LABORATORINIS DARBAS NR. 9
Slopinamųjų svyravimų tyrimas
pasvirusiąja svyruokle
TIKSLAS:
Išmatuoti slopinamųjų svyravimų logaritminį dekrementą λ, slopinimo koeficientą β savųjų svyravimų periodą T0 , ir svyruoklės energijos nuostolius po N svyravimų.
PRIEMONĖS:
Pasvirusioji svyruoklė ( pav. 1) su fotoelektriniu svyravimų skaičiaus ir laiko matavimo įtaisu. Pasvirusiąją svyruoklę sudaro ant siūlo pakabintas rutuliukas (1). Jo svyravimus slopina sąveika su plokštele (2), kurios pasvirimo kampą nustatome skalėje (3). Fotoelektrinis justukas (4) ir matavimo pultas (5) registruoja svyravimų skaičių ir jų trukmę.
DARBO METODIKA IR PAGRINDINĖS FORMULĖS:
α – pasvirosios svyruoklės nuokrypa nuo pusiausvyros. Jei svyruoklės nuokrypos kampas α mažas, tai pritaikius II Niutono dėsnį sukamajam judėjimui, apskaičiuojame kampo α priklausomybę nuo laiko:
(1)
Čia slopinamųjų svyravimų amplitudė, kurios mažėjimą apibūdina slopinimo koeficientas .
Logaritminį slopinimo dekrementą apskaičiuojame išmatavę pradinę amplitudę ir N – tojo svyravimo amplitudę :
(2)
Dydžiai λ ir β yra susiję sąryšiu:
(3)
Čia – slopinamųjų svyravimų periodas. Jis susijęs su svyruoklės savųjų svyravimų periodu ir slopinimo koeficientu β:
(4)
(5)
Čia l – svyruoklės ilgis , g – laisvojo kritimo pagreitis.
Santykiniai nuostoliai apskaičiuojami taip:
PAKLAIDŲ FORMULĖS:
BANDYMO EIGA:
1. Pakreipę svyruoklę (4 – 5) laipsnių kampu nuo pusiausvyros padėties ir nuspaudę mygtuką „Nulis“ paruošiame pultą svyravimų skaičiaus N ir laiko t skaičiavimui.