Įvairaus maisto – augalinio ir gyvulinio – pradžia yra žalieji augalai. Jų skiriamasis bruožas – fotosintezė, kurios metu neorganiniai junginiai virsta organiniais.
Anglies dioksidą augalai ima iš oro (vandenyje gyvenantys augalai – iš vandens). Kad jis galėtų reaguoti su vandens molekule, reikia nemažai energijos, kurią suteikia saulė. Tačiau to neužtenka: svarbu, kad saulės spinduliai pasiektų augaluose esančią žaliąją medžiagą – chlorofilą. Po reakcijos susidaro cukrūs, kurie jau yra organiniai junginiai ir yra tinkamas maistas tiems, kurie neturi chlorofilo ir patys negali dalyvauti tokiose reakcijose.
Garrota yra ispanų išradimas – lankas, kurio pasmaugiamas pasmerktasis. Šiluminė garrota jau spaudžia civilizacijos kaklą.
Šiltnamio efektas švedų chemiko Svantės Arenijaus dėka buvo žinomas jau XIX a. pabaigoje. Gamtoje šis efektas vyksta visiškai natūraliai, jeigu jo nebūtų vidutinė temperatūra Žemėje būtų ne plius 15 oC kaip šiandien, o minus 18 oC. Jį sukelia tokios dujos, kaip ozonas, vandens garai, metanas, azoto oksidai ir anglies dvideginis. Šios dujos apsunkina planetoje susikaupusios šilumos išspinduliavimą į kosmosą. Kol jis vyko natūraliai, be žmogaus įsikišimo, infraraudonoji spinduliuotė be kliūčių iškeliaudavo į kosmosą; ją kiek pristabdydavo tik vandens garai ir anglies dvideginis, kurio ore yra 0,028 proc. Dėl žmonių suvartojamo didelio kuro kiekio dabar ši dalis išaugo iki 0,035 proc. ir didėja toliau.
Negalinti laisvai išeiti į kosmosą šiluma gali sukelti klimato katastrofą. Jos ženklus jau dabar jaučiame savo kailiu. Apie 2030 m. šiltnamio efektas sustiprės dvigubai ir visos neigiamos pasekmės pasidarys dar akivaizdesnės. Vidutinė temperatūra gali išaugti 5 laipsniais ir klimatas visai išprotės. Ištirps ašigalius dengiantys ledynai, vandens lygis jūrose pakils ir daug pakrančių sričių bus užlietos. Jau šiandien nyksta pirmosios salos Ramiajame vandenyne. Iš tokių miestų kaip Hamburgas, Venecija ar Londonas liks tik prisiminimai; tas pats įvyks ir su tokiomis šalimis, kaip Olandija.
Šiltnamio efektas
Taip vadinamas sustiprėjęs tam tikrų dujų (pavyzdžiui, anglies dioksido, fluorchlorangliavandenilių, metano, azoto dioksido) poveikis atmosferai. Saulės spinduliai gali prasiskverbti pro Žemės atmosferą, o nuo Žemės atsispindintis infraspinduliavimas absorbuojamas. Be šio šiltnamio efekto gyvybė Žemėje tokia, kokia yra, nebūtų galima: atmosferoje esantis anglies dioksidas ir vandens garai sušildo apatinius oro sluoksnius vidutiniškai nuo –18°C iki +15°C. Kita vertus, daugėjant atmosferoje anglies dioksido, šiltnamio efektas sustiprėja – padvigubėjus anglies dioksido koncentracijai temperatūra pakiltų nuo 1,5 iki 4,5°C (jei anglies dioksido ir toliau daugės tokiu pat tempu, to galima tikėtis maždaug 2050 metais). Rezultatai – smarkus klimato pasikeitimas, jūros lygio pakilimas ir kt.
Pagrindinė šiltnamio efekto priežastis – anglies dioksidas, kuris susidaro degimo procese. Propano, butano, fluorchlorangliavandenilių ir metano dujų nedideli kiekiai taip pat turi reikšmės.
Nors anglies dioksidas yra nenuodingas, jį galima priskirti prie atmosferą teršiančių medžiagų. CO2(d) kiekio padidėjimas atmosferoje gali sutrikdyti šiluminę pusiausvyrą Žemėje.
CO2 nėra vienintelės šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Metanas CH4, ozonas O3, diazoto oksidas N2O, kai kurie chlorinti ir fluorinti angliavandeniliai netgi geriau sugeria infraraudonuosius spindulius, nei CO2. Kol kas nėra vieningos nuomonės, kaip galima būtų užkirsti kelią klimato atšilimui. Apskritai daugelį aplinkos apsaugos problemų skirtingi mokslininkai vertina skirtingai. Šioje srityje laukia dar daug tyrimų ir diskusijų.