Siuolaikinė transporto politika europos transporto tinklas
5 (100%) 1 vote

Siuolaikinė transporto politika europos transporto tinklas

LIETUVOS JŪREIVYSTĖS KOLEGIJA

Šiuolaikine transporto politika, Europos transporto tinklas.

Atliko: LN-3 grupės st.

M. Aleksandrov

Tikrino: Dėstytojas

Klaipėda 2004Transporto politikos esmė.

Transporto politika yra valstybės ūkinės politikos dalis, kurios pagalba valstybė realizuoja savo tikslus. Šiuolaikinė transporto politika kartu yra ir visuomenės politika, nes transporto funkcionavimas glaudžiai susijęs su daugelio visuomenės transporto poreikių tenkinimu.

Transporto politikoje gali būti išryškinti bendrašakiniai, visą transportą apimamieji, ir atskirų transporto šakų klausimai. Transporto politika apima tris ūkininkavimo sritis: technine, eksploatacine ir organizacine. Visose šiose transporto politikos srityse šių klausimu nagrinėjimas priklauso nuo šalies vidinio susitvarkymo, visų pirma, nuo šalies ūkininkavimo formacijos. Visapusiškai išsivysčiusių šalių ūkininkavimo sąlygomis nagrinėjami šie lipiniai transporto politikos klausimai.

Transportą veikia tarptautiniai ekonominiai poslinkiai turizme ir prekybos balansas

1. Technikos srityje:

– statybos, modernizavimo, infrastruktūros plėtotė ir prilaikymas, siekiant, kad visa tai kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu atitiktų eismo poreikius, taip pat riedmenis;

– užtikrini! šalies transporto sistemos techninį integravimą bei atskiri) transporto saku ir priemonių dalyvavimų jame;

užtikrinti šalies transporto techninį integravimą tarptautinio integravimo procesuose.

2. Eksploatacijos srityje:

– užtikrinti transporto priemonių saugų eismą;

– prižiūrėti transporto personalo apmokymo lygį;

– užtikrinti, kad šalyje susidarytų transporto linkiai, susijungę į vienalyte įvairių transporto priemonių susisiekimo sistemą.

3. Organizacijos srityje:

– sukurti tokias sąlygas, kad kiekvienoje transporto šakoje vystymųsi savos organizacinės formos, atitinkančios savą technologinį vežimo procesą;

– sukurti tokias sąlygas, kad šalyje susiformuotų bendras transporto įmonių tinklas, leidžiantis racionaliai panaudoti transporto priemones visos šalies teritorijoje;

– užtikrinti gerą šalies vidinio transporto sąveiką su užsienio šalių transporto sistemomis.

Rinkos ūkio transporto politikoje paprastai yra dvi kryptys. Viena iš jų yra liberalizavimas. Tuomet suteikiama kuo didžiausia laisvė transportinei veiklai ir įvedami mažiausi transporto veiklos bendros kontrolės apribojimai. Liberalizavimo sąlygomis yra įmonių, subjektų laisva nevaržoma rinkos jėgų veikla, visų transporto subjektų formali lygybė.

Sisteminio požiūrio poreikis.

Iki šiol transporto politika buvo diktuojama specializuotos logikos, būdingos transporto sričiai. Pavyzdžiui, kada transporto politika ir visuomenės ar privačiu asmenų nukreipiama vienai transporto rūšiai. Reikšmingiausi ekonominiai kriterijai tiktai neseniai sukurti, kad parodytų rinkos charakteristikas. Taigi, visos šios organizacijos yra linkusios pasikliauti techniniais standartais nustatant prioritetus.



Intermodalinės veiklos Europoje

Briuselyje įsikūrusi Europos Intermodalinė Asociacija (EIA) yra transporto asociacija, atvira visoms transporto rūšims: jūrų ir oro uostams, geležinkelio ir kelių transporto kompanijoms, vidaus vandenų laivybos organizacijoms, priekrantės ir jūrų laivininkystėms, taip pat gamybinėms pramonės šakoms ir intermodalinio transporto naudotojams. Ji neteikia pirmenybės kuriai nors vienai transporto sričiai, o atstovauja visai intermodalinio transporto sistemai, kovojančiai su transporto grūstimis ir siekiančiai išsaugoti kontinente nuoseklų mobilumą. Dėl tokios pozicijos EIA pavyko susikurti neutralios ir patikimos organizacijos reputaciją ES vadovybės akyse. Pastaraisiais metais, svarstant Europos transporto ir infrastruktūros klausimus, intermodalinis transportas nuolatos įtraukiamas į dienotvarkę. Šiandien Europos transporto politika susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis:

• Plėtra Centrinės ir Rytų Europos bei Viduržemio jūros kryptimi

• Aplinkosauga ir nuoseklus vystymasis

• Transporto grūstys ir kamščiai

Kokia intermodalinio transporto reikšmė šiame kontekste? Jis suteikia galimybę pasinaudoti kelių, geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transporto pranašumais sprendžiant rimtas mobilumo ir su juo susijusias ekonomines ir gamtosaugos problemas, su kuriomis susiduria šiandieninė Europa. Be to, Europos Sąjungos plėtra gali generuoti papildomus kelių transporto srautus naujosiose valstybėse narėse ir iš jų – į dabartines ES valstybes. Europos Sąjungos struktūrinė politika yra nukreipta link tolimesnio rinkų liberalizavimo, kuris yra laikomas pagrindine gerovės ateityje sąlyga.

Šios permainos ne visada yra lengvos: šalių santykių harmonizavimas kontrolės, organizacinėje ir techninėje srityje toli gražu nėra idealus.

Uosto paslaugų prieinamumas

Prieš 5 metus ES Komisija pristatė Žaliąją knygą, kurioje pateikti pasiūlymai, kaip formuoti ES uostų ir jūrų infrastruktūros vystymo strategiją. Žaliosios knygos atsiradimas buvo atsakas į kai kurių uostų skundus Briuseliui dėl to, kad kiti uostai gauna subsidijas iš savo vyriausybių. Šių skundų esmė buvo ta, kad taip
yra sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos, o Europos Sąjungoje nesąžininga konkurencija yra laikoma neteisėta. Dėl to Europos Komisija Žaliojoje knygoje pareiškė savo nuostatą įgyvendinti specialias direktyvas ir priemones skaidrumu ir liberalizavimu pagrįstai Europos uostų politikai užtikrinti. Viena iš svarbiausių šiuo pagrindu sukurtų direktyvų buvo ES direktyva dėl uostų paslaugų prieinamumo. Europos Sąjungos transporto ministrų taryba, kuri yra antras įstatymų leidybos organas po Europos Parlamento, 2002 m. lapkričio mėn. suformulavo savo pasiūlymą. Šio pasiūlymo tikslas yra padidinti uostų efektyvumą mažinant paslaugų kainą. Ypač tai liečia keleivių aptarnavimą ir krovinių vežimo paslaugas. Europos Parlamente šis pasiūlymas sulaukė aršios kritikos. Šiuo metu Europos Parlamentas ir Transporto taryba analizuoja šį dokumentą antrą kartą. Rezultatai kol kas neaiškūs, nes:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 818 žodžiai iš 2517 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.