Slėpiniai literatūros laboratorijoje dokumentas
5 (100%) 1 vote

Slėpiniai literatūros laboratorijoje dokumentas

SLĖPINIAI LITERATŪROS LABORATORIJOJE

Meninio teksto skaitymas ir interpretacija buvo ir bus viena svarbiausių teorinių ir praktinių literatūros mokslo problemų, kadangi interpretacijos metodologija (teksto/kūrinio prasmių sistemos aiškinimo principai) visuomet remiasi į filosofinę literatūros kūrinio koncepciją ir siejasi su itin sudėtinga estetinio suvokimo problematika. Interpretacija visuomet pretenduoja į universalumą, siekia objektyvumo bei moksliškumo, o interpretavimo metodologiją apsprendžia apriorinė filosofinė nuostata, kuri, kaip pasaulėžiūros dalis, neišvengiamai yra, buvo ir bus individuali asmens ontologinė, epistemologinė ir vertybinė orientacija. Autentiška sąmoninga literatūros interpretacija iš esmės yra filosofinės nuostatos demonstravimas, todėl literatūros teorijos problematika remiasi į kur kas gilesnius kontekstus nei kritikos mokyklos (semiotika, fenomenologija, psichoanalitinė, mitologinė, sociologinė ir kitos kritikos). Literatūros kūrinys kaip estetinio pažinimo objektas yra principų, įsitikinimų, ideologijų susidūrimo bei išbandymo laukas, o šių giliųjų sąmonės nuostatų teisingumo kriterijus – atskleistos kūrinio prasmės objektyvumas ir universalumas. Nes galų gale visos interpretacijos yra nutaikytos į tas pačias universalias žmogaus prasmes bei vertybes, atsiremia į žmogaus problemą, tik nevienodai ją aktualizuoja. Todėl interpretacijos praktika su jos euristine įtampa visuomet buvo ir bus literatūrologų dėmesį traukianti, intelektualinį azartą inspiruojanti sfera.

Literatūros skaitymui-interpretavimui skirtų darbų nėra daug ir niekuomet nebus per daug (kaip ir pačios literatūros), tad Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros ir Visuotinės literatūros katedrų dėstytojų straipsnių rinkinys “Teksto slėpiniai”, skirtas literatūrinei teksto analizei, yra sveikintinas įvykis. Tai periodinis leidinys (planuojama leisti kasmet), sudarytojas – V.Martinkus. Dėstytojus bendram darbui sutelkia VPU Lituanistikos fakulteto institucija gan rūsčiu, pozityvistinės dvasios pavadinimu: Literatūrinės teksto analizės laboratorija. Laboratorija, eksperimentinio metodo galimybė – visa tai atrodo lyg geroji žinia, žadanti išlaisvinimą nuo filologinio subjektyvumo ir retorikos blogio, filologijos mokslinio prestižo bei orumo atgavimą, bet leidinio intriguojantis, teosofiškai koketiškas pavadinimas “Teksto slėpiniai” sukelia kitokias asociacijas ir verčia abejoti laboratorijos ir slėpinio sąvokų derme. Kartais atrodo, jog filologai ignoruoja sąvokų definicijas arba voliuntaristiškai metaforizuoja kalbą. Todėl jų pranešimai yra migloti, racionaliai neartikuliuojami ir neverifikuojami. Paradoksas: filologais, tais žodžio iliuzionistais kalbos sferoje negalima pasitikėti; ypač klastingi jie būna interpretuodami nebylų tekstą, – bet kokiomis priemonėmis siekia įrodyti savo tiesą, prieš tai sofistiškai pašalindami galimą kritiką teiginiais, kad jų aiškinamų tiesų atveju nėra jokio galutinio kriterijaus, t.y. kad bet koks teksto aiškinimas visuomet bus reliatyvus, todėl kiekvienas požiūris (“aspektas”) yra teisėtas. Tokia interpretuotojo laikysena paprastai parodo jo priešiškumą ne tik oponentams, bet ir pačiam tekstui kaip objektyviai prasmių sistemai. Teksto prasmių sistema iš tiesų ir yra sistema (dinamiškas, kintantis dydis), tačiau ir estetikos (kaip subjektyvumo, jusliškumo) fenomenas išauga iš universalių žmogaus vertybių bei reikšmių, todėl galimi ir tam tikri bendri kriterijai.

Šie palydimieji samprotavimai kyla apmąstant apie laboratoriškumo pozityvistinę pretenziją ir slėpinio metaforos teikiamas slapstymosi laisves. Juk pasislėpus už slėpinio galima kalbėti šamano balsu ir terorizuoti profanišką, žodžių žaidimuose silpną auditoriją.

Tarp mokslo ir mistikos yra amžina nesantaika, slėpinys negali tapti laboratorinio eksperimento objektu, tačiau reikia pripažinti, kad šios orientacijos patenkinta abi žmogaus prigimties puses – racionaliąją ir emocinę – ir leidinys nusitaiko į platesnę auditoriją. Pagaliau ir dėstytojų orientacijos, jų episteminės nuostatos ne tik gali, bet ir būna skirtingos. Mėgstama sakyti – kiek žmonių, tiek interpretacijų, bet teksto vienovėje tos interpretacijos turėtų suartėti, atpažinti ir pripažinti viena kitą, kitaip neįmanoma jokia literatūros kritika kaip mokslas. Santarvė ir supratimas priklauso nuo teksto tikrovės pripažinimo laipsnio.

***

P.Bražėnas savo seminarą pradeda rūstokai: “mokysimės skaityti iš naujo”. Aišku, tai psichologinis retorinis auditorinio darbo triukas, kurio nereikia traktuoti rimtai, kaip privalomo metodo (blaivus, nemetaforiškas protas sako, kad mes tik tęsiame savo mokymąsi skaityti, kuris prasidėjo mokykloje ar dar anksčiau; imperatyvas „iš naujo“ ateina iš kažkur kitur, galbūt iš ideologijos ar politikos srities). P.Bražėno tekste svarbiausia yra, sakytume, teksto interpretacijos pedagogika, jaunos auditorijos šamaniškas žavėjimas, psichologinis emocinis pririšimas prie teksto kaip prie apriorinės vertybės, kaip prie garbintino objekto. B.Vilimaitės novelė “Povilėl Povilėl” pristatoma nelyg kokia itin vertinga ikonografinė relikvija, nereikalaujanti aksiologinės recepcijos procedūrų. Tekstas, kaip ir dera apriorinės (šališkos)
kritikos atveju, turi žavėti savo paviršiumi, jis apsaugomas nuo analitinio įsiskverbiančio į vidines teksto logikas žvilgsnio.

Didelė P.Bražėno teksto dalis (lyg nurašyta iš diktofono) iš tiesų yra psichologinis auditorijos apdorojimas, jos valios eliminavimas (išlieka tik viena – interpretatoriaus valia), o pats tekstas yra tarytum interpretatoriaus ir auditorijos komunikavimo priemonė. Jis lyg tarp kitko, nes ir taip yra geras ir gražus, nėra ko per daug į jį gilintis (nors kalbama apie jį tikrai daug). Studentai prie teksto pririšami emociškai (empatijos principas, nuolatinis raginimas įsijausti), aiškinasi jį psichologiškai (o kaip tai būna…), o interpretacijos rezultatai – hedonistinės patirtys (nektaro rinkimas, medaus skanavimas ir t.t.), kurioms pakanka figūratyvinio (estetinio, juslinio) teksto lygmens. Aišku, jog analitinės interpretavimo procedūros atimtų bendro skaitymo malonumą, todėl jų ir nėra. Užtat yra autoritariškas, įsakmus bendravimas su auditorija (susidaro įspūdis, jog dirbama su pirmo kurso studentais, kurie dar nepasiekė abstraktaus mąstymo lygmens ir tebegyvena spalvingą emocinį gyvenimą), gundymas teksto malonumais (nukreipiama į figūratyvinio plano detales), savotiškas auditorijos suvedžiojimas literatūros kūriniu, o interpretatorius išryškėja kaip koks triksteris, virtuoziškas apgavikas, išradingai susigalvojantis originalių nektaro gaudymo priemonių (malonumą ir skaitymo euforiją skatinanti formulė: PĮPĮĮ – perskaityti, įsijausti, pastebėti, įvardinti, įvertinti). Nors burtininkaujantis interpretatorius savo auditorinį darbą vadina “juodo darbo pamoka“, tai tėra tik auditorijos valią turintis paralyžiuoti triukas, o kūrinio skaitymas, matyt, iš tiesų yra malonus ir įdomus užsiėmimas. Sakytume, naudingas malonumas. Šią pamoką norėtųsi suprasti kaip “reader – response” kritikos metodą, nes literatūros tekstas yra tik pretekstas fiksuoti ir aptarti auditorijos emocinėms psichologinėms reakcijoms. Pedagoginiu požiūriu tai, be abejo, funkcionalu ir veiksminga, bet atrodo, jog iki giliųjų egzistencinių kūrinio klodų neprisikasama, jie netampa interpretuojančiosios auditorijos rūpesčiu ir sąmonės savastimi, neatsiremia į jos gyvenimą ir tekstas lieka kaip išoriška kultūrinė (beveik muziejinė) vertybė. Iš esmės jis turi atsitiktinumo pobūdį, ir šiose pratybose gali būti pakeistas bet kuriuo kitu tekstu. Nes darbo objektas – skaitančiųjų psichika, o vienintelis metodas – psichologinis pastabumas. Kaip darbo su studentais pavyzdys šis tekstas yra įdomus, charakterizuojantis ir, be abejo, pedagogiškai tikroviškas.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 1132 žodžiai iš 3066 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.