Siuolaikinės ugdymo problemos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Siuolaikinės ugdymo problemos Lietuvoje

JAUNOS KARTOS UGDYMAS.

Jaunosios kartos ugdymas – ypatinga visuomenės funkcija. Ją visų pirma vykdo tėvai, jie atsakingiausi už jaunosios kartos parengimą gyvenimui, o ypač už jo dorovingumą, vertybes, elgesį. Tačiau dideli reikalavimai keliami ir mokyklai, juo labiau kad šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis privalomai mokomi visi iki 16 metų amžiaus.

Tolesnė visos žmonijos raida, mokslinio ir techninio potencialo plėtotė, industrinės visuomenės perėjimas į naują raidos etapą, kuriame vis reikšmingesnė tampa informatikos sistema, dar labiau didina žinių, išsilavinimo, o tuo pačiu ir mokymo svarbą.

Asmenybę ugdo, jai žinių teikia visa aplinka – šeima, mokykla, gamta, masinės komunikacijos priemonės, taip pat ir religinės institucijos, visuomeninės orgizacijos ir pan.

Ugdymas mūsų dienomis yra labai reikšmingas. Šiuolaikinėmis sąlygomis, pertvarkant Lietuvos mokyklą, šiai veiklai ir skiriamas pagrindinis dėmesys: ne tik rengiamas naujas mokymo turinys, bet ir ieškoma būdų tobulinti mokymą, didinti jo ugdomąją įtaką. Tačiau ugdymas susiduria ir su nemažai problemų, kurias dabar pabandysime ir aptarti.

DARBO SU PRADINĖMIS KLASEMIS(PRAKTRINES TEORINES) PROBLEMOS.

Mokytojų pedagoginio darbo efektyvumą lemia daugelis veiksnių: darbo organizavimas, metodinis bei dalykinis pasirengimas pamokai, bendroji pedagoginė kompetencija, vaiko psichologinės bei fizinės raidos pažinimas.

Vaiko pradinis mokymosi etapas labai svarbus jaunojo žmogaus gyvenime. Nuo to, kaip ir kiek jis sužinos bei išmoks šiame etpe, priklauso jo tolesnė raida. Todėl ypač svarbus vaidmuo, rengiant vaiką sistemingam mokymui tenka darželio, o vėliau – pradinio mokslo organizavimui.

Mokytojui rengiantis pedagoginiai veiklai svarbu gerai pažinti vaiko psichinės bei fizinės raidos dėningumus.

Atsižvelgdamas į tai, mokytojas stengiasi taip organizuoti didaktinį – auklėjamąjį procesą, kad mokiniui kuo įdomiau perteiktų mokymo programos apibrėžtą ugdymo turinį. Mokytojas turi per pamoką sudaryti sąlygas vaiko kūrybiniams gabumams išryškinti.

Pagrindiniai šiuolaikinės mokyklos uždaviniai yra vaikų kūrybinio mąstymo bei veiklos ugdymas. Tokia mokykla kelia mokytojui vis naujus reikalavimus. Juos įvykdyti gali tik mokytojas, nuolat keliantis savo kvalifikaciją, tobulinantis pedagoginę kompetenciją, t.y. tobulinantis savo darbo įrankius.

MOKYTOJŲ PSICHOLOGINIO RENGIMO SUNKUMAI.

Lietuvos aukštosios ir aukštesniosios pedagoginės mokyklos daug pastangų deda, kad parengtų visuomenės lūkesčius pateisinantį mokytoją. Todėl nemažai dėmesio skiriama būsimojo pedagogo parengimui. Studijuojami socialinės, bendravimo, nagrinėjami asmenybės formavimo, diferencinės psichologijos klausimai. Būsimieji pedagogai gilinasi į saviugdos, emocinių problemų, išorinių ir vidinių konfliktų sprendimų bei kitus mokytojo darbe reikšmingus psichologinius klausimus. Įgytas žinias pasitikrina pedagoginių praktikų metu.

Tačiau mūsų šalies pedagogus rengiančios institucijos dar nepajėgia parengti kiekvieną mokytoją dabartinėmis sąlygomis dirbti efektyviai. Neretas atvėjis, kai jaunas pedagogas vyresniųjų kolegų sutinkamas nepalankiai, neretai net su preišiškumu, kaip pavojingas varžovas, konkurentas, besikesinantis į dar sovietmečiu nusistovėjusias bendravimo normas, principus, įsitvirtinusius autoritetus.

Dėl šių priežasčių jaunasis specialistas sunkiai prisitaiko mokykloje, dažnai palūžta, nepajėgęs atsispirti vyresniųjų kolegų spaudimui, ir jį rengusių naujai dirbti institucijų pastangos būna nevaisingos. Tai rodo, kad jaunąjį specialistą rengę nepakankamai atsižvelgė į sąlygas ir aplinkybes, kuriomis teks dirbti jaunajam specialistui.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl pedagogas nepakankamai parengtas efektyviai dirbti esamose sąlygosae yra psichologonių disciplinų studijų silpnas įprasminimas. Būsimasis pedagogas mokėsi dažniausiai tik dėstytojui, įskaitai , egzaminui, o nematė savęs, prasmės ir reikšmės savo darbe, būtyje. Tyrimai rodo, kad daugelis įstojusiųjų į mokytojus rengiančias mokyklas jau iš pat pradžių nenusiteikę dirbti šio darbo, neturi pedagoginio kryptingumo, todėl psichologinėms, pedagoginėms disciplinoms jie neteikia didelės reikšmės ir jų studijos neturi tiesioginės motyvacijos. Studijos neįprasminant pedagoginės-psichologinės medžiagos daro pedagogą neefektyvų, be pedagoginės intuicijos, nekūrybingą, be iniciatyvos, kartu ir netvirtą, nesavarankišką, nesaugų ir priklausomą.

Kad jaunas pedagogas būtų savarankiškas, ryžtyngas ir atkaklus, su tvirtomis įprasmintomis psichologinėmis žiniomis, reikia aukštos pedagoginės kvalifikacijos dėstytojų Deja, pedagoginės mokyklos tokiais pedagoginiais sugebėjimais apdovanotais dėstytojais dar pasidžiaugti negali. Dėl mažo atlyginimo konkurso dėstytojų vietoms užimti ptaktiškai nėra.. O mokslinį laipsnį turintys ir galintys pretenduoti į kiek aukštesnį atlyginimą toli gražu nevisada turi padagoginį kryptingumą ir kompetenciją.. Pedagogus rengenčioje institucijoje tokios tendencijos ir situacijos pražūtingos ir mokyklai ir visai šaliai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 736 žodžiai iš 2323 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.