Sistemų analizės metodai
5 (100%) 1 vote

Sistemų analizės metodai

Yra skiriami keli požiūriai į tarptautinę politiką:

1. Realistinis požiūris. Šio požiūrio atstovai tvirtina, kad politikoje lemia 4 pagrindiniai motyvai:

1) Valstybės dažnai turi konfliktuojančių interesų;

2) Skirtingi interesai gali atvesti prie konfrontacijos arba netgi karo;

3) Valsybės galia turi lemiamos svarbos konfliktų rezultatams ir nulemia jos įtaką kitoms šalims;

4) Politika skirta galios didinimui, jos išsaugojimui ir demonstravimui. Šio požiūrio atstovai yra tos nuomonės, kad negalima žymiai pakeisti žmogiškosios prigimties valdžios klausimu.

2. Idealistinis požiūris. Idealistai atmeta idėją, kad tarptautiniai santykiai gali būti grindžiami jėga. Jie nesutinka, kad tarptautinės politikos pagrindas yra galios turėjimas ir naudojimas. Taip pat jie skelbia tikį žmogiškosios prigimties humaniškumu.

3. Mokslinis požiūris. Šis požiūris daugiausia paplitęs akademiniuose sluoksniuose. Į tarptautinę politiką žiūrima kaip į tam tikrą mokslo šaką. Politikos moksle reikia remtis atsikartojančiais modeliais bei priežastiniais ryšiais. Yra ieškoma ryšio tarp vidaus ir užsienio politikos.

4. Ekonominis požiūris. Šio požiūrio atstovai mano, kad tarptautinius santykius apsprendžia ekonominiai ryšiai. Šio požiūrio atstovai skirstomi į 3 grupes: klasikinius marksistus, neo-marksistus ir merkantilistus.

Analizuojant tarptautines politines sistemas buvo sukurta daug mokslinių teorijų ir politikos mokyklų. Šiuolaikinės tarptautinės politikos mokyklos yra tokios:

1. Tradicinė analizė. Ši mokykla tęsia tradicinę (aprašomąją) tarptautinės politikos analizę.

2. Strategijos specialistai. Pagrindine savo užduotimi jie laiko maksimaliai padidinti valstybės saugumą.

3. Didieji teoretikai. Jų pagrindiniai teiginiai: tarptautinių santykių srityje reikalingi apibendrinimai, o ne atskirų įvykių nagrinėjimas; tarptautiniai santykiai yra pasikartojantys ir atitinka bendrus modelius. Politinių tyrimų esme jie laiko ištirti valstybių elgesio paskatų šaltinius.

4. Vidutinio nuotolio tikslų teorija. Čia svarbiausiais laikomi empiriniai tyrimai, orientuoti į atskiras problemas. Svarbiausias tikslas – numatyti įvykių pasekmes.

5. Tarptautinė politinė ekonomija. Čia nagrinėjami ekonominiai santykiai, prekyba, tarptautinių susitarimų ir institucijų, sukurtų tarpvalstybiniam ekonominiam reguliavimui, veikla.

Analizuojant tarptautinę politiką ji yra suskirstoma į tam tikrus lygmenis.

I. Individų lygio analizė. Dėmesys skiriamas atskirų politinių veikėjų požiūrių ir veiksmų analizei. Analizę galima atlikti 3 aspektais: 1) Individų žmogiškoji prigimtis.

2) Individo santykiai su aupančiais individais.

3) Individas kaip asmenybė.

II. Valstybės lygio ananlizė. Dėmesys skiriamas valsybių vidaus ir užsienio politikos sąryšiui. Analizuojant valstybiniu lygiu išskiriami tokie valstybės bruožai:

1) Suverenitetas.

2) Teritorija.

3) Gyventojai.

4) Diplomatinis pripažinimas.

5) Vidaus organizacija.

6) Vidinis lojalumas.

Valstybės gyvenime labai svarbus yra užsienio politikos formavimo procesas. Šiuo požiūriu yra svarbus politinės sistemos tipas, nes jis turi įtakos užsienio politikos sprendimų priėmimui.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 430 žodžiai iš 850 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.