Sinteksės klaidos labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Sinteksės klaidos labaratorinis

TURINYS

1. LINKSNIŲ IR PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS 3

2. KILMININKAS 4

2.1. . KILMININKAS BE PRIELINKSNIŲ 5

2.2. KILMININKAS SU PRIELINKSNIAIS 6

LITERATŪRA (ir kiti nuorodų šaltiniai) 7

1. LINKSNIŲ IR PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS

Apie taisyklingą ir netaisyklingą linksnių (be prielinksnių ir su prielinksniais) vartojimą prirašyta daug įvairiausio pobūdžio periodiniuose leidiniuose, akademinėse ir kitokiose gramatikose. Visą šitą rašymą tarsi įrėmina dvi monografijos: J. Jablonskio „Linksniai ir prielinksniai“ (1928) ir J. Šukio „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos“. Kaunas (1998).

Kodėl tiek daug apie linksnius rašoma teorinio ir praktinio pobūdžio darbuose?

Teorinio pobūdžio darbų autoriams norisi apibrėžti tai, kas sunkiai apibrėžiama, ir atskirti tai, kas sunkiai atskiriama. Štai lietuvių kalboje linksnis – daugianarė kategorija, linksniuojama ir linksnių galūnių mokomasi morfologijoje nuo pat pradžios mokyklos iki akademinių aukštumų, o galūnės reikšmė anaiptol nepriklauso linksniuojamam žodžiui, ji rodo žodžių ryšius sakinyje. Paklauskim bet kurį abiturientą, kam linksniuojami lietuvių kalbos daiktavardžiai, koks to linksniavimo tikslas? Vargu ar daug atsirastų tokių, kurie atsakytų teisingai, kad linksnio forma rodo žodžio sintaksinį vaidmenį sakinyje, kad dėl to lietuvių kalbos žodžiu tvarka labai laisva ir labai skiriasi nuo anglų ar prancūzų kalbų žodžių tvarkos, kur ne galūnė rodo sintaksinį žodžio vaidmenį, o atvirkščiai – sintaksinė žodžio vieta parodo, ar tai yra veiksnys ar papildinys. Pvz., pranc.. Pierre aime Marie reiškia, kad Petras myli Marytę. Čia Pierre yra veiksnys (mūsų vardininko sintaksinis vaidmuo), o Marie – papildinys (galininko sintaksinis vaidmuo). O jeigu sakytume Marie aime Pierre, būtų atvirkščiai – Marie būtų veiksnys, o Pierre – papildinys. Išoriškai šie žodžiai nesikeičia, tai labai svarbu, kokią vietą jie užima sakinyje. Lietuviškai kalbėdami, galime žodžių tvarką pagal reikalą ką nors pabrėžti kaitalioti labai įvairiai: Petras myli Marytę. Marytę myli Petras. Myli Marytę Petras. Ir visuose trijuose sakiniuose Petras bus veiksnys, o Marytę – papildinys, nes tai pažymėta specialia žodžio forma – linksnio galūne.

Problema, kam priklauso linksnio mokslas (morfologijai ar sintaksei), bus aktuali tol, kol pagaliau suvoksime, kad kalboje viskas bendra ir darnu, nėra atskira, kad, tik studijuodami ją, pasirenkame vieną ar kitą jos sritį – garsyną, žodžių darybą, žodžių kaitymą ar žodžių formų vartojimą, ryšius ir jų raiškos priemones, meninį stilistinį žodžių, žodžių junginių, sakinių ar net ištisų tekstų krūvį.

Antroji teorinė problema kyla iš to, kad prielinksnis gramatikose laikomas atskira kalbos dalimi – žodžių, o ne žodžių formų klase. O jisai yra nesavarankiškas, eina su linksniu, su linksnio galūne rodo tuos pačius sintaksinius santykius, įeidamas į žodžio sudėtį virsta ne antrąja žodžio šaknimi, o priešdėliu (be galvos – begalvis). Pasižvalgykim po pasaulį. Daug kur prielinksnis rodo linksnį, pvz. anglų of, prancūzų de, ypač didelį vaidmenį, atstodami linksnių galūnes, prielinksniai vaidina bulgarų kalboje.

Vėlgi grįžkime namo. Ir istoriškai, ir sinchroniškai tiriant kalbą, matyti tam tikras linksnių ir prielinksnių konstrukcijų atitikimas , galėjimas pakeisti linksnį prielinksnine konstrukcija. Senų senovėje lietuvių kalba turėjo atskirties kilmininką: Mėnuo Saulužės atsiskyrė, viens naktį vaikštinėjo, Aušrinę pamylėjo… Dabar jo nėra, nes pakeitė prielinksninė konstrukcija: Mėnuo nuo Saulužės atsiskyrė. Arba štai dar ir dabar pavartojamas vidaus einamasis vietininkas (iliatyvas): Miškan, būdavo, eini, tai net akį veria (A. Baranauskas), bet gramatikose ši forma jau netraukiama į linksnių sistemą (paradigmą). Kodėl? Ogi todėl, kad visais atvejais ją jau pakeitė galininkas su prielinksniu į: Einu į mokyklą (ne mokyklon), į susirinkimą (ne susirinkiman). Jeigu ir pasakome einu mokyklon – nedidelė bėda. Tai tiesiog sava linksnio liekana, pėdsakas, bet ne būtina kalbėjimo forma.

Antra vertus, labai dažnai linksniai ir prielinksninės konstrukcijos vartojami sinonimiškai: Amžius čia jis stovės ir Per amžius jis čia stovės. Kieme laksto vaikai ir Po kiemą laksto vaikai. Važiavo gražiais arkliais ir Su gražiais arkliais važiavo. Rašo pieštuku ir Rašo su pieštuku. Suskaldė kirviu ir Su kirviu suskaldė.

Per daug nesigilinant, galima būtų prielinksnį „prikabinti“ prie linksnio ir drauge su linksnio galūne aprašyti jo sintaksinį vaidmenį. Tada Sėdi prie stalo sakytume, kad veiksmo vietą žymi forma prie … – o, tokia gaubiamoji sudėtinė morfema. Bet argi galima nematyti, kad prie yra atskiras žodis: tarp jo ir kilmininko galima įsprausti keletą žodžių: Mes gyvenome prie didelio tamsaus miško. Be to, kai daiktas ar vieta nurodoma įvardiniais prieveiksminis (visai neturinčiais linksnio galūnės), prielinksnis vis tiek išlieka: Buvau Rygoje. Iš ten parsivežiau daug naujienų. Prielinksnį naudojam ir su padalyviu: Prieš valgant reikia plauti rankas. Vadinasi, prielinksnis nėra struktūrinė linksnio (žodžio) dalis, o atskiras,
nors ir nelabai savarankiškas žodis (jo negalima vartoti bet kaip, negalima nukelti po linksnio. Tik žodžiai dėka ir link eina po linksnių: Tavo dėka likau gyvas. Nuvažiavo Kelmės link).

Tokias gana sudėtingas problemas sprendžia ir neišsprendžia mokslininkai, o vadovėlių autoriai turi vienaip ar kitaip parodyti gramatinių formų reikšmes ir vartojimo normas.

Prielinksnio nelaikome struktūrine (morfologine prasme) linksnio dalimi. Tai sintaksinė linksnio reikšmės rodymo priemonė: ne žodžio, o žodžių junginio morfema.

Kadangi linksnių reikšmės nustatomos žodžių junginyje, tai čia aprašomos linksnių ir prielinksnių vartojimo normos kartu.

2. KILMININKAS

2.1. KILMININKAS BE PRIELINKSNIŲ

Kilmininkas linksnių sistemoje aiškiai turi ryšį su vardininku ir su galininku. Šį ryšį galima parodyti neiginiu, neapibrėžiamosios reikšmės reikalingumu, veiksmažodžio kamieno perkėlimu į daiktavardžio gramatinę sistemą, keičiant rūšį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 948 žodžiai iš 3150 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.