Turinys
1. metalo istorija
2. paplitimas gamtoje
3. gavimas
4. naudojimas
5. fizikinės savybės
6. cheminės savybės
7. įdomybės
8. literatūra
Metalo istorija
Sidabras – vienas seniausiai žmonijai pažįstamų ir jos vertinamų metalų. Žmonės nuolat domisi prieš juos gyvenusių žmonių materialiąja kultūra, nes tai yra neišsenkamas išminties šaltinis. Archeologiniai tyrimai parodė, kad žmonės jau prieš daugelį amžių išmoko naudotis metalais – auksu, sidabru, variu ir jų lydiniais. Auksas ir sidabras žmonijos materialiosios kultūros istorijoje daugelį amžių keliavo greta, kaip valiutiniai bei juvelyrikos metalai. Senojo Egipto gyventojai geltonos spalvos saulės šviesą primenantį metalą auksą laikė dievo Saulės metalu, o Mesopotamijos gyventojai paslaptinga balkšva šviesa švytinį metalą sidabrą laikė dievo Mėnulio metalu. Viduriniaisiais amžiais alchemikai savo traktatuose sidabrą žymėjo jauną mėnulį primenančiu simboliu ir vadino “melancholiškuoju metalu”. Jauno mėnulio pavidalo sidabro laiveliai rasti Ūro miesto valstybės karališkose kapavietėse, kurias 1922-1924 m. atrado anglų archeologo L.Vulio vadovaujami archeologai. Mesopotamijoje ir gretimose šalyse garbintas dievas Mėnulis ir jo garbei per Naujųjų metų šventes (pagal Mėnulio kalendorių) Eufrato upe plaukdavo jauno mėnulio formos karališkųjų laivų (tai laivai, kurių abu laivagaliai labai aukšti) procesija. Įvairios paskirties sidabro dirbinius savo kūriniuose mini Homeras ir Herodotas, Šventajame Rašte taip pat išsamiai aprašomi sidabro dirbiniai ir monetos.
Sidabras laikytas sakraliniu metalu ir iš jo gaminti įvairūs su dievo Mėnulio garbinimu susiję daiktai – tai ir jau minėti laiveliai, ir pusmėnulio pavidalo papuošalai, ir kita. Iš sidabro sakraliniai ir juvelyriniai dirbiniai gaminami ir XXI amžiuje. Viso pasaulio katalikų bažnyčiose ir vienuolynuose saugoma daugybė nuostabių sidabro monstrancijų bei relikvijorių, kurių formos primena saulę ar didingus architektūros statinius. Lietuva irgi pagrįstai didžiuojasi labai meniškais dirbiniais, kurie buvo atrasti Vilniaus katedroje ir Kotrynos bažnyčioje.
Europos šalių sidabro balansą visiškai pakeitė didieji geografiniai atradimai, ypač Lotynų Amerikos šalių atradimas. Jose rasta daugybė sidabro rūdų telkinių, kuriuose dirbdavo vietiniai gyventojai. Vien tik XVI a. antrojoje pusėje iš žinomo Potosi sidabro telkinio į Ispaniją buvo atplukdyta 7000 tonų sidabro. Ispanų “sidabro galeonus” medžiojo piratai. XIX a. “liepsnojo ne tik aukso karštligė Kalifornijoje, bet ir sidabro karštligė gretimojoje Nevadoje”, rašė visi to meto laikraščiai. Europos sidabro rūdynai buvo uždaromi vienas po kito, kalnakasiai neteko darbo, nunyko daugelis kalnakasių gyvenviečių.
Paplitimas gamtoje
Sidabras kaupiasi hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.
Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai107 Ag (51,35%) ir109 Ag (48,65%) ; jie sudaro 10-5% Žemės plutos masės.
Gavimas
Dekoratyviojo meno kūriniams ir monetoms reikalingas sidabras buvo išgaunamas įvairiuose sidabro telkiniuose, kuriuose dirbo ir tebedirba daugybė žmonių. Laimėję antrąjį Pūnų karą (III a.pr.Kr.) prieš Kartaginą, romėnai užgrobė ir Kartaginai priklausiusius sidabro rūdynus. Tada rūdas Naujosios Kartaginos sidabro rūdynuose kasė apie 40 000 vergų. V a. žlugus Romos imperijai Europoje beveik visiškai sužlugo ir sidabro rūdų gavyba. Ir tik apie XI-XII a. vėl suklestėjo sidabro išgavimas, pirmiausia Harco kalnyno masyve, dabartinių Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Čekijos šalių teritorijose. Prie sidabro rūdynų atsiradimo ir darbų daug prisidėjo cistersų brolijos vienuoliai, vadinamieji “baltieji vienuoliai”. Viduramžiais kalnakasiai irgi dirbo nepaprastai sunkiomis sąlygomis, bet turėjo ir tam tikrų privilegijų, nes tai būdavo labai gerai organizuotos bendrijos, be to, valdovams labai reikėjo aukso ir sidabro. Kalnakasių teisės ir pareigos buvo įteisintos specialiai parengtuose “Kalnakasių teisynuose”. Vakarų Europoje kalnakasiai buvo laisvi žmonės, o Rusijos imperijoje tuo metu sidabro rūdas kasė katorgininkai ir prie rūdynų “prirašyti darbininkai”.
Fizikinės savybės
Dėl unikalaus elektrinio laidumo sidabras nepakeičiamas elektrotechnikoje. Pasakojama, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje garsus kosminių laivų kūrėjas akademikas S.Koroliovas, vieną vakarą grįžęs iš darbo į namus, staiga paklausęs, ar jie turį kokių nors sidabro dirbinių. Akademiko motina M.Balanina-Koroliova buvo be galo nustebinta sūnaus klausimo, nes S.Koroliovas visiškai nesidomėjęs jokiais prabangos niekniekiais. Mokslininkas paaiškinęs, kad reikia pradėti kosminių variklių litavimą, o tam būtinai reikalingas sidabras, kurio tuo metu neturėta dirbtuvėse. Akademiko S.Koroliovo motina paaukojusi mokslo reikalams du šeimoje turėtus sidabrinius šaukštus. Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur.
Cheminės savybės
Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas
Ag (lot. argentum), eilės numeris 47, brangusis metalas. Tai sidabriškai baltas, lankstus ir minkštas (kiek kietesnis už auksą) metalas. Sidabro elektrinis laidumas gana aukštas (aukštesnis už vario), bet kaip laidininkas nenaudotas dėl kainos. periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas. Atomų skaičius 47 , atominė masė 107,868. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogėnų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz.,sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag S ).Druskos ir praskiesta sieros rūgštis sidabro neveikia, azoto rūgštis jį tirpina:
Ag+2HNO3 = AgNO3 +NO3 +H2 O
Į sidabro nitrato tirpalą pridėjus šarmo, susidaro tamsiai rudos sidabro oksido nuosedos:
2AgNO3 +2NaOH= 2NaNO3 +Ag2 O+H2 O
Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Jame būna aukso, vario, gyvsidabrio, bismuto, stibio priemaišų. Grynuolių kristalai netaisyklingi – susukti, išlenkti, randama ir netaisyklingos formos plokštelių, grūdelių. Sidabras pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Sulfidų veikiamas jis gali pajuoduoti. Šis metalas pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl naudojamas veidrodžių gamybai.Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu. Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, kaip katalizatoriai. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti debesis.