Simbolinės sąveikos teorija
5 (100%) 1 vote

Simbolinės sąveikos teorija

TURINYS

Dž. H. Mead’as apie žmogiškojo veiksmo prigimtį 3

Simbolinės sąveikos teorija 3

Gestų reikšme žmogaus gyvenime 4

Socialinis gyvenimas kaip drama. 9

Tarpusavio ritualai 9

Literatūra 11

Pranešimo santrauka 12

DŽ. H. MEAD’AS APIE ŽMOGIŠKOJO VEIKSMO PRIGIMTĮ

Simbolinio interakcionizmo pagrindą sudaro nuomonė apie socialinę veiklą kaip socialinių vaidmenų sankaupą, kuri filmuoja kalbos ir kitų simbolių sistemoje.

Mead’as į asmenybę žiūri kaip į socialinį produktą, vertindamas jos formavimąsi vaidmenų tarpusavio sąveikoje. Pasak Mead’o, tarpusavio sąveikoje būtinas „kito vaidmenų priėmimas“ užtikrina tai, kas išorinę socialinę kontrolę paverčia į savikontrolę ir savojo „aš“ formavimąsi. Sąmoninga elgesio reguliacija aprašoma kaip nepertraukiamas vaizdinių apie savo vaidmenį sugretinimas su vaizdiniais apie save, su savuoju „aš“.

Mead’o metodologija numato, kad „aš“ gali būti savo paties objektas, kuris iš esmės yra socialinis darinys ir kuris iškyla socialinės patirties realizacijos eigoje.

SIMBOLINĖS SĄVEIKOS TEORIJA

Sugebėjimas kurti simbolius ir jais naudotis sudėtingose ir ilgalaikėse bendravimo sistemose tikriausiai yra pagrindinė savybė, skirianti žmogų nuo kitų gyvūnų. Simbolis – tai daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis kurią nors sąveiką. Plačiausiai paplitę simboliai – tai žodžiai, bet taip pat veiksmai ir daiktai. Spjaudami į ką nors arba grasindami ranka, naudojame simbolinius veiksmus, kurie yra daug išraiškingesni negu žodžiai: „Nekenčiu tavęs”.

Buvo atlikta daug tyrimų ir vyko daug diskusijų, skirtų išsiaiškinti ar simboliai yra įgimti, ar įsisavinami dar kokiu nors būdų. Taigi nustatyta, kad bendravimo metu žodžiais (tekstu) perduodama vos apie 7 % informacijos, tuo tarpu balsu ar papildomais garsais perduodama 38 %, o simboliais ir gestais – net 55 % informacijos. Profesorius Birdwhistel`is, analizuodamas simbolių dalį žmonių tarpusavio bendravime, gavo tokius rezultatus, kad žmogus kalba vidutiniškai apie dešimt – dvylika minučių per parą, o vidutinė sakinio trukmė teužima vos dvi su puse sekundės. Netgi nepriklausomai nuo kultūrinės terpės, žodžiai ir judesiai yra be galo susiję tarpusavyje.

Pratęsiant tema apie simbolius galime pasakyti, kad jie skirstomi į dvi grupes – referentinius ir ekspresyvinius.

Referentiniai simboliai – tai tam tikrų dalykų nuorodos.

Ekspresyviniai simboliai – sukelia platesnes asociacijas (perkeltinė prasmė).

Objektas Referentinis Ekspresyviais

Gyvenamoji vieta Žodis”namas” Žodis ’namai’

Kryžius Kelių sankryžos ženklas Krikščionybės ženklas

Vėliava Audros ženklas Tautinė emblema

Ekspresyvikiai simboliai, turintys perkeltinę prasmę, vaidina žymų vaidmenį visuomenės gyvenime, nes jie apibrėžia ir sustiprina bendrus visuomenės idealus. „Namai“ reiškia jausmus tai struktūrai, kurioje vyksta asmeninis gyvenimas. „Namas“ – tai bet koks būstas, net ir negyvenamas, jo prasmė siaura, neturinti nieko bendro su žmogum ar žmonių grupe.

GESTŲ REIKŠME ŽMOGAUS GYVENIME

Toliau panagrinėsime vaizdo reikšme žmogaus gyvenime t.y.gestai arba neverbaliniai signalai. Kaip tik gestais, pozomis ir tarpusavio padėties bei atstumų manipuliacijomis, žmogus žmogui perduoda daugiausia informacijos. Nors neverbalinis bendravimas yra sudėtingas procesas, apimantis daug komponentų – žmogaus emocijas, žodžius, balso toną ir kūno judesius, vertėtų prie jo sustoti ilgiau ir panagrinėti.

Neverbalinio bendravimo įgūdžių ugdymo pradininkai buvo Čarlis Čaplinas ir daugelis kitų žymių begarsių filmų aktorių. Vyko daug diskusijų, skirtų išsiaiškinti, ar neverbaliniai signalai yra įgimti, ar išmokti, ar perduodami kaip genetinė informacija, ar įsisavinami dar kokiu nors būdu. Duomenys buvo renkami tiriant elgseną aklų ar kurčių žmonių, kurie neverbalinių signalų negalėjo išmokti iš aplinkinių ar kitais vizualiniais kanalais.

Taigi, pasirodo, kad dauguma gestų yra paveldima, o ne išmokstama. Taip pat buvo prieita išvados, kad emocijas išreiškianti veido mimika taip pat yra įgimta. Dėl kai kurių gestų vis dar diskutuojama, ar jie yra išsiugdomas kultūrinės terpės padarinys, ar taip pat yra genetiškai užprogramuoti. Pavyzdžiui, dauguma vyrų rengdamiesi į apsiausto rankovę pirmiausia kiš dešiniąją ranką. Nors dauguma pagrindinių bendravimo gestų visame pasaulyje yra tokie patys. Kai žmogus yra laimingas, jis juokiasi. Kai jis piktas ar liūdnas, jo antakiai ar kakta būna suraukti. Galvos linktelėjimas beveik visame pasaulyje reiškia patvirtinimą arba „taip“. Galvos purtymas į šalis taip pat beveik visur reiškia neigiamą atsakymą arba „ne“. Plačiausią žmonių gestikuliacijos spektrą galima išvysti oro uoste, nes ten žmonės gestais atvirai reiškia nekantravimą, pyktį, liūdesį, laimę, ilgesį ir daug kitų emocijų.

Gestus galime suskirstyti pagal tokius „sakinius“: plaštakų gestai, plaštakų ir rankų gestai, veido lytėjimas rankomis, rankų barjerai, kojų barjerai, akių signalai, meilinimosi gestai ir signalai, cigarečių ir akinių gestikuliavimas, teritoriniai ir nuosavybės gestai, kopijavimas, nusilenkimai ir statusai, kūno rodyklės, galios žaidimai ir t.t . Pabandysime kiekvieną
iš šių „sakinių“ trumpai apžvelgti, nes būtent jie naudojami plačiausiai mūsų kasdieniniame gyvenime ir leidžia mums geriau suprasti viens kitą.

Plaštakų gestai. Visais žmonijos istorijos etapais atviri delnai buvo siejami su tiesa, sąžiningumu, ištikimybe ir nuolankumu. Kasdieniniuose santykiuose naudojamos dvi pagrindinės demonstruojamų plaštakų padėtys. Pirmoji padėtis – plaštaka yra pakelta delnu aukštyn. Ši padėtis būdinga elgetai, prašančiam pinigų ar maisto. Antroji – plaštaka pakelta delnu žemyn, tarytum kažką stabdant ar varžant. Vienas iš efektyviausių būdų mėginant išsiaiškinti, ar pašnekovas kalba atvirai ir sąžiningai, ar ne – stebėti jo plaštakų judesius. Kai ilgai išsisukinėjęs žmogus ima kalbėti tiesą, savo pašnekovui jis nejučia ima rodyti delnus ar bent jų dalį (kai vaikas meluoja ar bando ką nors nuslėpti, plaštakas jis dažniausiai laiko už nugaros).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 928 žodžiai iš 3025 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.