Skeneriai
5 (100%) 1 vote

Skeneriai



Įrenginys, skaitantis regimą plokščią vaizdą (matomą ant plokščio paviršiaus, pvz, popieriaus lapo) arba iš fotojuostėlės ir perkeliantis jį į grafinę bylą – skeneris (scanner), skaitytuvas, skaneris. Skeneriai (beje, žodį „skeneris“ siūloma keisti į skaitytuvas, o „skaneris“ apskritai nevartotinas) turi kelis pagrindinius parametrus, kurie ir lemia jų kokybę, greitį bei kainą.

• Skenavimo raiška. Ji būna optinė ir programinė, matuojama taškais į colį – dpi. Siūlyčiau per daug nekreipti dėmesio į didelius skaičius, prirašytus kokiam kainininke prie skenerio parametrų. Didelė tikimybė, kad ten nurodyta programinė raiška. Optinė raiška 600×600 yra tikrai pakankama namų vartotojui, nebent Jūs ruošiatės skenuoti skaidres, bet už 500 Lt tokio skenerio tikrai nenusipirksite 🙂

• Spalvų skaičius. Beveik visi šiuolaikiniai skeneriai yra spalvoti, ir taškai, koduojami 36 ar 24 bitais – tai atitinka realų vaizdą.

• Prijungimo jungtis. Gali būti lygiagrečioji (printerio), universalioji (USB) ir SCSI. Su USB arba SCSI jungtimi, skenerio darbas žymiai pagreitės.

• Skaitomo dokumento formatas. A3 formato yra kur kas brangesni. Manau, A4 Jums tikrai užteks.

• Programinė įranga. Vertingiausia, matyt, bus optinė ženklų atpažinimo programa, skirta nuskenuotą tekstą paversti į teksto formatą, kurį vėliau bus galima redaguoti. Atkreipkite dėmesį, ar ši programa atpažįsta lietuviškas raides.

Skenerio tipai

Skeneris – įtaisas, kuriuo į kompiuterį perkeliama vaizdinė informacija (išspausdinto teksto lapas, paveikslėlis, skaidrė, nuotrauka ar nedidelis tūrinis daiktas. Perkeltą vaizdą specialiomis programomis galima visaip koreguoti: pašalinti nereikalingus objektus ar trūkumus, įterpti naujus objektus, pakeisti spalvinę gamą, naudojant ženklą atpažinimo programas (OCR -Optical Character Recognition) nuskenuotą tekstą vaizdus paversti teksto bylomis.

Atsižvelgiant á įvairius skenerio ypatumus (konstrukciją, jų veikimo mechanizmą ir kt.), galima skirti tokias skenerių grupes:

• Rankiniai skeneriai

• Dokumentų (lapiniai) skeneriai

• Plokštieji staliniai (planšetiniai) skeneriai

• Skaidrių ir negatyvų skeneriai

• Projekciniai skeneriai

• Būgniniai skeneriai

Techninės skenerio charakteristikos

Skeneris yra sudėtingas ir tikslus prietaisas, todėl jo savybes nusako daugybė techninių charakteristikų. Tačiau paprastam skenerio vartotojui dažniausiai pakanka žinoti šiuos skenerio parametrus: skiriamąją gebą, spalvos gylį (spalvos kodavimui naudojamų bitų skaičių) bei optinio tankio diapazoną.

Skiriamoji geba

Skiriamoji geba parodo, kaip skeneris geba perduoti mažiausias skenuojamo paveikslėlio detales. Skiriamoji geba matuojama taškais colyje (dpi – Dot per Inch – 1 colis – 2,54 mm ). Skenerio techniniame pase skiriamoji geba nurodoma dviem skaičiais, pvz. 600×1200 dpi. Pirmasis skaičius nusako optinę (skersinę) skiriamąją gebą, kuri priklauso nuo fotoelementų skaičiaus skenavimo liniuotėje, antrasis – mechaninę (išilginę) skiriamąją gebą, priklausančią nuo galvutės traukimo variklio žingsnelių ilgio ir tikslumo. Skenerių mechaninę skiriamąją gebą techniškai padidinti yra žymiai paprasčiau nei padidinti fotoelementų skaičių liniuotėje ar matricoje, todėl fizine (tikrąja) skenerio skiriamąja geba reikėtų laikyti mažesnįjį skaičių – optinę skiriamąją gebą, o didesnį skaičių suprasti kaip firmos reklaminį triuką pirkėjui pamaloninti.

Stalinio skenerio techniniame pase gali būti nurodyta labai didelė skiriamoji geba, pvz. 3600 dpi. Tai dirbtinė skiriamoji geba, gaunama naudojant matematinę interpoliaciją, kurios būdu vaizdas dirbtinai padidinamas. Tačiau toks skiriamos gebos padidinimas dažniausiai tik “išpučia” bylos dydį, o vaizdo kokybė beveik nepagerėja. Pigesniuose skeneriuose interpoliacijos algoritmai palyginti su naudojamais grafinėse vaizdų apdorojimo programose būna gana primityvūs (pvz., Adobe Photoshop ir kt.), todėl geriau vaizdą skenuoti maksimalia optine skiriamąja geba, o tik po to pasitelkus programą vaizdą padidinti.

Spalvos gylis

Spalvos gylis (spalvos kodavimui naudojamų bitų skaičius) parodo, kaip tiksliai skeneris gali perduoti skenuojamo vaizdo tonus (kiek spalvų ar pilkumo lygių jis atskiria). Dauguma šiuolaikinių skenerių perduoda nuo 256 (kai vienos spalvos atspalviams skiriami 8 bitai) iki 4096 pilkumo lygių, (kai vienos spalvos atspalviams skiriama 12 bitų). Taip koduojant galima perduoti nuo 16,8 milijonų iki 68.7 milijardų skirtingų spalvų.

Fiziologų tyrimai parodė, kad žmogus gana sunkiai atskiria nedidelius pilkumo (arba spalvos tonų) pasikeitimus. Šis slenkstis dažnai būna net 2%, todėl žmogaus akis atskiria mažiau nei 256 pilkumo lygius. O ir spausdintuvas sunkiai spausdina 256 pilkumo lygius. Kyla klausimas, kam reikia 10 ar 12 bitų, jei akis vis tiek neatskiria tonų pasikeitimų?

Papildomi bitai būna apdorojami skeneryje, jie leidžia paryškinti tamsių bei labai šviesių vaizdo sričių detales (pavyzdžiui, baltoje pusnyje gulinėja baltoji meška).

Optinio tankio diapazonas

Kita svarbi skenerio charakteristika – optinio tankio diapazonas (dinaminis diapazonas). Optinis tankis – tai skenuojamos medžiagos fizinė savybė, parodanti šios medžiagos
optines charakteristikas. Absoliučiai skaidrios medžiagos optinis tankis – D = 0, o absoliučiai juodos medžiagos – D = 4. Kitų medžiagų optinis tankis yra tarp šių reikšmių. Tokia iš pirmo žvilgsnio abstrakti charakteristika parodo realų spalvos tonų diapazoną (nuo baltos iki juodos), kuriame, skeneris gali atskirti skirtingus pilkumo lygius (D=Dmax-Dmin).

Optinio tankio diapazonas yra glaudžiai susijęs su spalvos gylio sąvoka. Šių charakteristikų fizinę prasmę galima paaiškinti palyginus jas su kopėčiomis, t.y. jei optinis tankio diapazonas yra kopėčių aukštis, tai spalvos gylis – kopėčių laiptelių skaičius. Taigi geras skeneris ne tik turi atskirti daug pilkumo lygiu, bet ir turėti platų optinio tankio diapazoną. Tą teiginį patvirtina ir matematinė išraiška:

D = lg (n) (n – maksimalus pilkumo lygių skaičius)

Spalvos gylis, bitais 8 10 12 14 16

Pilkumo lygių skaičius 256 1024 4096 16384 65536

Dinaminis diapazonas 2.4 3.0 3.6 4.2 4.8Tačiau toks dinaminio diapazono skaičiavimas neturi realios prasmės, nes dėl skenerio optinės sistemos netikslumo bei fotoelementų spektrinių charakteristikų nevienodumo D reikšmė būna gerokai mažesnė. Tik labai aukštos klasės skeneriai (pavyzdžiui, būgniniai) gali turėti tokias optinio tankio diapazono charakteristikas, kurios beveik atitiktų teorines (ne daugiau 4.0).

Firmos taiko skirtingus optinio tankio diapazono matavimo metodus. Pavyzdžiui, Kodak taiko precizinę pilkai juodų tonų lentelę SR-37, kurioje yra 37 skirtingo pilkumo tonai, atitinkantys 0.1 – 3.7 optinio tankio reikšmes.

Kad nuotrauka būtų nuskenuota kokybiškai, reikia, kad skenerio optinio tankio diapazonas būtų 2 – 2.8. Kad kokybiškai būtų nuskenuota skaidrė ar negatyvas, reikia daugiau nei 3.2.

Nuotraukų ir kitų spausdintų paveikslėlių skenavimas

Skenuojant prastos poligrafinės kokybės paveikslėlį 100 – 150 dpi skiriamąja geba dėl spaudos rašto tinklelio ir skenavimo žingsnio neatitikimo atsiranda spalvų interferencija ir nuskenuotame vaizde matyti „muarų“ – vaizdo iškraipymų. Norint išvengti iškraipymų, reikėtų pritaikyti specialią vaizdų apdorojimo funkciją (daugumoje tvarkyklių yra funkcija Descreen) arba parinkti tinkamą skiriamąją gebą (jei reikia nedidelio dydžio nuskenuotų vaizdų, galima naudoti 75 dpi, kitais atvejais skiriamoji geba turėtų būti bent 300 dpi). Dažnai muarų galima išvengti ir pasukant skenuojamą paveikslėlį. Pasukimo kampas turėtų būti 15 laipsnių.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1075 žodžiai iš 1976 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.