Smulkių ir vidutinių statybos kompanijų konkurencingumo
5 (100%) 1 vote

Smulkių ir vidutinių statybos kompanijų konkurencingumo

1121314151617181

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA

Tomas Karlonas

SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ STATYBOS KOMPANIJŲ KONKURENCINGUMO

DIDINIMO GALIMYBĖS

Bakalauro darbas

Vadovas

doc. dr. P. Oržekauskas

2003 05KAUNAS, 2003

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA

TVIRTINU

Katedros vedėjas

prof. dr. E. Bagdonas

2003 05 26

SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ STATYBOS KOMPANIJŲ KONKURENCINGUMO DIDINIMO GALIMYBĖS

Verslo administravimo bakalauro baigiamasis darbas

Vadovas

doc. dr. P. Oržekauskas

2002 05

Recenzentė Atliko

doc. dr. I. Mačerinskienė SM 9/4 gr. stud.

2003 05 T. Karlonas

2003 05 26

KAUNAS, 2003

Karlonas T. The opportunities of Competition increase in Small and Medium building business: Bachelor of Business administration / supervisor dr. P. Oržekauskas; Kaunas university of technology, Social science faculty, Department of Business administration. – Kaunas, 2003. – 64 p.

SUMMARY

The building was and will be an essential in human life. The national perspective, a standard of human life and wellbeing depends on building dimension and its level in macroeconomics. The results of building practice are immovable property with different purposes: it is necessary for human lifetime, work, employment, revel and other social needs.

Small and medium business (SMB) is important in all countries of the world. It consists about 80 percent of all business subjects. Small and medium building business in Lithuania includes more than 99 percent of all building companies. The increasing value of small business becomes essential feature in all civilized world. That’s why the analysis of the SMB problems and presentation of suitable proposition must be assigned with special attention.

Purpose of the work –to explore the market of building services and to present the possible ways for competition increase in small and medium building business.

Object of the work – competition of small and medium building companies.

In the first chapter of this work author presents the conception of small and medium business, the reasons for SBM beginning, its functions, review of building market and singularity of building business.

Author describes a few ways how to increase the competition of small and medium building business. In the exploratory research the basic factor which influents competition and the cooperation position of small and medium business are represented.

LENTELĖS

1 lentelė. Kooperavimo tikslai………………………………………………………………………………………………….. 30

2 lentelė. Daliniai kooperavimo atskirose veiklos fazėse tikslai……………………………………………………. 30

3 lentelė. Klasterių ir klasterizacijos sąvokos……………………………………………………………………………… 38

4 lentelė. Klasterių bruožai……………………………………………………………………………………………………….. 39

PAVEIKSLAI

1 pav. Statybos apimčių lyginamoji dalis ES, JAV, Japonijos bei Lietuvos BVP…………………… 16

2 pav. Lietuvos Statybos įmonių kiekis pagal …………………………………………………………………… 17

3 pav. Lietuvos SVV statybos kompanijų pasiskirstymas pagal ………………………………………….. 17

4 pav. Materialinių investicijų ir atliktų statybos darbų pokyčiai Lietuvoje 2002–2003 m………. 20

5 pav. Statybos įmonių konkurencingumo veiksniai…………………………………………………………… 27

6 pav. Kooperavimo sprendimo dėmenys…………………………………………………………………….. 33

7 pav. Kooperatyvaus/ konkurencinio elgesio lygmenys…………………………………………………… 34

8 pav. Klasterių klasifikavimas pagal geografinius parametrus …………………………………………… 42

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dydį………………………………………………………………….. 52

10 pav. Atliekamų statybos darbų pasiskirstymas pagal įmonės dydį…………………………………… 52

11 pav. Veiksniai turėję didžiausią įtaką laimėtiems statybos darbų konkursams…………………… 53

12 pav. Statybos kompanijų reklamos būdai……………………………………………………………………… 53

13. pav. Respondentų nuomonė apie kooperavimosi įtaką konkurencingumui………………………. 54

14 pav. Pagrindiniai konkurencingumą įtakojantys veiksniai………………………………………………. 54

15. pav. Smulkių bei vidutinių statybos kompanijų konkurencingumo užtikrinimo modelis……. 56

ĮŽANGA

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros klausimai sprendžiami kartu su viso Lietuvos ūkio atkūrimo, restruktūrizavimo ir integracijos į pasaulinę rinką problemomis. Smulkus ir vidutinis verslas yra šiandieninės ekonomikos varomoji jėga ir socialinio valstybės stabilumo garantas [21]. SVV yra svarbus visose pasaulio šalyse, nes jis sudaro apie 60 – 75 proc. visų verslo subjektų šalyse [4]. Šio verslo reikšmės didėjimas tapo akivaizdžiu viso civilizuoto pasaulio esminiu
bruožu. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių įmonių analizei bei problemų atskleidimui ir atitinkamų pasiūlymų pateikimui.

Ekonomikos teorijoje ir pasaulinėje praktikoje įrodyta, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos varomoji jėga. SVV įmonės yra pati mobiliausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė, kurios egzistavimas, ekonominė būklė yra viena esminių rinkos santykiais pagrįstos ekonomikos komponenčių, turinčių lemiamą poveikį bendram ekonominiam augimui ir socialiniam stabilumui. Šio sektoriaus reikšmė ypač svarbi šalyse, kuriose vyksta esminiai sisteminiai ir struktūriniai skirtumai. [5]

Statybą buvo ir bus reikalinga žmogaus gyvenimui. Anot A. Šeštakausko LSA (Lietuvos statybininkų asociacijos) prezidento šalies perspektyva, žmonių gyvenimo lygis ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo statybos masto, jos lygio makroekonomikoje. Dabartinis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas (2001) yra pasakęs, jog „valstybės ekonominė plėtra ir visuomenės vystymasis be statybos neįmanomas“. Statybos veiklos rezultate sukuriamas įvairios paskirties nekilnojamas turtas, kuris reikalingas žmonių gyvenimui, darbui, pramogoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Šiame darbe į statybų verslą pažvelgsiu per smulkaus ir vidutinio verslo prizmę.

Šiuolaikiniame pasaulyje veikiant rinkos ekonomikos dėsniams smulkioms ir vidutinėms statybos kompanijoms yra sunku varžytis tiek su stambiomis tiek su smulkiomis šio verslo įmonėmis ir išlikti rinkoje. Neveltui sakoma, jog “išlieka tik stipriausieji”, tačiau nebūtinai didžiausi. Norint išlikti reikalinga priimti įvairius sprendimus, kurie padėtų išspręsti pagrindines problemas tokias kaip paslaugų kokybė, veiklos efektyvumas, o visa tai galima apibūdinti vienu žodžiu – konkurencingumas.

Darbo tikslas – ištirti statybų paslaugų rinką ir pateikti galimus sprendimus padėsiančius smulkioms ir vidutinėms statybų kompanijoms padidinti savo konkurencingumą.

Darbo objektas – smulkių bei vidutinių statybos kompanijų konkurencingumas.

Darbo uždaviniai:

• pateikti smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sampratą, jo atsiradimo priežastis, funkcijas;

• apžvelgti statybos rinką;

• pateikti galimas konkurencingumo didinimo formas;

• atlikti žvalgomąjį tyrimą, kurio metų pabandyti išsiaiškinti SVV statybos kompanijų požiūrį į kooperavimąsi;

• pateikti galimą konkurencingumo didinimo modelį.

Tyrimo metodika – antrinių literatūros šaltinių, mokslinių straipsnių, Lietuvos Respublikos teisinių dokumentų, statistinių duomenų bei žvalgomojo pobūdžio tyrimo analizė.

Darbo rezultatai:

• pateikta SVV samprata, jo atsiradimo priežastys bei funkcijos;

• atlikta statybų rinkos apžvalga;

• pateikta pagrindinės SVV statybos kompanijų konkurencingumo didinimo galimybės;

• atliktas žvalgomasis tyrimas;

• pateiktas konkurencingumo didinimo modelis.

1. SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS STATYBOSE

1.1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SAMPRATA

Ekonomikos teorijoje ir pasaulinėje praktikoje įrodyta, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos varomoji jėga. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės yra pati mobiliausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė, kurios egzistavimas, ekonominė būklė yra viena esminių rinkos santykiais pagrįstos ekonominių komponenčių, turinčių lemiamą poveikį bendram ekonominiam augimui ir socialiniam stabilumui. Šio sektoriaus reikšmė ypač svarbi šalyse, kuriose vyksta esminiai sisteminiai ir struktūriniai pokyčiai. [5]

Pasaulyje SVV sritis išskirta ir jos svarba įvardinta 5 – 6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Pvz.: Japonijoje 1948m. buvo įkurta smulkaus ir vidutinio verslo agentūra, o 1963 m. buvo priimtas smulkaus ir vidutinio verslo „Bazinis įstatymas“, įvardijantis šia sferą kaip prioritetinę ir nurodantis valstybės vaidmenį ją stiprinant.[25]

Naujas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas buvo priimtas 2002 m. spalio 22 dieną. Įstatyme apibrėžiami smulkaus ir vidutinio verslo subjektai bei jiems taikomos valstybės pagalbos formos. Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Naujame Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme yra išskiriami tokie smulkaus ir vidutinio verslo subjektai: [27]

Vidutinės įmonės – tai įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus:

• įmonėje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;

• įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų;

• įmonė yra savarankiška.

Mažos įmonės – tai įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus:

• įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;

• įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų;

• įmonė yra savarankiška.

Tarp mažų įmonių yra išskiriamos mikroįmonės.

Mikroįmonės – tai mažos įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus:

• įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;

• įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų;

• įmonė yra savarankiška.

Fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą.

Savarankiškomis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos vidutinės įmonės) arba nėra mažos įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos mažos įmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą.

Skaičiuojant įmonės finansinius rodiklius, prie įmonės rodiklių būtina pridėti visų jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų įmonių atitinkamus rodiklius. Įmonė tiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jei turi 1/4 ar daugiau šios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Įmonė netiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jei 1/4 ar daugiau šios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių turi įmonės kontroliuojama įmonė ar kelios kontroliuojamos įmonės kartu arba įmonė ir jos kontroliuojama įmonė kartu.

Įmonės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą vidutinio sąrašinio metinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarką.

Įmonė įgauna smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą, kai dvejus finansinius metus iš eilės įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje fiksuojami duomenys atitinka vidutinėms, mažoms arba mikroįmonėms keliamus kriterijus.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme nustatytos valstybės pagalbos formos:

• mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavų lengvatos;

• finansinė parama: lengvatiniai kreditai, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas į mažas ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti;

• įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis;

• verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų teikiamos paslaugos;

Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos kitos pagalbos formos.

Valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikiama nepažeidžiant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nustatytų apribojimų.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme nustatytos valstybės pagalbos formos netaikomos (jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip) šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:

• valstybės ir savivaldybės įmonėms;

• įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių;

• įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas, jei suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, gali pasinaudoti šiomis teisės aktų lengvatomis bei specialiomis nuostatomis:

• pelno mokesčio lengvata.

• registravimasis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

• pajamų mokestis.

• mokesčių administravimo procedūrų supaprastinimas.

• valstybinio socialinio draudimo privalomųjų įmokų mokėjimo atidėjimas. Supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

1.2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS BEI JO FUNKCIJOS

Verslui normaliai plėtotis būtinas kapitalas, personalas, daiktinės darbo priemonės, priimtinas visuomenei siūlomų prekių ir paslaugų rinkinys ir derinys bei verslumas. Pastarasis faktorius suvienija visus kitus ir užtikrina racionalų bei efektyvų turimų išteklių – materialių ir nematerialių, darbo ir finansinių – panaudojimą. Nuo veiklos sąlygų, nuo verslininkų iniciatyvos ir pastangų toleravimo bei gerbimo priklauso ir verslininkų verslumas. Verslumas – sudėtinga kategorija, lemianti verslininkystės gyvavimą ir esanti vienu pagrindinių verslo funkcionavimo faktorių. Tai daugiau kokybinė sugebėjimų ir savybių išraiška, būdinga atskiriems žmonėms, pasižymintiems: aktyvumu, iniciatyva, smalsumu, patirtimi, tvirtais įsitikinimais, tvirta vidine motyvacija, polinkiu naujovėmis, taupumu, galimybe rizikuoti turtu, prestižu ir net gyvybe. [26]

Verslininko, kaip žmogaus rinkoje, bruožas – aktyvumas, kuris yra dviejų rūšių:

• aktyvumas, nukreiptas siekti naudos (pelno, pinigų, kito turto ir t.t.);

• aktyvumas siekti pasitenkinimo, malonumų (pripažinimo, valdžios, komforto, meilės ir t.t.).

Šio aktyvumo pasireiškimo rūšys gali būti ir kraštutinių aktyvumo formų: kai nukrypstama į grobuoniškumą, utilitarizmą, trumparegiškai siekiama tikslų, neatsižvelgiama į kitų interesus, niokojama gamta, neapdairiai eksploatuojami ištekliai arba pasirenkamas visuomenės išlaikytinių statusas.

Grynos aktyvumo rūšys ir formos gyvenime ir versle retai pasireiškia: vien naudos
išsekina, ir prarandamos užimtos pozicijos (ypač po 50 metų amžiaus). Verslininkas, veikdamas civilizuotoje rinkoje, bando suderinti naudos siekimą ir visuomenėje nepatenkinto poreikio tenkinimą. Todėl nepriklausomai nuo verslo dydžio, masto ir politinės sistemos, išskirtinos dvi jo funkcijos:

• socialinė ekonominė,

• institutinė.

Verslas socialinę ekonominę funkciją gali vykdyti tik tuo atveju, jei produktas visuomeniškai pripažintas ir reikalingas, gali būti realizuotas per rinką (teritorijos laiko, kiekybės išlyginimą). taip verslininkui sugrįš į verslą įdėtos lėšos, jis gaus papildomų pajamų veiklai plėtoti ir savo poreikiams tenkinti, tačiau verslininkas privalo:

• priimti sprendimus nepalankiomis sąlygomis ir atsakingais momentais;

• pasinaudoti geromis progomis ir apsispręsti neturėdamas pakankamos informacijos;

• prasiveržti ir siekti laimėjimų;

• sunkiai ir atkakliai dirbti;

• mokėti aukotis ir atsisakyti dalies malonumų, bendravimo su artimaisiais;

• kitiems perkelti atsakomybę ir įgaliojimus veikti.

Institucinė funkcija yra valstybės garantuojama ir apsaugoma (bent turėtų būti) per atitinkamą teisinę norminę bazę. garantuojama normali įmonių ir atskirų verslininkų veikla, leidžianti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, panaudoti turimą turtą ir patirtį.

Viena be kitos funkcijos negali būti vykdomos, nepriklausomai nuo visuomenės ir egzistuojančios politinės sistemos. Vienos funkcijos sureikšminimas, o kitos sumenkinimas, kaip rodo nesena praeitis, nieko gero neatnešė nei visuomenei, nei verslui.

Verslumas savo ruožtu priklauso nuo:

• tautos mąstymo būdo,

• dominuojančios religijos,

• tradicijų ir papročių,

• ūkio raidos ypatybių,

• šeimos tradicijų, auklėjimo ir turtinės aplinkos,

• visuomeninio pažiūrų formavimo,

• bendrojo ir specialaus mokslo bei švietimo efektyvumo,

• specialistų rengimo, tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos,

• verslo valstybinio rėmimo ir skatinimo, įstatyminės bazės,

• kitų veiksnių (esamos ūkio būklės, ūkio stabilumo, užimtumo, infliacijos, verslo ir verslininkų populiarumo ir t.t.).

Amerikiečiai yra linkę teigti, kad verslumas labiau įgimta žmogaus savybė ir jos išugdyti, neturint tam tikrų bruožų, neįmanoma. Dalis europiečių, tarp jų ir prancūzai mano, jog iš dalies verslumą galima išugdyti, jei turima tam kiek ir įgimtų savybių. Vokiečiai teigia, jog, esant tinkamai personalo rengimo sistemai, verslumo ugdymo problemos nėra. Šių teiginių nereikėtų tiesiogiai taikyti visur ir visiems, bet pasirenkant verslo mokyklas, programas ir planus reikėtų turėti omenyje ir šiuos užsienio specialistų samprotavimus apie tai, kokių specialistų reikia ekonomikai ir konkrečiai Lietuvos verslui:[26]

• amerikietiškosios mokyklos ar labiau europietiškosios;

• universalių, turinčių universitetinį aukštos kvalifikacijos išsimokslinimą, ar konkrečios specialybės, parengtų pagal profesines studijas;

• tam tikros srities šakos specialistų arba daugiau bakalauro lygio universalaus profilio, daug žadančių, bet be papildomo pasirengimo negalinčių dirbti atsakingo ir kūrybinio darbo.

Keičiantis visuomenės pažiūroms, į verslą ateinant naujai kartai, keičiasi ir padėtis. Ypatingą reikšmę turėtų įgauti naujų specialistų rengimas, ekonomikos mokslų studijavimas. Tačiau, jei nebus nusiteikta savarankiškai tvarkyti verslą, jokios studijos, dirbtinės priemonės ir parama verslumo nepakels.

Investicijos iš užsienio (tiek Rytų tiek Vakarų) yra labai teigiamas ekonominis reiškinys, leidžiantis sukurti šiuolaikinius ekonomikos pagrindus, sklandžiai pertvarkyti ūkio struktūrą, sukurti infrastruktūrą. Tačiau be investicijų mus pasiekia užsieniečių iniciatyva, kuri niekaip nedidina nacionalinio verslumo. Žinoma, jiems reikalingi parengti specialistai, pageidautina už valstybės lėšas, kurie būtų geri vykdytojai, bet ne naujo verslo iniciatoriai, potencialūs jų konkurentai.

SVV statybos kompanijų kūrimąsi lėmė visų pirma Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimas. Sovietiniais metais Lietuvoje buvo susiformavę stambios, pasižyminčios išskirtine specializacija, statybų kompanijos. Atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus ūkio restruktūrizavimui daugelis stambių įmonių buvo pasmerktos žlugimui. Taip atsirado daug mažų įmonių į kurias atėjo ne tik statybų specialistai, bet ir savamoksliai statybininkai, kurie nelabai teišmanė tiek apie verslą tiek apie pačias statybas. Dėl kompetencijos stokos kentėjo statybos darbų kokybė, o tuo pačiu ir statybininkų reputacija. Kadangi stambioms kompanijoms buvo nenaudingi mažos apimties projektai arba kitaip tariant individualių klientų užsakymai būsto remontui, restauravimui ar pan. Todėl smulkios kompanijos puikiai pasinaudojo savo galimybėmis užpildė šią rinkos nišą.

1.3. ISTORINĖ STATYBOS APŽVALGA

Statyba – tai ne tik būstas ir gamyba. Ji palieka gilių pėdsakų kiekviename pažeistos gamtos lopinėlyje. Statyba yra kiekvienos tautos nacionalinės pramonės didžioji dalis. Kol tauta stato, ji gyvena, jei nustoja statyti, degraduoja arba miršta.[5]

Sunku pasakyti tikslią statybos pradžios datą, tačiau ją galima sieti su žmonijos atsiradimu. Statybos verslas prasidėjo greičiausiai kur kas vėliau kada žmogus išmoko
bendrauti bei atsirado šiokia tokia atsiskaitymo priemonė, kuria galima būtų atsilyginti už atliktus darbus. Pažvelgus į praeitį užtenka pasižiūrėti ir į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didingas pilis paliktas galingųjų valdovų. Aš vis dėl to trumpai apžvelgsiu šio amžiaus statybas.

1914 m. prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, statyba Lietuvoje beveik sustojo. Per karą buvo sudeginta daug pastatų, dalis pertvarkyta karo reikmėms.

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos kaimai, miestai ir miesteliai buvo sugriauti, sudeginti, trobesiai apirę, apskurę. Karo metu buvo sunaikinta 13250 gyvenamųjų ir 24680 ūkinių pastatų.[14]

Praktiniai statybos darbai buvo vykdomi įvairiai: juos perduodant vykdyti rangovams varžytinių tvarka; ūkio būdu, kai statėsi pats savininkas, pirkdamas medžiagas ir samdydamas darbo jėgą; mišriai, kai dalį darbų vykdė ūkio būdu, o dalį atiduodavo rangovams. Rangovų veikla susilaukdavo nemaža kritikos. Pvz.: rangovai konkursuose dėl statybos darbų susitardavo vienas kitam nekliudyti, todėl ne visada užsakovas galėjo gauti norimą rangovą. Dažnai ir patys darbai vykdyti nelabai sąžiningai. Kai kurie statybininkai, buvę beturčiai susikrovė didelius turtus, kuriuos ne vienas jų vėliau išgabeno į užsienį. Iš tų dienu statybininkų veiksmų matome, jog statybos verslas nuo seno buvo įdomus netgi eiliniam Lietuviui, kuris bent kiek nusimano apie statybas, o tai lėmė ir šio verslo pelningumo galimybės, kuriomis norėjo pasinaudoti kiekvienas lietuvis turintis galimybę.

Tik apie 1922 m., tvirtėjant nepriklausomos Lietuvos valstybingumui, vykstant žemės reformai, kuriantis naujoms ūkio struktūroms, susidarė savarankiškos statybos organizacijos ir brigados. Palyginus greitai buvo statomi nauji fabrikai, bankai, keliai, tiltai ir kiti reikalingi ūkinės ir kultūrinės paskirties pastatai. Kaimuose statė daugiausia savamokslių meistrų sudarytos brigados. Kūrybinė statyba truko iki 1941 metų. [6]

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daug brangiai pastatytų pastatų ir statinių buvo sugriauta jau pirmomis karo dienomis. Po karo 1945 m. prasidėjo vadinamasis atstatomasis laikotarpis. Pirmiausiai buvo atstatomi apgriauti gyvenamieji namai ir fabrikai. Nedaug dėmesio buvo skiriama architektūrai, nacionalinėms tradicijoms. Taip atsirado beveidžiai pastatai „dėžutės“, tačiau tuo metu jie tenkino tos kartos varganus poreikius. [15]

Kadangi susikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje vyravo žemės ūkio produktų gamyba, tai pirmieji verslo ir kiti objektai buvo skiriami būtent šiai šakai vystyti. Išskirtinis dėmesys teko malūnų statybai, kurios tradicijos siekė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo metus.[28]

1937 m. buvo planuojama sukurti stambaus kapitalo akcinę statybos bendrovę, kuri vykdytų darbus visoje Lietuvoje. Joje turėjo dirbti statybos ir mechanikos inžinieriai, mūrininkai, betonuotojai, kitų profesijų darbininkai. Bendrovė turėjo steigti savas plytines, lentpjūves ir kt. Iš minėtų ketinimų matome kooperavimosi bandymus. Tais pačiais metais Lietuvos statybos istorija pasižymi kaip posūkio į mūrinę statybą laikotarpis. Būtent tada plačiai paplito Lietuvos „sumūrijimo“ idėja.[15]

Apie 1960 m. Lietuvoje pradėjo kurtis galinga statybos pramonė. Buvo statomos didžiulės statybinių medžiagų gamyklos, surenkamojo gelžbetonio fabrikai, namų statybos kombinatai. Maždaug iki 1985 m. Lietuvoje praktiškai buvo naujai perstatyti kaimai ir miestai. Kai kur buvo atgaivinamos nacionalinės architektūros formos. [6]

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, į aktyvų politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą ateina nauja karta. Ji pradeda naująjį penktąjį šio amžiaus istorinį, ryškiai išsiskiriantį periodą. Jis ryškiai pradedamas įamžinti statyboje. Net nespėjus apsidairyti, kas statyboje padaryta gerai ir kas blogai, prasidėjo didžiulių, nekeliančių architektūrinio pasigerėjimo pastatų statyba. Taip pat neįvertintas eksploatacijos ekonomiškumas, sanitariniai būsto aplinkos reikalavimai ir dar daug kas.[6]

1.4. STATYBOS VERSLO ŠAKOS YPATUMAI

Statyba yra svarbi valstybės nacionalinio ūkio šaka. Ją turi kiekviena šalis nepriklausomai nuo jos bendrojo išsivystymo lygio, ūkio struktūros, geopolitinės padėties, gamtinių išteklių ir kitų veiksnių. Statyba atspindi nacionalinio ūkio ekonominę būklę. Tai reiškia, kad gerėjant šalies ekonomikai didėja investicijos ir statybos apimtys visose ūkio srityse.[14]

Vienos darbo vietos atsiradimas statybos sektoriuje įgalina suskurti dvi darbo vietas kitose su statyba susijusiose šakose (medienos perdirbimo ir baldų gamyboje, statybinių medžiagų ir gaminių pramonėje, statinių inžinerinių sistemų gamyboje ir kt.).

Statyba kaip ūkio šaka turi svarbią reikšmę tiek nacionalinei ekonomikai, tiek viso ES ūkio integracijai:

• dalyvauja materialinių vertybių kūrimo procese (statomos ir modernizuojamos pramonės įmonės, gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai, infrastruktūros, aplinkos apsaugos ir kt. Statiniai);

• yra valstybės įrankis vykdant konjunktūros, regionų plėtros, sveikatos apsaugos politiką ir sprendžiant kitus klausimus;

• yra pagrindinis darbdavys nacionalinėje ekonomikoje;

Statybos sektorius iš kitų ūkio sričių išsiskiria šiais specifiniais bruožais:[12]

• galutinis statybos
yra pastatai ir statiniai, kuriems būdingas ilgas gyvavimo ciklas;

• pusę visų statybos darbų apimčių sudaro statinių rekonstravimas, renovavimas, modernizavimas;

• beveik visi statybos projektai yra skirtingi. Jų statybos technologiją, organizavimą ir kainą lemia esamos statybos sąlygos;

• statybos gamybai būdinga didelė objektų sklaidą ir didelės transporto išlaidos;

• statybose dirba įvairių profesijų darbuotojai. Šioje šakoje gana daug nelaimingų atsitikimų;

• investicijos inovaciniams projektams įgyvendinti statyboje yra mažesnės negu kitose ūkio srityse;

• statyboje susidaro daug atliekų, ES tarp jų skirtų sudeginti apie 270 mln. tonų per metus;

• statybos plėtra priklauso nuo bendrų ekonominių ciklų dėsningumų.

Statybos vietą ūkio sistemoje apibūdina keletas rodiklių:

• statybos apimtys ir jų lyginamoji dalis bendrajame vidaus produkte;

• statyboje dirbančių žmonių skaičius.

Statybos apimčių lyginamoji dalis ES, JAV, Japonijoje bei apytiksliai Lietuvoje pateikta 1 paveiksle.1 pav. Statybos apimčių lyginamoji dalis ES, JAV, Japonijos bei Lietuvos BVP

1.5. SVV STATYBOS ĮMONIŲ YPATUMAI

Visame pasaulyje egzistuoja keletas verslo formų. Lietuvoje pagrindinės yra:

• individualios įmonės arba verslo liudijimų pagrindu dirbantys žmonės;

• uždarosios akcinės bendrovės

• akcinės bendrovės;

• kooperatinės bendrovės;

• ir kt.

Europos šalyse pagrindinės įmonių formos yra:[14]

• individualios įmonės;

• asmenų ūkinės bendrovės;

• kapitalo bendrovės;

• mišrios bendrovės.

Teisinis įmonių formų reglamentavimas susijęs su nacionaline civiline ir ūkine teise.2 pav. Lietuvos statybos įmonių kiekis pagal dydį, %

Statybų versle SVV įmonės sudaro didžiąją dalį statybos kompanijų (žr.: 2 pav.). Kaip matome iš paveikslo stambis įmonės nesudaro netgi vieno procento. Taigi statybų versle vyrauja smulkus ir vidutinis verslas. Europos Sąjungoje taip pat vyrauja mažos įmonės – iki 20 darbuotojų, tačiau jos sudaro kiek mažiau negu Lietuvoje t.y. 80 procentų visų statybos įmonių. Daugiausiai tokių įmonių yra Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Belgijoje.[14]3 pav. Lietuvos SVV statybos kompanijų pasiskirstymas pagal dydį

Atlikus smulkesnį SVV skirstymą (žr.: 3 pav.) pagal SVV įstatyme reglamentuojamas sąlygas galime pastebėti, jog didžiąją dalį iš jų t.y. 62 proc. sudaro mikro įmonės, kuriose dirba mažiau negu 10 darbuotojų. Nors faktiškai jos atlieka nedaug darbų įvertinus finansiškai, tačiau jų kiekis (žr.: 2 priedas) yra netoli 2000 vnt., o kiekvienoje įmonėje dirba bent po keletą darbuotojų.

Žinoma dauguma stambių užsakymų atitenka didelėms bei vidutinėms statybų bendrovėms, tačiau likusioji dalys mažos ir mikro įmonės, kurioms atitenka sudėtinga konkurencinė kova dėl išlikimo.

Statybų versle tiek Lietuvoje tiek ES mažos bei mikro įmonės yra daugiau specializuotos. Jos atlieka, pvz.: tinkavimo, žemės, medžio apdirbimo, mūro ir kitus darbus. Jų veiklos teritorija nedidelė. Tokioms įmonėms vadovauja vienas meistras. mažos įmonės gali sėkmingai vykdyti ir didelių objektų statybą. Jos greitai prisitaiko prie naujų sąlygų ir neturi nei techninių, nei organizacinių sunkumų. Jų veikla yra efektyvesnė, nes mažesnės statybos išlaidos. mažų statybos įmonių veiklos efektyvumą lemia tokie veiksniai:

• mažos įmonės turi nedidelį valdymo aparatą. Statybos įmonės savininkas kartu yra vadovas. Jis pats sudaro darbų sąmatą, dirba su potencialiais užsakovais, atlieka statybos inžinerinio paruošimo darbus. Dažniausiai savininko šeimos narys atlieka buhalterijos darbus. Įmonėje vykdoma gera statybos mechanizmų ir įrankių priežiūra. todėl jų nusidėvėjimas nedidelis, o amortizaciniai atskaitymai maži;

• mažose įmonėse samdomi darbuotojai dažnai dirba gero psichologinio klimato ir didelės motyvacijos sąlygomis. Dėl to jų darbas labai našus;

• mažų įmonių darbininkai yra aukštos kvalifikacijos. Jie imlūs inovacijoms, todėl greitai pritaiko technines ir kitas statybos naujoves savo darbe.

Vidutinio dydžio statybos įmonėms būdingas regioninis veiklos pobūdis. Tokios įmonės stato sudėtingus, didelės apimties objektus, pvz.: infrastruktūrinius objektus, pramonės, administracinius, gyvenamuosius ir kt. pastatus. Įmonės savininkai dažniausiai dirba vadovais ir patys atsako už visus veiklos rezultatus. Ypač sudėtingus ir didelės apimties objektus tokios įmonės dažnai stato kooperacijos su kitomis statybos įmonėmis pagrindais. Vidutinio dydžio statybos įmonių veikos ir statybos pobūdis lemia jų reikšmę ir vietą statybos rinkoje. Jos veiklos sėkmė priklauso nuo to:

• ar taikomos naujausios specialiosios statybos technologijos;

• ar efektyvios statybos įmonės valdymo sistemos ir ar gerai organizuojami statybos darbai;

• kaip produktyviai dirba darbuotojai, atliekantys ne tik statybos, bet ir statybos inžinerinio paruošimo darbus.

Vidutinio dydžio statybos įmonės įtemptai konkuruoja su mažomis, pagal darbų pobūdį specializuotomis įmonėmis ir su didelėmis, galingomis statybos įmonėmis. Todėl tokių įmonių ateitį sunku prognozuoti. Daugelyje Europos šalių vidutinio dydžio statybos įmonių mažėja. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pastaraisiais metais didelė
dalis tokių įmonių išnyko. [14]

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4307 žodžiai iš 8603 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.