Šių metų šiltas ruduo ir laukiama šilta žiema savaime kelia klausimą: kas lemia šį atšilimą? Ar tai Saulės aktyvumo eilinis padidėjimas, vykstantis periodiškai kas 11 metų, ar čia jau pasireiškia žmonių veiklos sukeltas šiltnamio efektas dėl didžiulio į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio?
CO2 išmetimas į atmosferą civilizuotose šalyse pasiekė tokį lygį, kad kilo susirūpinimas dėl galimų pasekmių, vedančių į klimato pasikeitimą Planetoje. Išmetamo CO2 kiekis atmosferoje smarkiai didėja deginant Žemės gelmių išteklius elektros ir šilumos energijai gaminti. Kadangi ekonomikos lygį, kaip ir žmonių pragyvenimo lygį, lemia energijos sąnaudų lygis, visos šalys didina energijos gamybą. Štai 1996 m. JAV energijos sąnaudos vienam gyventojui buvo didesnės kaip 9 tne (tne – naftos ekvivalento tona), Vakarų Europoje – didesnės kaip 4 tne/gyv.
Mokslininkai jau perspėjo, kad Planetos temperatūra dėl šiltnamio efekto jau padidėjo dešimtosiomis laipsnio dalimis. Šį temperatūros augimą dar sunku įrodyti. Tačiau jei atmosferos temperatūra išaugtų keliais laipsniais, klimato pasikeitimai sukeltų katastrofiškus gyvenimo sąlygų pakitimus mūsų Planetoje. Didelė dalis Lietuvos vėl taptų jūros dugnu, o pietų kraštai liktų be vandens, virstų dykumomis.
Todėl išsivysčiusių šalių vadovai, 1997 m. susirinkę Kioto mieste Japonijoje, sutarė, kad 2008-2012 m. šios šalys sumažins CO2 išmetimus žemiau 1990 m. lygio penkiais procentais, o OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) šalys ir JAV – net septyniais procentais. Tai 20 proc. mažiau negu buvo išmetama CO2 į atmosferą 1998 metais. Šis tikslas gali būti pasiektas panaudojant atominę energetiką, kuri neteršia atmosferos CO2 dujomis. Kadangi didžiausią taršą CO2 sudaro akmens anglių deginimas, šiluminės elektrinės pradedamos kūrenti gamtinėmis dujomis ir nafta, kurių deginimas išmeta penktadaliu mažiau CO2 dujų į atmosferą nei anglių deginimas. Kioto deklaracija reiškia, kad energijos gavimas deginant gamtinius išteklius (naftą, anglis, dujas) visose išsivysčiusiose šalyse negali būti didesnis kaip 1990 metais. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje – Europos centre – mūsų limitas yra Elektrėnų, Vilniaus, Kauno šiluminės elektrinės, veikusios 1990 metais. Taigi išsivysčiusios šalys palieka deginamojo kuro sąnaudas energijos gamybai 1990 m. lygiu.
Besivystančios šalys Azijos ir kituose žemynuose sudegina kuro energijos gamybai vienam gyventojui vidutiniškai 10-20 kartų mažiau už Vakarų Europos šalis (apie 0,3 tne/gyv). Norint pasiekti Vakarų Europos ekonomikos ir žmonių pragyvenimo lygį, reikia smarkiai padidinti energijos gamybą. Kinijoje, kaip ir Indijoje, gyventojų jau daugiau kaip milijardas. Todėl energijos gamyba tose šalyse turės padidėti mažiausiai 20-30 kartų. Kadangi šiose šalyse gyvena penkiskart daugiau gyventojų nei Vakarų Europoje, joms pasiekus Vakarų Europoje sudeginamo kuro lygį (apie 4 tne/gyv), CO2 išmetimas į atmosferą padidės irgi penkis kartus palyginus su 1990 m. Vakarų Europos lygiu.