Sintaksės klaidos
5 (100%) 1 vote

Sintaksės klaidos

Kalbos kultūros savarankiškas darbas NR 4

Referatas

„Sintaksės klaidos“

TURINYS

ĮŽANGA 3

LIETUVIŲ KALBA 4

SINTAKSĖ 5

LINKSNIŲ VARTOJIMAS 6

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS 12

IŠVADOS 19

NAUDOTA LITERATŪRA 20

ĮŽANGA

Mokantis gimtosios kalbos, be kitų dalykų, labai svarbu susifomuoti rašybos, skyrybos, praktinio kalbos vartojimo įgūdžius. Vadinasi, tenka atlikti daug ir įvairių mokomųjų bei kontrolinių užduočių. Mokant lietuvių kalbos, ieškoma vis įvairesnių darbo formų. Tikslas vienas – siekti, kad mokiniai gimtąja kalba gebėtų reikšti įvairią gyvenimo patirtį, perimti ir kūrybiškai plėtoti tradicinį lietuvių kultūros peveldą. Kad kalba galėtų vis geriau tenkinti padidėjusius mūsų visuomenės kultūrinius poreikius, ją reikia nuolatos tobulinti, dailinti, ugdyti visus jos stilius ir atmainas. Tik logiška, tikslia, aiškia, taisyklinga kalba galima tinkamai perteikti informaciją, deramai prisidėti prie kultūros ugdymo; be to, tobula kalba pati savaime yra kultūros vertybė. Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija.

LIETUVIŲ KALBA

Dėl panašios politinės padėties ir panašios XX amžiaus istorijos trys valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – svetimšaliams dažnai atrodo kaip sesės trynės ir visos vadinamos Baltų šalimis. Tačiau lingvistai linksta pabrėžti, kad tai nėra tikslu. Terminą baltai sukūrė vokiečių kalbininkas Ferdinandas Nesselmannas dar XIX amžiaus viduryje ir juo pavadino vieną indoeuropiečių kalbų, vartojamų rytiniame Baltijos jūros krante, šaką. Buvo germanų, romanų, slavų, atsirado ir baltų kalbų grupė. Visą XX amžių lingvistikoje šis terminas ir tetaikytas giminiškoms baltų kalboms pavadinti: gyvosioms lietuvių ir latvių bei mirusioms prūsų, kuršių, žemgalių, sėlių, jotvingių, galindų. Tačiau estų kalba visai kitokia, ir ne tik nepriklauso baltų šakai, bet apskritai yra ne indoeuropiečių, o suomių-ugrų šeimos kalba. Todėl girdint terminą baltai nereikia pamiršti, kad tiek lingvisto, tiek lietuvio lūpos Estijos gali nepavadinti baltų šalimi.

Socialinės lietuvių kalbos istorijos duomenys rodo, kad Viduramžių Lietuvos valdovai ir didikai šnekėjo lietuviškai, tačiau kad Renesanso metu savo kalbą jie pakeitė lenkų kalba. Pagrindinė kultūros kalba Lietuvoje pamažu tapo lenkų kalba. Ir dėl to kartais lietuviai labiau linksta didžiuotis savo senaisiais valdovais, kalbėjusiais lietuviškai, bet atsainiai žiūrėti į tuos lietuvius, kurie įvairiais amžiais tos kalbos nemokėjo.

2001 metų pabaigoje vykdant Vyriausybės programas buvo pradėtas Lietuvių kalbos diegimas ir populiarinimas IT (Informacinių Technologijų) srityje. Buvo diegiami baziniai elementai. Šiuo metu toliau yra tęsiamas lietuvių kalbos diegimas sistemose ir jo rezultatai ir programos skelbiamos tinklapyje www.likit.lt.

SINTAKSĖ

Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija. Juk į ją paprastai įeina vis kiti žodžiai. Pavyzdžiui, veiksmažodis atitikti turi valdyti galininką (plg. žinomą patarlę Atitiko kirvis kotą), bet jeigu kas su atitikti rusų kalbos pavyzdžiu vartoja naudininką, pasako ir atitinka dydžiui (= dydį), atitinka amžiui (= amžių), atitinka nuotaikai (= nuotaiką), atitinka reikalavimams (= reikalavimus) ar pan.

Sintaksės klaidas nelengva ir atpažinti, taisyti. Todėl čia sintaksės klaidos bus aptariamos plačiau.

Dažnesnės sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ar netinkamai vartojami žodžių junginiai, retesnės – netaisyklingai sudaryti ir netinkamai vartojami sakiniai, ypač sudėtiniai.

Žodžių junginiai dažniausiai būna taisytini, kai parenkamas ne tas linksnis ar ne ta prielinksninė konstrukcija, t.y. prielinksnis, einantis su linksniu. Neretai klystama, kai šiaip jau taisyklinga padalyvio forma tam tikruose žodžių junginiuose vartojama ydingai, dažniausiai vietoj pusdalyvių arba dalyvių. Kartais netinkamai pavartojami ir patys pusdalyviai bei dalyviai.

Suabejojus dėl kokių sintaksės dalykų, reikia tikrintis sintaksės klausimus nagrinėjančiose knygose. Linksnių, prielinksnių, bendraties, padalyvio ir pan. vartosena yra trumpai aprašyta „Kalbos praktikos patarimuose“ (1985), „Lietuvių kalbos žinyne“ (2000). Tikrinamės ir mokyklinėse gramatikose, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (1997). Atskiromis temomis yra ir specialių knygų, pavyzdžiui, Jono Šukio „Linksnių ir prielinksnių vartojimas“ (1984) bei jo „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai; vartosena ir normos“ (1998).

LINKSNIŲ VARTOJIMAS

Vardininkas

1. Lietuvių kalboje apibrėžtas daiktų kiekis (kai kiekis pasakytas arba apibrėžtumas numanomas) reiškiamas vardininku.

Pvz.: Prašau, pakartokite žodžius.

Neapibrėžtas kiekis reiškiamas kilmininku (dažnai prie veiksmažodžių būti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti).

Pvz.: Ir čia gali būti paklaidos (=paklaidų).

2. Ne vardininkas, o kilmininkas vartojamas, kai daiktavardis pasako medžiagą, maisto produktus.

Pvz.: Vandenilis (=vandenilio) yra įvairių kūnų sudėtyje.

3. Kreipinį reikia reikšti ne
vardininko, o šauksmininko linksniu.

Pvz.: Mokytojas (=Mokytojau), noriu paklausti.

4. Prie veiksmažodžio tapti einantis daiktavardis turi būti vartojamas ne vardininko, o kilmininko linksniu.

Pvz.: Jis tapo žinomas advokatas (=žinomu advokatu).

Pastaba. Prie veiksmažodžio tapti einantis būdvardis vartojamas vardininko linksniu. Pvz.: Ji tapo graži, dar nuostabesnė.

Kilmininkas

1. Kilmininkas nevartotinas:

1.1 Prie prieveiksmių mažiau, daugiau.

Pvz.: Susirinko daugiau šimto (=kaip/negu/nei šimtas; per šimtą) žmonių.

1.2 Prie veiksmažodžių prieiti, prisiliesti.

Pvz.: Priėjom bendros nuomonės (=prie bendros nuomonės; bendrą nuomonę). Ranka prisilietė žemės (=prisilietė prie žemės).

1.3 Posakiuose: turėjo didelio poveikio (=didelį poveikį), didelės įtakos (=didelę įtaką), milžiniško pasisekimo (=milžinišką pasisekimą), paliko gero įspūdžio (=gerą įspūdį), kėlė didžiulio susidomėjimo (=didžiulį susidomėjimą).

Pastaba. Neapibrėžto kiekio kilmininku reiškiama: turėti gėdos, sąžinės, proto, noro.

1.4 Mėnesio dienai reikšti.

Pvz.: Kelinto (=Kelinta) šiandien?

2. Žodis siekti vartojamas su kilmininku (pvz.: siekti tikslo), bet pasiekti – su galininku.

Pvz.: Jis pasiekė tikslo (=tikslą).

3. Taisytinas kilmininkas tokiuose pasakymuose: paspaudė draugo (=draugui) ranką, pasižiūrėjo į jo akis (=jam į akis), sukasi mano (=man) galva. (Galima sakyti, kad jei rūpi pats (visas) žmogus, vartojamas naudininkas, jei akis, ranka (atskirai) – kilmininko linksnis).

Naudininkas

Naudininkas nevartotinas:

1. Su veiksmažodžiais atitikti, kreipti (dėmesį), kviesti, pasitikėti, tikėti, užjausti.

Pvz.: Bausmė turi atitikti nusikaltimui (=nusikaltimą). Kreipkite dėmesį tarimui (=į tarimą). Kviečiu šokiui (=šokti, pašokti). Aš tau (=tavimi) nepasitikiu. Jie seseriai (=sesers) neužjautė.

2. Su būdvardžiais godus (-i), šykštus (-i). Keistina kilmininku.

Pvz.: Godus pinigams (=pinigų).

3. Kai priklausymą objektui tiksliau nusako kilmininkas.

Pvz.: Paprašiau švarkui (=švarko) alkūnę užlopyti. Reikia patikrinti šiems vaikams (=šių vaikų) sveikatą.

4. Naudininku reiškiant laiką:

4.1 Naudininkas nevartojamas, kai žymima laiko riba, iki kurios kas nors atliekama.

Pvz.: Bulvės pasodintos gegužės 15 dienai (=iki gegužės 15 dienos). Darbus nudirbsim liepos 1 dienai (=iki liepos 1 dienos).

4.2 Naudininkas vartojamas dienai arba šventei žymėti, kai šiai dienai ar šventei skiriamas nurodyto veiksmo rezultatas (yra tikslo atspalvis) (Pvz.: Pasiuvo drabužį Naujiems metams. Prisikepiau pyragaičių gimtadieniui. Skilandį pasilik rugiapjūtei.).

4.3 Naudininkas nevartojamas, kai reiškiant laiką, nėra tikslo reikšmės.

Pvz.: Nesustojo nė valandėlei (=nė valandėlės). Pavėlavai pusvalandžiui (=pusvalandį).

5. Reiškiant tikslą slankos veiksmažodžiai (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti, pulti, siųsti, vykti, rinktis, kviesti ir kt.) reikalauja tikslo aplinkybės, išreikštos kilmininku (galima keisti ir bendratimi).

Pvz.: Išėjo poilsiui (=poilsio). Ateik pietums (=pietų, pietauti).

Pastaba. Prie netaisyklingo naudininko dar gali būti bendratis; ji taisant išlieka. Pvz.: Atvyko tardytojas nusižudymui (=nusižudymo) ištirti.

6. Reiškiant paskirtį abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas keistinas bendratimi.

Pvz.: Vieta rūkymui, sėdėjimui (=rūkyti, sėdėti).

Galininkas

1. Veiksmažodis atstovauti reikalauja ne galininko, o naudininko linksnio.

Pvz.: Simas atstovavo mūsų grupę(=grupei).

2. Galininkas (kaip ir vardininkas) nevartojamas, kai kalbame apie neapibrėžtą daiktų kiekį. Vartotinas neapibrėžto kiekio kilmininkas (paprastai jo reikalauja veiksmažodžiai daryti, rasti, duoti, teikti, turėti, pirkti, mokėti).

Pvz.: Geologai rado silicio gabaliukus (=gabaliukų) (kiekis nežinomas ir suvokiame, jog rado ne visus silicio gabaliukus, kiek iš viso gali būti).

3. Veiksmažodžiai su priešdėliu ne- reikalauja kilmininko.

Pvz.: Kai kurias mašinas (=Kai kurių mašinų) neparuošė darbui. Ilgai nepamirš nuoširdžius žodžius (=nuoširdžių žodžių).

Pastaba. Daugiausia vartotinas kilmininko linksnis ir tada, kai prie neigiamo veiksmažodžio yra teigiama bendratis. Pvz.: Nebuvo kam įgulą (=įgulos) maitinti.

4. Reiškiant tikslą, prie slankos veiksmažodžių ir bendraties nevartotinas galininkas (taip pat nevartotinas naudininkas). Reikia vartoti kilmininką. (Tai yra konstrukcijose „slankos veiksmažodis+bendratis+galininko linksniu išreikštas daiktavardis“ bei „slankos veiksmažodis+ galininko linksniu išreikštas daiktavardis+bendratis“ galininkas keistinas kilmininku).

Pvz.: Nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą (=leidybinio darbo).

Ateis jus (=jūsų) pamokyti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1430 žodžiai iš 4755 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.