Referatas
Sidabras
Sidabras yra periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas,priskiriamas kilniesiems metalams.Jo cheminis ženklas-Ag(lot.argentum),atominis skaičius 47,atominė maė 107,868.Sidabro atomas turi 47 protonus ir 60 arba 62 neutronus,tuo būdu sudarydamas du izotopus 107Ag (51,35%) ir 109Ag (48,65%),jie sudaro10 % Žemės plutos masės.
Fizinės savybės:
Sidabras yra baltas,minkštas,kalus,blizgus metalas,kurio kristalai yra kubinės singonijos,kubo formos.Dažniau randamas išlenktų,susuktų kristalų,netaisyklingos formos grūdelių,plokštelių,dendritų,ir kitos formos agregatų pavidalo.Sidabre būna aukso,stibio,gyvsidabrio,bismuto,vario priemaišų.Sidabro tankis yra 10,50,kietumas 2,3-3,lydymosi temperatūra 960,8 laipsnių C,virimo temperatūra 2184 laipsnių C.Jis geriausiai iš metalų praleidžia elektrą ir šilumą,poliruotas labai gerai atspindi šviesą.Chemiškai nelabai aktyvus.Sidabras lengvai tirpsta azoto rūgštyje,sudarydamas sidabro nitratą,AgNO3,tirpsta karštoje koncentruotoje sieros rūgštyje-susidaro sulfatas,Ag2SO4.Dauguma sidabro druskų,išskyrus AgNO3,fluoridą AgF,vandenyje tirpsta menkai.Kalimu galima pagaminti 0,002-0,003 mm storio,mėlynai žalios spalvos permatomas plokšteles,o tęsimu-vielutę,kuri 2km ilgio tesveria 1g.Po aukso sidabras yra tąsiausias metalas.Sulyditame sidabre lengvai tirpsta deguonis,bet greitai vėl išsiskiria pro paviršiuje atsiradusius plyšelius,sidabrui ataušus.
Cheminės savybės:
Kaip ir kiti taurieji metalai,sidabras nereaguoja su deguonimi net ir kaitroje.Tačiau reakcija galima prie didesnio deguonies spaudimo ir aukštesnės temperatūros:
Ag+ 0,5O2=Ag2O+ 6,95 kcal.
Sidabras lengvai tamsėja,reaguodamas su vandenilio disulfidu,kurio pėdsakų visuomet būna gyvenamose patalpose (todėl sidabriniai rekmenys apsitraukia,seni paveikslai tamsūs).Paprastoje temperatūroje sidabras tik pamažu reaguoja su halogenais.Neoksiduojančiųjų rūgščių vandeniniai tirpalai sidabro neveikia,tačiau jis tarpus oksiduojamosiose rūgštyse (HNO3,karštoje koncentracijoje H2SO4).
Sidabras yra labai antiseptiškas.Jo dulkelę įdėjus į želatinoje užaugintą bakterijų kultūrą,bakterijos žūsta net už kelių milimetrų zonoje aplink sidabro grūdelį,nes,matyti pieno ir kitos organinės rūgštys ištirpina nepaprastai mažus sidabro kiekius,kurie difunduoja į želatiną.Pagal Crede,pieno rūgšties sidabro druska gali per 5 minutes užmušti stafilokokus ir streptokokus,nors ir atmiešta 1000 kartų.Ypač sidabras antiseptiškas savo kolodine forma (tuo paremtas ,Katadyn’ procesas:H2O gryninamas nuo smulkių bacilų esančių sidabre) ir savo druskose (žinomiausias antisepikas yra sidabro nitratas,AgNO3).
Sidabro junginiai yra vienavalenčiai ir dvivalenčiai.Pastoviausi-vienavalenčio sidabro junginiai,o dvivalenčio-tik tada,kai stabilizuoti (išskyrus AgF2) kompleksinių junginių forma.Dvivalenčio sidabro junginiai gaunami,oksiduojant vienavalenčio sidabro junginius,kompleksus stabilizuojančių junginių (pvz.piridinas) aplinkoje.Oksidatoriais vartojami kalio arba amonio persulfatai ir elektros srovė (anodinė oksidacija).
Sidabro vartojimas:
Kultūros ir technikos istorijoje sidabras vaidino labai didelį vaidmenį.Nuo XVa. pabaigos St.Joachimsthal kasyklos buvo žinomojo sidabrinio Joachimsthalerio,vėliau paprastai,taleriu’ vadinamojo,šimtmečiais pasaulyje vartoto piniginio vieneto kilmės vieta.Dėl tų pačių kasyklų talerį žinojo ir romėnai.Iš talerio atsirado ir JAV dolerio vardas.Mat,taleris iš minėtų kasyklų buvo gero sidabro simbolis.
Dėl savo minkštumo sidabras vartojamas ne grynas,o jo lydiniuose.Sulydytas su variu,sidabrinis gaminys yra kietesnis už sidabrą,bet turi sidabro išvaizdą.Sidabrinių monetų kalimas sunaudoja 33% visos sidabro gamybos.Monetos kalamos dažniausiai iš 90% Ag ir 10% Cu,o kasdieninės vartosenos reikmenys-iš 80% Ag ir 20% Cu.Sidabro kiekiui lydinyje nustatyti vartojama 1000 skalė:80% Ag gaminys,sakoma,turi 800 prabą.Su auksu sidabras lydosi bet kokiu santykiu.
Kadangi sidabras su oro deguonimi nereaguoja,jis vartojamas vario lydinių arba gryno vario gaminių sidabravimui.Dažniausiai yra sidabruojama elektrolitiniu būdu-Sidabras katodiškai nusodinamas iš kaliocianoargentato,K[Ag(CN)2],tirpalo ant sidabruojamo gaminio plono ir lengvai nublizginamo sluoksnio pavidalu.Geležis ir jos lydiniai prieš sidabruojant yra variuojami,tai saugo juos nuo korozijos.Elektrolitiniu būdu sidabruojami rezervuarai ir katilai,vartojami maisto pramonėje,stalo reikmenys,laidai,elektriniai kontaktai,reflektoriai.Cheminiu-veidrodžiai.Užpurškimu ir užgarinimu –dekoratyvinės apdailos datalės,mikroschemos.Kad sidabro danga nepatamsėtų,nuo deguonies ar sieros poveikio,ji dengiama rodžiu,beriliu,rečiau-epoksidiniu laku,apdorojama inhibitoriais.
Be to,sidabras dar yra vartojamas papuošalams,valgymo ir kitokiems įrankiams ( yra manoma,kad sidabriniuose induose laikomas vanduo negenda),foto pramonės,chemijos laboratorijose,litavimo,vaistų,
katalizės,elektros pramonės ir kitokiems reikalams.
Sidabro lydiniai,kuriuose yra 40-95% sidabro ir 5-60% paladžio,turi mažą temperatūrinį varžos koeficientą,mažą elektrovaros jėgą,todėl
naudojami tiksliųjų automatinių prietaisų varžoms,silpnos ir vidutinės srovės elektriniams kontaktams gaminti.Prietaisų kontaktai taip pat yra daromi iš sidabro lydinių su auksu,nikeliu.
Iš sidabro lydinių,kuriuose yra 87% sidabro,9% mangano ir 4% aliuminio,daromi nuolatiniai magnetai.Sidabras su variu naudojami kaip juvelyriniai lydiniai;be to,iš jų (kai juose yra 50-90% sidabro ir iki 50% vario) daromos monetos.Iš sidabro lydinių su variu arba cinku (juose yra iki 72% sidabro) daromi kietieji lydmetaliai (lydosi 600-900 laipsnių C temperatūroje),kuriais lituojami taurieji,spalvotieji,rečiau juodieji metalai.Lydmetaliai,turintys daugiau negu 50% sidabro,yra atsparūs korozijai.
Sidabro preparatai:
Medicinoje vartojami neorganiniai (sidabro nitratas) ir organiniai (kolargolis,protargolis;vartojami retai) sidabro junginiai.Mažos koncentracijos sidabro nitrato tirpalai standina audinius ir slopina uždegimą,didelės koncentracijos-pridegina ir veikia antimikrobiškai.Jie vartojami opoms,erozijoms bei granuliacijoms prideginti.
Sidabro radimas:
Sidabrą žinojo jau antikinis pasaulis,nes Homeras dainuoja apie sidabrinius šarvus.Tuo metu Mažoji Azija ir Graikija buvo žinomiausios sidabro kasyklų vietos.Nuo XVIa. pradžios milžiniški sidabro kiekiai plaukė Europon iš Pietų ir Vidurinės Amerikos.Vėliausiais laikais JAV ir Meksikoje milžiniškai išplitusi sidabro gamyba beveik uždarė senąją europinę sidabro kasyklų pramonę.