Septynių pasaulio stebuklų pėdsakais
5 (100%) 1 vote

Septynių pasaulio stebuklų pėdsakais

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………….2

I.EGIPTO PIRAMIDĖS……………………………………………………………………..4

II. KABANTIEJI BABILONO SODAI……………………………………………………..8

III. EFESO ARTEMIDĖS ŠVENTYKLA…………………………………………………10 IV. OLIMPIJOS DZEUSO STATULA……………………………………………………12 V. HALIKARNASO MAUSOLIEJUS ………………………………………………… …14 VI. RODO KOLOSAS………………………………………………………………………16

VII. ALEKSANDRIJOS ŠVYTURYS………………………………….…………………18

IŠVADOS……………………………………………………………………………………20

LITERATŪRA………………………………………………………………………………21

ĮVADAS

Mūsų amžiuje žmonija pradėjo skverbtis į kosmosą. Kartu  amžius tapo tikru savo namų – Žemės planetos – jos gelmių, atmosferos, jūrų ir vandenynų gelmių atradimu. Atskleidžiami nauji pasauliai ne tik erdvėje (kosmosas, Žemės bei vandenynų gelmės), bet ir laike. Istorijos mokslas atgaivina tolimąją praeitį, kurią nuo mūsų skiria dešimtys, šimtai, tūkstančiai amžių.

Praeities įvykiais domėjosi ir Asirijos karaliai, ir Romos popiežiai, ir išsilavinę Europos monarchai. Tačiau tai buvo daugiau smalsumas, o ne noras sužinoti, kas iš tikrųjų dėjosi prieš daugelį amžių ir tūkstantmečių. Tik prieš kokį pusantro šimtmečio atsirado tokie mokslai, kaip archeologija, etnografija, antropologija, lingvistika. V – VI amžius, kai buvo atrasti nauji žemynai, mes vadiname “didžiųjų geografinių atradimų“ epocha. “Didžiųjų istorinių atradimų epocha“ galima pavadinti I –  amžius, kai žmonija sužinojo apie seniai išnykusias ir mokslo vėl atrastas civilizacijas.

Didžiųjų istorinių atradimų laikotarpis dar nesibaigė, jis tik prasidėjo. Kiekvienais metais archeologai, kalbininkai ir etnografai atranda daug nauja, dešifruojami senovės rašmenys, sukuriamos naujos hipotezės apie išnykusių civilizacijų ir tautų kilmę, atrandami ir išsiaiškinami nauji meno paminklai.

Jau prieš du su puse tūkstančio metų Babilonijos karaliaus Nabunaido įsakymu buvo kasinėjami senovės šventovių ir rūmų pamatai – karalius, nepasitikėdamas kronikomis ir legendomis, norėjo rasti daiktinių senovės įrodymų.

I amžius buvo tikrai archeologijos “herojinis amžius“. Vokiečių mokslininkas Lepsijus atrado ir ištyrinėjo turtingiausius Senovės Egipto paminklus. Tik netoli Memfio miesto jis atrado 67 faraonų piramides ir apie 130 kapų įžymiausių didikų ir valdininkų.

Tačiau pasirodė, kad Lepsijaus atradimai – tik pradžia atradimų senoje Egipto žemėje. Tame pačiame amžiuje mokslininkai atkasa didingą sfinksų alėją, einančią į šventųjų jaučių Apisų laidojimo vietą – 64 tų jaučių kapus; randa 10 000 hieroglifinių užrašų, daug laidojimo inventoriaus ir didžiųjų faraonų mumijos, kurių vardai išliko senoviniuose tekstuose; atkasa faraono “atskalūno“ Echnatono sostinę.

Tuo pat metu archeologai prikelia antrą didžiąją Senovės Rytų civilizaciją, gimusią Tigro ir Eufrato slėnyje. “Kraujo miestas“ – Asirijos Ninevija ir “miestų tėvas“ – didysis Babilonas. 1870 metų išvakarėse Britų muziejaus archeologai pirmą kartą aptinka pėdsakus vieno iš pasaulio legendinių stebuklą – Efeso Artemidės šventovės, prieš 25 amžius pastatytos Mažojoje Azijoje. Netrukus Mažojoje Azijoje atrandamas dar vienas “pasaulio stebuklas“ – Karijos karaliaus Mausolo kapas.

I amžius – archeologijos “didvyriškasis amžius“. Tačiau ir  amžiuje atrasta didingų statinių ir miestų. 1923 metais anglų archeologai atkasė faraono Tutanchamono kapą. Dviupyje buvo rasti “tvano“ – Tigro ir Eufrato upių didžiulio išsiliejimo.Žmonijos istorijos pradžia – senų senovė. Daug svarbių įvykių įvyko nuo tų laikų… Išnyko kaip nebuvusios ištisos tautos. Po vienų civilizacijų atėjo kitos. Net kalbos buvo pamirštos. Užmarštin nugrimzdo senieji rašmenys… Bet išnykusių kultūrų įtaka išliko. Neįmanoma įsivaizduoti, kokia būtų šiuolaikinė Europos civilizacija, jeigu jos nebūtų taip smarkiai veikusios senosios kultūros.

Buvo sukurta daug nuostabių dalykų. Bet ano meto žmonės iš daugelio puikių architektūros bei meno paminklų panoro atrinkti tik septynis monumentalius kūrinius, kurie jiems daugiausiai patiko ir atrodė, jog yra nuostabiausi unikumai. Jie buvo pavadinti pasaulio stebuklais.

Senovės gyventojai pasaulio stebuklais vadino Egipto piramides, kabančiuosius Babilono sodus (Semiramidės sodai), Artemidės šventyklą Efeso mieste, Olimpijos Dzeuso statulą, Halikarnaso Mausoliejų, Rodo Kolosą ir Aleksandijos švyturį. Jie buvo kuriami labai ilgai – nuo  iki III amžiuje prieš Kristaus gimimą.

Sąvoka “pasaulio stebuklai“ atsirado Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. Tikriausiai pačioje helenizmo (323 – 30 m. pr. Kr.) pradžioje nusistovėjo ir pasaulio stebuklų sąrašas, kuris pasiekė mūsų laikus ir išliko toks
pat, nors vėlesni autoriai mėgino prijunkti ir kitus architektūros statinius.

Kodėl būtent septyni? Kai kurie teigia, kad tai magiškasis skaičius, o kiti, kad tai tik sutapimas.

Nenumaldomai bėgo laikas! Po vienų epochų atėjo kitos. Pralėkė amžiai ir tik Egipto piramidės atlaikė negailestingą laiko šturmą. Kitų pasaulio stebuklų neliko nė pėdsako.

Septyni pasaulio stebuklai!… Didieji senovės šedevrai, amžius traukę vaizduotę!… Kokie nuostabūs ir žavūs jie buvo, jei net po tiek laiko dar nepamiršti! Tai kas vis dėl to yra šitie legendomis apipinti, išgarsinti pasaulio stebuklai, beveik jau neįžvelgiami per šimtmečių miglą?

Tiksliai ir aiškiai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Pernelyg seniai jie dingo nuo žemės paviršiaus ir pernelyg mažai apie juos žinoma, kad galima būtų įsivaizduoti visą prarastų šedevrų didybę.

I. EGIPTO PIRAMIDĖS

Piramidės – tikras tvirtumo ir amžinumo įsikūnijimas. Rūsčios, santūrios ir griežtos, jos stovi pačiame neaprėpiamos Libijos dykumos pakraštyje.

Beveik penki tūkstantmečiai praėjo nuo pirmosios piramidės pastatymo. Ji iškilo trečiosios dinastijos faraono Džoserio Nečercheto laikais. Ją pastatė legendinis išminčius-architektas, matematikas, astronomas ir medikas, vyriausiasis faraono patarėjas – Imchotepas.

Keistos laiptuotos formos bei tais laikais neregėto aukščio (apie 60 metrų) Džoserio piramidė, sukrauta iš kruopščiai aptašytų tvirtų smulkiagrūdžio kalkakmenio luitų, buvo pirmas žmonijos istorijoje monumentalus akmenų statinys.

Didingos buvo ir piramidės vidaus patalpos, išpuoštos kolonomis su kaneliuromis, pseudodurimis ir šviesiai žydru fasadu.

Aplink piramidę Imchotepas pastatė visą miestelį – didžiulę pomirtinę Džoserio šventyklą – keletą antkapinių statinių ir maldyklų, dar dvi mažas piramides su nedidele šventyklėle prie vienos iš jų.

Imchotepo genialumas buvo pripažintas ir įvertintas dar jam esant gyvam. Jam buvo leista piramidės akmenyse šalia faraono vardo iškalti ir savąjį – tai buvo aukščiausia, ypatinga garbė.

Dabartinėje Egipto teritorijoje išliko daugiau kaip 80 piramidžių. Tačiau senovėje pasaulio stebuklais buvo laikomos tik trys iš jų. Tai Gizos plokščiakalnyje pastatytos visame pasaulyje garsios didžiosios faraonų Cheopso, Cefreno ir Mikerino (Chufus, Chafra ir Menkaura). Piramidės pastatytos tik susikūrus Senajai karalystei (3000-2700 m. pr. Kr.).

Prieštaringi jausmai užplūsta keliautoją, pamačiusį didžiąsias piramides. Visiškas paprastumas bei geometrinių formų aiškumas ir kartu milžiniški mastai sukelia įrealumo aplinkai, bekraštės ramybės ir neapsakomos didybės jausmą. Tartum didžiuliai kristalai, išaugę iš pilkai geltono smėlio.

Įrealumo įspūdį stiprina didžiulė paslaptinga sfinkso figūra ir taisyklingas maštabų eilės (Egipto diduomenės antkapiniai statiniai).

Chufus buvo galingiausias 4 dinastijos faraonas. Atėjęs į valdžią netikėtai pradėjo rūpintis savo mauzoliejumi – Amžinybės namais. Architektu ir statybos viršininku buvo paskirtas faraono artimiausias giminaitis Hemjūnas. Netrukus buvo parengtas projektas, ir prasidėjo didžiuliai darbai.

Į darbą buvo įtraukta visa šalis. Minių minios vergų metų metais statė piramidę. Egipte nebuvo amatininko ar žemdirbio šeimos, iš kurios nebūtų žuvęs nors vienas žmogus, prievarta išvarytas į darbus.

Piramides statyba buvo alinantis darbas. Jokios mechanizacijos, akmenų apdorojimo instrumentai buvo gaminami iš raudonojo vario ir greitai atšipdavo. Akmenų gavimo ir apdirbimo technika buvo labai primityvi.

Akmenų blokai ir luitai buvo apdorojami tokiu būdu: uoloje būsimo luito kontūrais variniais grąžtais prigręžiama gilių skylių, į kurias nuolat pildamas smėlis ir vanduo, paskui į skyles įkalami mediniai kuolai, kurie laistomi vandeniu. Medis išbrinkdavo ir atplėšdavo luitą nuo uolos.

Sunkus darbas buvo ir statybininkams. Leipdami nuo kaitros, nuo ryto ligi vakaro vergai rankomis tempė, vilko, kėlė 2,5-30 tonų akmens blokus.

Pasak legendos faraonas Chufus su palyda, žyniais ir patarėjais kartą pasirodė statyboje. Piramidė buvo jau užbaigta, vyko tik apdailos darbai. Faraonas iš lėto apėjo savo kapavietę ir jam pasirodė, kad ji yra pernelyg maža tokiam didingam faraonui kaip jis. Ir Chufus įsakė Hemjūnui piramidę dvigubai paaukštinti.

Ir vėl metai po metų negailestingos saulės kepinami, suplukę, prižiūrėtojų aprėkiami ir plakami botagais tūkstančių tūkstančiai vergų, amatininkų ir žemdirbių, dirbdami kaip katorgininkai, toliau statė “Cufaus horizontą“.

Pagaliau milžiniškas faraono mauzoliejus buvo pastatytas. Aptaisytas šviesiai geltonu apdaru ir šlifuotų kalkakmenių.

Aplink piramidę – 1 kilometras; vienos jos kraštinės ilgis – 233 metrai; piramidės pagrindas – 54 tūkstančiai kvadratinių metrų; aukštis – 146,6 metro! Į jos sienas sukrauta beveik 2,6 milijono granito luitų. Prie to dar panaudota apdailai 116 tūkstančių luitų kalkakmenio. Piramidės svoris viršija pusseptinto milijono tonų.

Piramidė yra retas techninės tobulybės pavyzdys. Jos akmenys nutašyti, sukrauti ir suleisti nepaprastai tiksliai. Statydamas piramidę, Hemjūnas sugebėjo išspręsti daugybę sudėtingų techninių uždavinių, pvz.: trikampė arka ir
skliautai (virš sarkofago patalpos).

Didžiosios piramidės iki šiolei lieka patvariausios, ilgaamžiškiausios iš viso to, ką sukūrė žmonės per 5 tūkstantmečius metų. Nei laikas, nei vėjai ir net žmonės taip ir nesugebėjo jų sugriauti. Deja tik iš puikios Chufaus piramidės apdailos, bent jau esančios virš žemės paviršiaus, neliko nė pėdsako. Ją ištiko visų senovės statinių likimas: ji buvo išardyta po akmenį, kaip gatavos statybinės medžiagos sandėlis! Dar visai neseniai vedliai arabai už nedidelį atlyginimą negailestingai daužė piramidės viršūnės apdailą bei akmenis ir atmuštas dalis, suvenyrus, mėtė turistams. Dėl to piramidė pažemėjo 10 metrų.

Po Chufraus viešpatavusiam faraonui Cafrai pastatyta piramidė – “Chafra didysis“ – beveik nė kiek nežemesne už Chufaus piramidę. Jos pagrindo vienos kraštinės ilgis – 215 metrų, aukštis – 143 metrai; stačiašlaitė Chafros piramidė atrodo net aukštesnė už Cufaus piramidę. Tik Chafros piramidės pačioje viršūnėje yra išlikusi dalis apdailos ir gražių geltonų klinčių.

Prie Chafros piramidės buvo pomirtinė faraono šventykla. Nuo jos ėjo tašytais akmenimis grįstas platus tiesus kelias į nedidelę žemutinę šventyklėlę.

Šalia jos didingai stūkso (nors šventyklos nėra nė ženklo) milžiniška Didžiojo sfinkso figūra. Figūros matmenys išties įspūdingi: aukštis – 20 metrų, ilgis – 57 metrų. Iš vientiso luito iškirsta figūra vaizduoja gulintį liūtą su žmogaus galva.

Didžiulėse sfinkso letenose – raudono granito stela. Joje įrašyta jaunojo Tutmozio legenda, kuris užmigo virš užkasto sfinkso, po medžioklės. Miegodamas jis susapnavo sfinksą, kuris prašė, kad Tutmozis jį atkastų, o to dėka Tutmozis taps faraonu. Taip ir įvyko. Tutmozis IV, tapęs faraonu, stebuklingam įvykiui atminti pastatė granito stelą. Tačiau smėlio pusnys vėl ją palaidojo beveik 3 tūkstantmečiams. Stela buvo atkasta tik1818 metais.

Sfinkso žvilgsnis neįspėjamas, mįslingas,paslaptingas. Jo veidas, kadaise vaizdavo faraoną Chufrą, bet dabar yra smarkiai apgadintas.

Klajokliai beduinai sfinksą vadino Siaubo tėvu. Įveikdami prietaringą baimę, jie bjaurojo, ardė jo veidą. Klajokliai tikėjo, jog daro šventą darbą naikindami sfinksą.

Po Chufraus ir Chafros joks faraonas ne statė tokių didelių piramidžių. Po Chafros valdęs Menkaura pasistatė vos 66,4 metrų aukščio piramidę. Jos pagrindo kraštinės ilgis buvo 108 metrai, tūriu ji bent dešimčią kartų menkesnė už Chufaus piramidę.

Nors ir mažesnių parametrų Menkauros piramidė buvo pastatyta kruopščiai ir atrodė labai efektingai. Jos apdaila visiškai sunaikinta, buvo dvispalvė: iš apačios beveik iki trečdalio aukščio ji buvo iš blyškiai rausvo granito, o viršuje – iš baltų klinčių.

Menkaura negalėjo statytis didelės piramidės, nes pastačius Chufaus ir Chafros piramides, šalis buvo nuskurdusi. Kilo badas. Iždas buvo tuščias.

Piramidės buvo pastatytos faraonams laidoti, bet jie išsigando siaučiojančios liaudės ir įsakė juos palaiduoti saugesnėje sloptoje vietoje.

Pirmieji piramidžių tyrinėtojai Belconis ir Flindersas Petris (lobių ieškotojas ir norintis atskleisti tiesą), karčiai nusivylė patekę į piramidžių vidų. Piramidės buvo tuščios: jokių lobių, jokių kūnų.

Tad kodėl tada jos buvo statomos tokios galingos, neįveikiamos ir neprieinamos? Atsakymą duoda religiniai tikėjimai ir senųjų egiptiečių įsitikinimai. Egiptiečiai garbino mirusiuosius ir tikėjo pomirtinių gyvenimu. Manė, kad žmogaus sielą sudaro padarai, dvi nepriklausomos dalys – Ka ir Ba.

Ka – žmogaus gyvybės jėga, duota jam nuo gimimo. Nematomas žmogaus antrininkas, bekūnė, bet tiksliai atkartoja jos įdvasinto žmogaus išvaizdą. Ji gyvena ir toliau po mirties, rūpinasi mirusiuoju, teikia jam jėgų gyventi kitame pasaulyje. Mauzoliejai buvo laikomi Ka būstais. Kad nepaliktų mirusiojo kūno, gyvieji privalėjo visą laiką maloninti ją aukomis.

Ba – paslaptingas paukštis su žmogaus galva. Po žmogaus mirties apleidžia kūną ir išskrenda.

Faraonų, didikų ir šventų jų gyvulių kūnai buvo balzamuojami. Balzamavimo priežastis buvo tą, kad į nesutrūnijusį ir neliestą kūną galėjo grįžti Ka ir Ba ir grąžinti žmogų į pomirtinį gyvenimą.

Balzamavimo meną egiptiečiai buvo labai ištobulinę, prie to dar nemažai prisidėjo ir sausas Egipto oras. Todėl kūnai išlikdavo.

Jeigu balzamavimas nepavyks ir siela negalies atpažinti kūno, tai į kapus būdavo dedamos dažytos statulos, stelos su mirusiojo atvaizdu, ant sarkofago dangčio buvo piešiamas jo portretas.

Dabar aišku kodėl faraonai statydinosi didžiulius galingus mauzoliejus-piramides. Jos buvo skirtos saugoti balzamuotam faraono kūnui, kad mumija išliktų nesunykusi ir nepažeista, ir taip jam būtų garantuotas amžinasis gyvenimas.

Kad ir aname pasaulyje faraonui nieko netrūktų, kartu su juo buvo laidojama visko, ko galėtų jam prireikti, ar kas praverstų: ir maisto, ir vyno, ir papuošalų, ir drabužių, ir baldų, ir ginklų, ir net žaidimų. Taip pat buvo laidomos ir tam tikros figūrelės – ušebtai, kurios pomirtiniame pasaulyje turėjo dirbti už faraoną sunkius darbus. Į laidojimo patalpas būdavo įmūrijama galybė turtų.

Kad turtai ir faraonų mumijos būtų saugios reikėjo juos gerai
Piramidžių architektai sugalvodavo klaidžių kelių ir patalpų labirintus, spąstus su vertikaliais šuliniais, ant sienų rašydavo baisius prakeikimus. Po laidotuvių laidojimo patalpos būdavo užmūrijamos storomis plokštėmis. Įėjimas į mauzoliejų būdavo iškertamas labai aukštai. Po laidotuvių jis būdavo užmūrijamas ir taip meistriškai, jog neįmanoma būdavo aptikti net jo pėdsakų. Tačiau tai nepadėdavo. Visos piramidės buvo išplėštos dar senų senovėje.

Kokios nebūtų piramidės didelės ar mažos jas sutikdavo toks pat likimas – plėšimai. Faraonai liovėsi statyti piramidės ir ėmė savo mauzoliejus kirsdinti rūsčiose uolose netoli senųjų Tėbų.

Retsykiais mokslininkams pavyksta padaryti netikėtą atradimą arba aptikti nuostabų radinį.

1957 metais, valant nuo didžiosios piramidės apačios smėlio pusnis, mokslininkai aptiko senovinės apdailos likučių ir 2 didžiulius po 17 tonų sveriančius luitus. Po jais įdubime buvo rastos didelės (43,5 m ilgio ir 3 m pločio) puikiai išsilaikiusios valtys. Kam jos buvo skirtos? Manoma įvairiai. Vieni mokslininkai teigia, kad ją faraono siela plaukdavo per Nilą po visas šventyklas, kiti – jog tais laikais faraonas lyg dievas galėjęs plaukti dangumi ir žemę.

Su piramidėmis susiję nemažai sensacingų spėliojimų. Pvz.: Cheopso piramidė – magiškas statinis, pagal kurio matmenis galima išpranašauti vos ne visą pasaulio istoriją.

Taip pat pastebėta, kad:

1. piramidės aukščio kvadratas yra lygus jos šono plotui;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2595 žodžiai iš 8623 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.