ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
Skaitmeninis parašas
Tinklapių kūrimo referatas
Šiauliai, 2005
Įvadas
Sąvokos „elektroninis“ ar „skaitmeninis“ parašas mums dar gana neįprastos. Ir kai užuot pasirašę parkeriu, pasirašome elektronine plunksna, net ne visuomet suvokiame, kad tai darome. Skaitmeninį parašą naudojame pasiimdami pinigus bankomate ar naudodamiesi banko internete paslaugomis. Be jo neapsieisime ką nors pirkdami internete. Žodžiu, tai tas pats parašas, tik skirtas elektroniniams dokumentams. Ir daug patikimesnis už iki šiol įprastą, nes jo nepadirbsi. Pasak specialistų, svarbu ne tik tai, kad naujoji sistema bus patogesnė mums, vartotojams, ir leis patikimiau apsaugoti informaciją, pavyzdžiui, siunčiamą elektroniniu paštu ar registruojantis internete.
Galima neabejoti, kad skaitmeninis parašas ilgainiui taps vis populiaresnis. O naujos modernios technologijos, teigia mokslininkai, tik pagreitins šį procesą, nes vietoj didžiulio raktų ryšulio turėti vieną mažą raktelį bus patogiau.
Elektroninio parašo įstatymo kūrėjas mano, kad skaitmeninio parašo diegimas Lietuvoje stringa dėl visuomenės žinių, valdžios institucijų nesugebėjimo, ryžto bei iniciatyvos trūkumo.
Skaitmeninio parašo reikalingumas
Naujos technologijos į žmogaus gyvenimą įsilieja labai sparčiai. Fakso aparatas jau tapo neatskiriama kiekvieno biuro dalimi. Mobilusis telefonas – jau nebe žaisliukas ir ne prabanga, o būtina ryšio priemonė. Elektroninis paštas tapo populiari jaunimo bendravimo priemonė visame pasaulyje. Ypač didžiulių perspektyvų modernios technologijos suteikia verslininkams. Visais laikais verslo sėkmei svarbiausi veiksniai buvo pasitikėjimas, konfidencialumas, saugumas.
Šiuolaikiniam verslininkui jie taip pat labai svarbūs. Verslo pasaulyje internetas dažniausiai naudojamas keistis informacija elektroniniu paštu ar per tam skirtas elektroninės komercijos sistemas. Deja, elektroninio pašto sistema negali garantuoti visiško konfidencialumo. Elektroninis laiškas pereina per keletą interneto mazgų ir kiekviename jų jis gali patekti pašaliniam asmeniui, pakeistas ar visai ištrintas. Daugelis interneto paslaugų teikėjų saugo savo klientų laiškus tam atvejui, jei klientų laiškai netyčia būtų prarasti dėl kliento kompiuterio sutrikimų ar įsilaužimo. Daugelis vyriausybių, taip pat ir JAV, stebi informacijos srautus, judančius internete, siekdamos apsisaugoti nuo galimos pavojingos informacijos. Internetą, be abejo, galima ir verta naudoti verslui, tačiau tam būtina pasirūpinti informacijos apsauga.
Vienas iš būdų išsaugoti konfidencialumą naudojantis internetu – naudoti įrangą, saugančią informaciją nuo pašalinių asmenų akių. Galimas ir kitas interneto nesaugumo pavyzdys: siunčiamas elektroninis laiškas, laiške – tekstas, kurį kadaise siuntėte draugui ir prikabinta failas. Tikėdamas, kad draugas pagaliau sumanė atsakyti į laišką ir net siunčia savo nuotrauką, atidarote ją ir … užkrečiate kompiuterį virusu. Ir netgi nesuprantate, kad tai virusas, tik nustembate, kad prikabintas failas pasirodė esąs tuščias.
Būtent apsisaugoti nuo tokių padarinių ir sukurta skaitmeninio parašo technologija. Skaitmeninio parašo technologijai naudojamas asimetrinis šifravimo algoritmas. Tam naudojami du raktai: atviras (public) ir uždaras (private). Kiekvienas asmuo, norintis naudotis skaitmeniniu parašu, privalo turėti tokių raktų porą. Atviras raktas prieinamas visiems, kurie nori keistis informacija, uždarą raktą turite saugoti paslaptyje, jis priklauso tik vienam konkrečiam asmeniui.
Raktas sudarytas iš skaitmenų, kuriais užšifruojama informacija. Uždaro rakto atspėti bemaž neįmanoma, tačiau informaciją, užšifruotą tokiu raktu, galima iššifruoti kitu raktu. Prieš išsiųsdamas elektroninį laišką turite užšifruoti jį adresato atviru raktu. Gavęs laišką adresatas jį išsišifruos savo uždaru raktu – taip bus atkurta pradinė, išsiųsta informacija. Adresatas taip pat nori būti įsitikinęs, kad šį laišką siuntė būtent tas asmuo , o ne kas kitas, kuris galbūt dedasi kitu asmeniu. Kad adresatas tuo patikėtų, prieš išsiųsdamas laišką turite pasidaryti skaitmeninį laiško atspaudą (kaip ir piršto atspaudas, skaitmeninis laiško atspaudas yra unikalus). Po to šį skaitmeninį atspaudą turite užšifruoti savo uždaru raktu ir gautą šifrą prikabinti prie laiško. Šis šifras ir vadinamas skaitmeniniu parašu. Laiško adresatas gali patikrinti skaitmeninį parašą ir įsitikinti, kad laišką parašė konkretus asmuo. Tam jis turi iššifruoti skaitmeninį parašą kito asmens atviru raktu. Iššifravęs jį adresatas turės skaitmeninį originalaus laiško atspaudą, kurį galės palyginti su pačiu laišku ir įsitikinti, kad laiškas ir jo atspaudas identiški – vadinasi, parašytas Jūsų ir siunčiant nepakeistas. Pakeitus nors vieną laiško raidę, bus matyti, kad laiškas padirbtas.