Siurealizmas smetoninėje Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Siurealizmas smetoninėje Lietuvoje

Po “geležinės uždangos” griovimo šiuolaikinis pasaulis pasikeitė. Dvipoliariškumą (dvi supervalstybės) pakeitė daugiapoliariškumas. Valstybių tarptautiniai santykiai užleidžia vietą atvirai informacinei erdvei ir pan.

Negalima vienareikšmiškai teigti, kad pasaulis tapo geresnis arba blogesnis, jis tapo atviresnis. Užimti tinkamą vietą šiame pasaulyje padeda technologiniai laimėjimai vienoje ar kitoje srityje. Jie remiasi sociokultūrinės identifikacijos ypatumais. To neįmanoma pasiekti, aklai pasisavinant kitų valstybių vystymosi modelių, arba einant Vakarų modernizacijos keliu.

Transnacionalinėje ekonominėje erdvėje niekas nelaukia, kol vienoje ar kitoje valstybėje pasibaigs reformų imitacija arba bus nugalėta socialinė-ekonominė krizė. Iš tikrųjų šiame pasaulyje nėra galimybės apeliuoti į ką nors – pasaulyje nėra bendro Prezidento ar bendro Dievo.

NUO BIPOLIARIŠKUMO PRIE POLICENTRIZMO:

Nėra vienintelio “civilizacijos” apibrėžimo. Civilizacija (lotyniškai- “pilietinis”) nustato vystymosi, materialinės bei dvasinės kultūros lygį. Sąvoka “civilizacija” pakeitė “barbarų” sąvoką, kai, anot Aristotelio, žmogaus pasaulis buvo padalintas į dvi puses: “laisvo” ir “vergo iš prigimties”. Plačiąja prasme civilizacija suprantama kaip žmonių ir valstybių pastovus sociokultūrinis bendrumas. Tai yra tarsi “kultūros” sinonimas. Siaurąja prasme (remiamasi Gumiliovu) civilizacija kaip superetnosas – tai yra tautos, kurias jungia tam tikras dvasinis giminingumas, psichologinis panašumas bei abipusiška simpatija (komplementarumas).

Gamtos ir geografinis faktorius yra vienas iš elementų formuojančių civilizaciją. Tai atsispindi gamtos analoguose: civilizacijos ir didžiosios istorinės upės, Viduržemio jūros, Ramiojo vandenyno, Dunojaus, Eurazijos civilizacija.

Pagal valdymo ir gamybos technologijas, santykius ir žmogaus veiklos reguliavimo mechanizmą išskiriamos “tradicionalistinio” bei “technogeninio” tipo civilizacijos.

Šiuolaikiniame pasaulyje civilizacija traktuojama ir kaip “komfortas” arba “patogumas”, kurį mums suteikia technika. Patogios gyvenamosios aplinkos kūrimas prisideda prie žmogaus suaugimo su techniniu kolektyvu. Tokio proceso rezultatas būna toks – vidinis poreikis būti ne tik civilizuotu, bet ir kultūringu nyksta.

Toynbee savo veikale identifikavo 37 civilizacijas: iš jų 28 klestinčias, 5 neišvystytas ir 4 apmiriančias. Savo ruožtu, klestinčios civilizacijos skirstomos į nepriklausomas bei civilizacijas-palydovus. Civilizacijų policentrizmas padeda pašalinti istoriškumo ribotumą, šokti tolyn.

Tuo Gamta tarsi saugo tautas ir valstybes nuo jų siekimo prie hegemonijos (viešpatavimo). Žinoma, kad daugelis pasaulinių imperijų, siekiančių viešpatauti, suskilo dėl vidinių aplinkybių poveikio.

Tarp šiuolaikinių civilizacijų (plačiąją prasme) išskiriamos tokios:

– Vakarų Europos krikščioniškoji;

– Musulmoniška;

– Indijos induistinė;

– Kinijos budistų;

– Lotynų Amerikos katalikų;

– Afrikos ir kt.

Siaurąja prasme Vakarų Europos civilizaciją sudaro germanų, anglosaksų bei anglų-amerikoniškas superetnosai; musulmonišką civilizaciją sudaro arabų, tiurkų superetnosai; Kinijos civilizaciją sudaro kinų, japonų, korėjiečių bei vietnamų superetnosai. Gumiliov’as išskiria taip pat eurazinį (rusišką) superetnosą.

Civilizacijų policentrizmas pasireiškia per skirtingą erdvės ir laiko suvokimą, taip pat per psichologinius, geoekonominius ypatumus. A. Losev’as išskiria tokius erdvės ir laiko suvokimo tipus:

Kinų pasaulio suvokime vyrauja nejudamumas bei pastovumas viso kas yra laikino tūrinio. Indijos pasaulio suvokimui budingas judėjimas bei siekimas sunaikinti laiko tūrinį, paversti jį į nieką. Antikos pasaulio suvokimas suteikia laiko ir amžinybės pusiausvyrą – šalta statula be subjekto karščio ir kuno ligos, akys be vyzdžių; Vakarų Europos pasaulio suvokimas asmenybę, žmogaus dvasią suabsoliutina.

Derėtų atsižvelgti į tradicijų istorinę įvairovę. Vakarų Europos civilizacijai būdinga proto kultūra, žmogaus teisės, dinamiškumas (revoliucijos), pragmatizmas ir pan. Rytų civilizacijose įžvelgiamas solidarumas, valstybės prioritetas žmogaus atžvilgiu.

Yra skirtumai žmogaus ir gamtos santykiuose; pvz; krikščioniškoji doktrina žmogų priešpastato gamtai. Tuo tarpu, budizmas ir induizmas žmogų laiko gamtos dalimi.

Rytų civilizacijos kuria tarsi kultūrų dialogo pavyzdį, kai atvirumas bei perėmimas iš išorinio pasaulio apsiriboja materialine bei praktine forma ir neatsispindi dvasiniame pasaulyje. Pvz.; Japonų kultūros svarbus bruožas yra susiklosčiusių kultūrinių-istorinių tradicijų perimamumas, praeities bei dabarties vientisumas. Susiklostė tokia japonų ir kitų kultūrų dialogo schema (nuo Viduramžių iki mūsų laikų ): japoniška dvasia ir kinų išmintingumas; japoniška dvasia ir Vakarų žinios (racionalizmas)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 665 žodžiai iš 2136 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.