Senovės romos civilizacija valstybės bruožai
5 (100%) 1 vote

Senovės romos civilizacija valstybės bruožai

Yra diskutuojama dël Romos civilizacijos vietos ir vaidmens. Dvi pagrindinës nuomonës: Romos c-ja – graikø civilizacijos tæsinys. Ji buvo Graikijos c-jos krizës epocha. Romënai nieko naujo, originalaus nesukûrë. Kurë savarankiðkai tik karybos, politikos srityje. Roma – dalis heleninës civilizacijos.

Romos c-ja – savarankiðka, originali. Atsirado ir gyvavo panaðiom sàlygom kaip ir Graikija. Bet ir skyrësi. Pagrindiniai skirtumai:

1)Graikø poliai nedideli, apsaugoti ávairiø gamtiniø dariniø, Juose gyveno vieningos etninës grupës þmonës, struktûra vienoda. Romoje – atvira vietovë, lyguma, negynë gamtos kliûtys, todël Roma visàlaik kariavo.

2)Romos valstybë su graikø kultûra susipaþimo vëlai: 3 a.pr.Kr. graikø kultûra tuo metu jau buvo helenistinë, susilietusi su rytø kultûra.

Visgi Romos vertybiø sistema kitokia nei graikø, jà formavo kitokios sàlygos. Èia ypaè svarbu patriotizmas. Romos pilieèiui keliami aukðti reikalavimai: turi bûti orus, didvyriðkas, laikytis ástatymø, gerbti Romos, savo giminës, bendruomenës dievus.Gëda meluoti, pataikauti, ðie dalykai vergiðkos prigimties. Prestiþinë veikla – politika, karyba, istoriografija, þemdirbystë. Menai, amatai, pjesiø kûrimas – neprestiþiniai uþsiëmimai. Ið menø tik oratorystës menas garbingas ir populiarus. Oratorystës menas padëdavo siekti karjeros, prasimuðti á virðûnæ. (Ciceronas). Iðliko apie 50 jo kalbø. Taèiau romënai nebuvo originalûs, jie tik iðvystë oratorijos principus. Iðkeliama pati tauta ir Romos miestas.

Per amþius vertybës keitësi. Valstybæ pildë daug barbarø tautø. Roma prisitaikë prie etninës ávairovës. Sudarë sàjungà su kitomis etninëmis grupëmis.

Romos þlugimo iðvakarëse gausu karjerizmo, þiaurumo, pilietiniø karø, veidmainiðkumo. Maþa vertybiø kur buvo ankðèiau, bet jos visiðkai neiðnyksta.

Su Romos miesto ákûrimu siejama c-jos pradþia. (Apeninø pusiasalio centrinëje dalyje – apie 753 m.pr.Kr.). Iki 20 a. pradþ. Þinios tik ið antikos autoriø darbø, jie laikyti nepatikimais. Po archeologø darbø, lingvistø tyrinëjimø paaiðkëjo, kad ið tiesø á Apeninø pusiasalá atsikëlæ gyventojai buvo indoeuropieèiai italikai (gal ið M.Azijos, Trojos pusiasalio, gal ið cen. Europos). Jie ne vietiniai, o atvykëliai. Iki 3-iojo a.pr.Kr. nukariavo vietines gentis, ir paplito visame Apeninø pusiasalyje. Pirmosios gyvenvietës atsirado 10-9 a.pr.Kr. ant _______ kalvos. Vëliau buvo apgyvendintos kitos kalvos. Ið viso septynios. Todël Roma ir yra vadinama miestu ant 7 kalvø. Dviejø kalvø bendruomeniø susijungimo data – Romos ákûrimo data. Susijungë lotynai ir sabinai. Toks nepriklausomø bendruomeniø jungimosi á vienà politiná vienetà bûdas vadinamas sinoikizmu. Tai rodo, kad Roma ið pat pradþiø nevienalytis etninis darynis (lotynai, sabinai, gal etruskai). 7-6a.pr.Kr. etruskai ásigalëjo ðiaurës ir vidurio Italijoje. Jie buvo sukûræ ðiaurës Italijoje aukðto lygio c-jà. Neþinoma, ar vietiniai, ar atsikëlæ. Didelë átaka (ankðèiau manyta, kad jø átaka vienintelë romënams) dabar nëra taip suabsoliutinama. Etruskø reikðmë iðryðkëjo pirmuoju Romos istorijos laikotarpiu 8-6 a.pr.Kr. Romà valdë septyni karaliai. Trys paskutinieji buvo etruskai. Romënai etruskø valdymo metu savo miestà pavertë amatø, prekybos centru, apjuosë sienà, statë tiltus. Tai buvo sëkmingas vystymosi etapas. Ið etruskø perëmë gladiatoriø þûdynes. (tai buvo etruskø religinës apeigos). Perëmë karvedþio pergalës paþymëjimà triumfu, áspûdingomis iðkilmëmis. Jos Romoje trukdavo net keletà dienø, rengiamos tik senatui leidus, jei kare þudavo ne maþiau kaip 5000 prieðo kariø. Ið etruskø perimta amatø, statybos technika, variniai pinigai, romënø laisvøjø þmoniø pilieèiø drabuþis – toga; ávairûs bûrimai. Ið graikø – mitai ir kultai.

Etruskø karaliai – daþnai reformatai. Didþiausi jø: Servijus, Tulijus, kuris suskirstë Romà á tribas.(triba – gentis arba administracinis vienetas) 4 miestø ir 16 kaimo tribø. Áveda teritorinæ bendruomenæ. Visus galinèius neðioti ginklà laisvus þmones suskirstë á penkias klases pagal turtà. Uþ klasiø ribø beturèiai – proletarai (“palikuonys”). Ávairiø klasiø teisës nevienodos. Patys turëjo apsirûpinti ginkluote. Pirma – kavalerija, po to pëstininkai. Turtà galima ágyti ir pereiti á kità klasæ. Svarbu ne kilmë, o turtas. Tokiu bûdu plebëjai buvo átraukti á romënø tautà. Jiems reikëjo suteikti tam tikras politines teises. Tulijus ávedë naujà susirinkimo formà – centurinius susirinkimus. (centuria – ðimtinë). Viena centurija lygu vienas balsas. Tulijaus reformos nepatiko, jis nuþudomas. Po jo valdë vienas ið Tarkvinijø. 510 m.pr.Kr. iðvytas ið Romos. Baigiasi ankstyvasis monarchijos laikotarpis. Monarchas – REX, genties vadas. Veikia patariamoji tarnyba. Þlugus monarchijai prasidëjo kitas laikotarpis, nesusijæs su etruskais. Romënai paliko daug idëjø apie valdþià. Jos panaudotos ir vëliau Europoje.

2 laikotarpiai:

Respublika nuo 510-30m.pr.Kr.:

a)ankstyvoji (iki 3 a.pr.Kr.pradþia)

b)vëlyvoji (nuo 30a.pr.Kr.)

Imperija nuo 30pr.Kr.-476 m.e.

a)principatas (ankstyvoji imperija iki 3 a.pab)

b)dominatas (vëlyvoji imperija). Vadinama vëlyvàja antika.

Ankstyvojoje Respublikoje vyko aktyvi kova tarp

patricijø ir plebëjø. Plebëjai pasiekë nemaþø pergaliø: teisë gauti þemæ, teisë raðyti ástatymus, rinkti savo atstovus – tautos tribûnus. Susiformavo romënø pilieèiø visuomenë. Labai panaði á graikø polá. Sutapo sàvokos þemvaldys ir karys. Virðenybë priklausë tautos susirinkimui. Buvo antikinë nuosavybës forma: ir kolektyvinë ir individuali þemëvalda. Aukðtesnë kolektyvinë bendruomenë. “Pater” – tëvas. Patricijais vadinami tie, kurie turëjo teisëtus tëvus, gyveno pagal tëvynæ teisæ. Turtas paveldimas pagal tëvo linijà. Tëvas – autokratinë figûra, turi dideles teises, net gyvybës ar mirties. Tëvas atsakingas uþ savo ðeimos saugumà ir gerovæ. Skirstësi á gimines. Ið viso apie 300 patricijø giminiø. Ðios dar skirstësi (jungësi) á tribas ir kurijas. Patronatai – patricijaus globa. Klientai – þmonës, kuriø ir socialinës, ir ekonominës pozicijos silpnos (svetimðaliai, nesantuokiniai vaikai, atleistiniai, sûnûs netekæ tëvo globos). Jie tapo pagrindine patricijø atrama.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 973 žodžiai iš 1656 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.