes buvo užkariavęs Siriją, įsitvirtinęs Finikijoje, paėmęs Jeruzalę, taigi užgrobęs daug turtų ir vergų.

Babilonas – tai miestas prie pat Eufrato upės (apie 50km nuo dabartinio Bagdado Irake). Tai buvo griežtos stačiakampio formos miestas, kurį skersai kirto Eufratas. Miestą juosė didžiulė dviguba siena su aštuonetu vartų. Pats miestas – nepaprastai gražus, griežtai suplanuotas. Miesto vidury – nuostabūs karaliaus rūmai. Juose ir buvo tie žymieji Kabantieji sodai, kuriuos Nabuchodonosoras įrengė savo mylimai žmonai, Midijos karalienei, kuri buvo pasiilgusi savo tėvynės kalnų ir miškų.

Tie garsieji sodai augo ant plataus keturių pakopų bokšto. Kiekvienos pakopos viduje buvo išmūryti iš plytų tvirti skliautai, kuriuos rėmė galingos aukštos kolonos. Terasų platformos buvo sukrautos iš masyvių akmeninių luitų. Jų paviršius išklotas nendrių sluoksniu ir užlietas asfaltu. Ant jo – dvi eilės gipsu sucementuotų plytų. Plytų paviršius buvo padengtas švininėmis plokštėmis, kad dirvos vanduo neprasisunktų į apatinius sodo aukštus. Ant viso to sudėtingo įrenginio buvo užpiltas toks storas derlingos žemės sluoksnis, kad čia galėjo augti didžiausi medžiai. Sodų pakopos kilo terasomis, jas jungė platūs laiptai, iškloti lygiai nušlifuotomis rausvomis ir baltomis plokštėmis. Čia, karaliui įsakius, buvo atvežti mėgstamiausi karalienės augalai, primenantys jai tolimą tėvynę. Vešlios palmės stiebėsi virš rūmų apsauginės sienos. Tarp kolonų eilių žaliavo nuostabiausi medžiai. Kolonų aukštis siekė apie 25 metrus, ir šviesos augalijai visiškai pakako (žaliuojantys medžiai net buvo iškilę virš gynybinių sienų, kurių aukštis, anot Herodoto, siekęs 100m!). Vandenį sodams laistyti ištisą dieną iš Eufrato sėmė šimtai vergų, sukdami didžiulį vandens keliamąjį ratą, kuris kėlė vandenį odiniais kibirais. Sodai buvo atgręžti į šiaurės vakarus, iš kur pūtė vėsus vėjas. Jų kvapas, pavėsis bei vėsa bemiškėje ir nekalnuotoje Babilonijoje žmonėms atrodė lyg stebuklas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1154 žodžiai iš 3466 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.